Nihon Shoki (Japonijos metraščiai)

„Nihon Shoki“ (japoniškai: 日本書紀) pažodžiui reiškia „Japonijos kronikos“ arba „Japonijos metraščiai“.
Žodis Nihon (日本) – tai „Saulės kilmės šalis“, tradicinis Japonijos pavadinimas (pažodžiui „Saulės ištakos“), o Shoki (書紀) reiškia „rašytiniai metraščiai“ ar „užrašyti įvykiai“. Angliškai kūrinys vadinamas Chronicles of Japan arba The Nihongi (pastarasis – senesnės transliteracijos variantas).

Tai oficialus istorijos rinkinys, kuriuo imperatoriškoji valdžia siekė įtvirtinti dievišką Japonijos kilmę ir politinį tęstinumą.

„Nihon Shoki“ buvo baigtas 720 metais, imperatorės Genshō valdymo laikais.
Pagrindinis kūrinio sudarytojas buvo princas Toneri (imperatoriaus Tenmu sūnus) ir raštininkas Ō no Yasumaro, kurie kūrė tekstą imperatorišku įsakymu. Tai antrasis iš Japonijos „didžiųjų metraščių“ po ankstesnio „Kojiki“ (712 m.), bet labiau oficialus, tvarkingas ir skirtas valstybiniam naudojimui. Jei „Kojiki“ labiau mitologinis, tai „Nihon Shoki“ siekia būti valstybės istorijos dokumentu.

Kūrinyje yra 30 tomų (kan 巻), apimančių laikotarpį nuo pasaulio sukūrimo iki 697 metų, t. y. iki imperatorės Jitō valdymo pabaigos.

1. Kan 1: Dievų era (kami no yo) – pasaulio kūrimas, Izanagi ir Izanami, Amaterasu gimimas.
2. Kan 2: Pirmieji legendiniai imperatoriai iki Jimmu – dievų palikuonys, mitiniai įvykiai.
3. Kan 3: Imperatorius Jimmu – Japonijos įkūrimas, karai su vietinėmis gentimis, sostinės įkūrimas Yamato.
4. Kan 4: Imperatoriai Suizei, Annei, Itoku, Kōshō – trumpi valdymai, genealogijos, ankstyvi papročiai.
5. Kan 5: Imperatoriai Kōan, Kōrei, Kōgen, Sujin – pirmieji istorinės eros valdovai, šventyklų statyba, reformos.
6. Kan 6: Imperatorius Suinin – karai, princesės Yamatohime, Ise šventovės įkūrimas.
7. Kan 7: Imperatorius Keikō – dideli užkariavimai, Yamato Takeru legendos, regionų pavaldinimas.
8. Kan 8: Imperatorius Seimu – tęsinys Keikō eros, maištai, kariniai žygiai.
9. Kan 9: Imperatorius Chūai ir Jingū – karas su Kumašo, Jingū invazija į Korėją (legendinė).
10. Kan 10: Imperatorius Ōjin – gimimas po Jingū grįžimo, Hachiman kaip dievas, santykiai su Kinija.
11. Kan 11: Imperatoriai Nintoku, Richū, Hanzei – mauzoliejų statyba, vidaus konfliktai, Korėjos ryšiai.
12. Kan 12: Imperatoriai Ingyō, Ankō, Yūryaku – diplomatiniai santykiai, budizmo įvedimo užuomazgos.
13. Kan 13: Imperatoriai Seinei, Kenzō, Ninken – dinastiniai ginčai, trumpi valdymai.
14. Kan 14: Imperatoriai Buretsu, Keitai – perėjimas prie naujos linijos, karai su vietiniais.
15. Kan 15: Imperatoriai Ankan, Senka – broliai valdovai, ramūs laikotarpiai.
16. Kan 16: Imperatorius Kinmei – budizmo oficialus įvedimas iš Baekje, Soga klano kilimas.
17. Kan 17: Imperatorius Bidatsu – religiniai konfliktai, karai su Silla.
18. Kan 18: Imperatoriai Yōmei, Sushun – trumpi valdymai, Soga ir Mononobe klanų kovos.
19. Kan 19: Imperatorė Suiko (iki 612 m.) – princas Shōtoku regentas, 17 straipsnių konstitucija.
20. Kan 20: Imperatorė Suiko (tęsinys iki 628 m.) – diplomatinės misijos į Kiniją, kultūriniai mainai.
21. Kan 21: Imperatorius Jomei – ramus valdymas, poezija, sostinės perkėlimas.
22. Kan 22: Imperatorė Kōgyoku (pirmas valdymas) – Soga no Iruka dominavimas, politiniai sąmokslai.
23. Kan 23: Imperatorius Kōtoku – Taika reformos, centralizacija, Kinijos įtaka.
24. Kan 24: Imperatorė Saimei (antrasis Kōgyoku valdymas) – kariniai pasiruošimai, Baekje pagalba.
25. Kan 25: Imperatorius Tenji – Jinshin karas užuomazgos, sostinės Otsu, administracinės reformos.
26. Kan 26: Imperatorius Tenji (tęsinys) ir Kōbun – trumpas Kōbun valdymas, pilietinis karas.
27. Kan 27: Imperatorius Tenmu (pirmoji dalis) – pergalė Jinshin kare, sostinės Fujiwara.
28. Kan 28: Imperatorius Tenmu (tęsinys) – teisės kodeksai, kariniai žygiai, mirtis.
29. Kan 29: Imperatorė Jitō (pirmoji dalis) – poezijos rinkiniai, budizmo plėtra.
30. Kan 30: Imperatorė Jitō (pabaiga iki 697 m.) – valdymo pabaiga, imperatoriškos genealogijos lentelės.

