Kai žmogus auga be aiškaus tikėjimo pagrindo, be tų ritualų, kurie nuo vaikystės tampa įpročiu, pasaulis atrodo kaip didelis labirintas. Tiek daug kelių – krikščionybė, islamas, budizmas, hinduizmas, judaizmas, o dar ir ateizmas, kuris atsisako antgamtinio kelio. Kaip išsirinkti? Gal pradėti nuo savęs: ko ieškai gyvenime? Ramybės, taisyklių, bendruomenės, ar tiesiog laisvės nuo klausimų? Pasirinkimas nėra loterija – jis kyla iš patirties, skaitymo, pokalbių. Vienam tinka griežta struktūra, kitam – laisvas mąstymas. Bet nė vienas variantas nėra tobulas; visi turi savo šviesas ir šešėlius. Jei nesi pratintas nuo mažens, tai privalumas – gali rinktis be spaudimo.
Visos religijos siekia atsakyti į tuos pačius klausimus: kas yra gyvenimo prasmė, kodėl kenčiame, kas po mirties, kaip gyventi su kitais. Jos duoda bendruomenę, ritualus ir moralę. Bet pasirinkimas nebūtinai visam gyvenimui – gali tyrinėti, keisti ar net derinti kelias tradicijas. Kai kurios, kaip budizmas ar konfucianizmas, labiau panašios į gyvenimo būdą nei į tradicinę religiją su dievu kūrėju.
Žemiau kelios pagrindinės galimybės su jų ypatybėmis – kad lengviau palyginti su savo mintimis.
Krikščionybė
Siūlo asmeninį ryšį su Dievu per Jėzų Kristų, kuris mirė už žmonijos nuodėmes. Akcentuojama atleidimas, meilė artimui ir amžinas gyvenimas. Yra daug denominacijų – katalikybė su popiežiumi ir sakramentais, ortodoksija su ikonų garbinimu ir mistika, protestantizmas su Biblijos centrine vieta ir mažiau hierarchijos. Tinka tiems, kurie ieško vilties kančioje ar aiškaus moralinio vadovo. Šventės kaip Kalėdos ar Velykos, kasdienės maldos ir bažnyčios bendruomenė.
Islamas
Reikalauja visiško atsidavimo Alachui su penkiais ramsčiais: tikėjimo išpažinimas, maldos penkis kartus per dieną, pasninkas Ramadano metu, išmalda ir piligrimystė į Meką. Koranas – tiesioginis Dievo žodis. Dvi pagrindinės kryptys: sunitai (dauguma, tradiciškesni) ir šiitai (akcentuoja Ali giminę). Ypatybės: disciplina, lygybė prieš Dievą, šventės kaip Eid. Patinka vertinantiems tvarką ir kasdienę praktiką.
Budizmas
Orientuotas į kančios pabaigą per Aštuongubą Kelią: teisingas supratimas, mintys, kalba ir panašiai. Nėra kūrėjo dievo, bet yra dievybės, kurios nėra absoliučios – viskas kyla iš proto ir karmos. Ypatybės: meditacija, atjauta visiems, reinkarnacija. Šventės kaip Vesakas, vegetarizmas kai kuriose šakose. Tinka ieškantiems vidinės taikos be dogmų.
Hinduizmas
Įvairus, su daug dievų kaip Brahma, Višnu, Šiva, bet viskas veda prie Brahman – absoliuto. Gyvenimas cikliškas su karma ir reinkarnacija. Ypatybės: šventės kaip Diwali ar Holi, joga, vegetarizmas. Kastų sistema oficialiai uždrausta Indijoje, bet socialinėje praktikoje vis dar egzistuoja. Lankstumas – gali būti politeistinis ar monoteistinis. Patinka mėgstantiems spalvas, ritualus ir gamtos garbinimą.
Judaizmas
Grindžiamas sandora su Dievu, Toros laikymu ir 613 micvų. Šabas – poilsio diena, šventės kaip Pesach ar Hanuka. Yra kryptys: ortodoksinė (griežtai laikosi įsakymų), konservatyvi ir reformuota (lankstesnė). Ypatybės: košerinis maistas, studijos, stipri bendruomenė. Tinka ieškantiems tradicijos ir intelektualaus tikėjimo.
Ateizmas
Ne tikėjimas dievu, o įsitikinimas, kad pasaulis paaiškinamas be antgamtinių jėgų. Remiasi mokslu, protu ir etika be religijos. Dažnai siejamas su sekuliarizmu, agnosticizmu ar humanizmu. Ypatybės: skeptiškumas, dėmesys čia ir dabar, jokie ritualai. Tinka vertinantiems įrodymus ir nepriklausomybę. Gali jaustis tuščias be bendruomenės ar prasmės šaltinio.