Pirmieji tomai perteikia kosmologines ir mitologines legendas – pasaulio sukūrimą, dievų Amaterasu, Izanagi ir Izanami istorijas, dieviškosios valdžios kilmę. Vėlesniuose tomuose pereinama prie istorinių įvykių, karų, valdovų kronikų, santykių su Korėja ir Kinija, budizmo plitimo ir valstybės administracijos formavimosi.

Kūrinys parašytas klasikine kinų kalba (kanbun), nes tuo metu ji buvo oficiali mokslinės ir valstybinės raštijos kalba Japonijoje. „Nihon Shoki“ tikslas – pagrįsti imperatoriaus valdžią kaip dieviškos kilmės ir parodyti Japonijos kultūrą kaip lygiai vertę Kinijos civilizacijai. Tai buvo būdas pasakyti pasauliui: „Mes turime savo istoriją, savo dievus ir savo tvarką.“

Metraštyje pirmą kartą sistemingai aprašoma Japonijos dinastija kaip nepertraukiama linija nuo dievų iki žmonių, o tai tapo pagrindu imperatoriškajai ideologijai, išlikusiai per visą Japonijos istoriją.

„Nihon Shoki“ jungia šintoizmo mitus, konfucianizmo moralę ir budizmo idėjas. Šintoizmas čia suteikia dvasinį pamatą – dievai, gamtos jėgos, šventos vietos. Konfucianizmas įneša moralinę struktūrą – valdovo ir pavaldinio pareigas, lojalumo ir harmonijos idėją. Budizmas suteikia dvasinę refleksiją – atjautą, ciklišką laiką ir moralinį atsinaujinimą. Toks trijų tradicijų susiliejimas tapo Japonijos kultūros pagrindu vėlesniais amžiais.

„Nihon Shoki“ tapo pirmuoju Japonijos valstybės istoriniu dokumentu, kuriuo rėmėsi visi vėlesni metraščiai ir kronikos (Rikkokushi – „Šeši nacionaliniai metraščiai“). Iki šiol jis laikomas oficialia Japonijos pradžios istorija ir vienu svarbiausių tekstų, formavusių šalies savimonę.

Citatos

1. Iš Kan 1: „Pirmasis dievas – Dangaus Vidurio Valdovas; antrasis – Žemės Vidurio Valdovas; trečiasis – Susijungimo Vidurio Valdovas.“ Paaiškinimas: Pradeda kosmogoniją – įvardija tris abstrakčias pirmines dievybes, kurios simbolizuoja dangaus, žemės ir jungties pradžią prieš aktyvų pasaulio kūrimą.
2. Iš Kan 1: „Izanagi ir Izanami stovėjo kartu ant Dangaus Plūduriuojančio Tilto, paėmė dangiškąją Nuhoko ietį ir kartu smogė į okeaną.“ Paaiškinimas: Aprašo salų gimimą – dievų pora maišo chaotišką vandenyną ietimi, kad sukurtų Japonijos salas, pabrėžiant vyro ir moters bendradarbiavimą.
3. Iš Kan 2: „Didžioji Saulės Deivė Amaterasu sėdi Aukštutiniame Dangaus Lygume.“ Paaiškinimas: Įtvirtina Amaterasu kaip aukščiausią deivę – ji valdo dangų ir yra imperatoriškosios linijos protėvė, legitimuodama valdovų dieviškumą.
4. Iš Kan 3: „Dieviškasis Karalius Jimmu užima sostą Kašiharos rūmuose.“ Paaiškinimas: Žymi Japonijos valstybės pradžią – Jimmu, Amaterasu palikuonis, įkuria sostinę Yamato, datuodamas imperiją 660 m. pr. Kr. kaip istorinį faktą.
5. Iš Kan 9: „Imperatorė Jingū nuramina Tris Korėjos Karalystes.“ Paaiškinimas: Legendinis moters vadovavimas – Jingū, nėščia, veda invaziją į Korėją, rodydama Japonijos pranašumą ir dievų paramą kariniams žygiams.
6. Iš Kan 16: „Iš Baekje atkeliauja Budo relikvijos ir vaizdai.“ Paaiškinimas: Pažymi budizmo atėjimą – 552 m. dovana iš Korėjos karalystės pradeda religinę revoliuciją, kuri pakeis Japonijos kultūrą ir politiką.
7. Iš Kan 19: „Laikykite harmoniją brangiausia, o varžybas ir ginčus – priešingybe.“ Paaiškinimas: Pirmasis konstitucinis principas – princas Shōtoku skatina vienybę ir konfucianizmą, kad sustiprintų centralizuotą valdžią tarp klanų.
8. Iš Kan 23: „Didžioji Taikos Reformacija.“ Paaiškinimas: Įvardija perversmą – 645 m. po Soga klano nuvertimo pradedamos Kinijos stiliaus reformos: žemės nacionalizacija, mokesčiai, biurokratija.
9. Iš Kan 27: „Imperatorius Tenji miršta, imperatorius Tenmu užima sostą.“ Paaiškinimas: Apibendrina pilietinį karą – po Jinshin mūšio (672 m.) Tenmu laimi, stiprindamas imperatoriškąją galią ir baigdamas klanų kovas.
10. Iš Kan 30: „Imperatorė Jitō perduoda sostą imperatoriui Monmu.“ Paaiškinimas: Užbaigia kroniką – 697 m. perdavimas anūkui užtikrina dinastijos tęstinumą, pridėdamas genealogijas kaip įrodymą teisėtumui.
11. Iš Kan 5: „Imperatorius Sujin įsakė pastatyti šventovę Didžiajai Dievybei.“ Paaiškinimas: Pradeda organizuotą kultą – Sujin atskiria dievų garbinimą nuo rūmų, kad išvengtų maro, kurį priskiria Amaterasu pykčiui.
12. Iš Kan 7: „Yamato Takeru vilkėjo moters drabužius ir nužudė Kumaso vadus.“ Paaiškinimas: Herojiška apgaulė – princas naudoja gudrybę užkariaudamas pietines gentis, pabrėždamas protą virš jėgos ir dievų pagalbą.
13. Iš Kan 10: „Imperatorius Ōjin gimė po motinos grįžimo iš Korėjos.“ Paaiškinimas: Stebuklingas gimimas – Jingū atideda gimdymą, kad užbaigtų karą; Ōjin vėliau tapatinamas su karo dievu Hachiman.
14. Iš Kan 12: „Imperatorius Yūryaku siuntė pasiuntinius į Kiniją Song dinastijos laikais.“ Paaiškinimas: Diplomatiniai ryšiai – rodo Japonijos siekį prestižo, keičiantis dovanomis ir titulais su Kinijos imperija.
15. Iš Kan 16: „Soga no Umako sunaikino Mononobe klaną prie Šventosios Upės.“ Paaiškinimas: Religinis karas – 587 m. kova dėl budizmo: Soga laimi, užtikrindami naują tikėjimą ir savo klano dominavimą.
16. Iš Kan 19: „Princas Shōtoku paskelbė 17 straipsnių konstituciją.“ Paaiškinimas: Valstybės pagrindas – konfucianistiniai principai skirti vienyti klanus po imperatoriaus valdžia, pirmas rašytinis kodeksas.
17. Iš Kan 22: „Soga no Iruka buvo nužudytas per puotą rūmuose.“ Paaiškinimas: Perversmas – 645 m. princas Naka no Ōe ir Nakatomi no Kamatari nuverčia Soga, pradėdami Taika eras reformų.
18. Iš Kan 24: „Imperatorė Saimei ruošėsi padėti Baekje prieš Silla ir Tang.“ Paaiškinimas: Karinis įsikišimas – Japonija siunčia laivyną į Korėją, bet pralaimi Hakusukinoe mūšį 663 m., silpnindama įtaką žemyne.
19. Iš Kan 25: „Imperatorius Tenji perkėlė sostinę į Otsu prie Biwa ežero.“ Paaiškinimas: Administracinis žingsnis – siekiama stipresnės kontrolės, bet sukelia įtampą, vedančią į Jinshin pilietinį karą.
20. Iš Kan 28: „Imperatorius Tenmu įsakė sudaryti Asuka Kiyomihara kodeksą.“ Paaiškinimas: Teisinė reforma – pirmieji Japonijos įstatymai pagal Kinijos modelį, stiprinant centralizuotą valdžią po karo pergalės.