Geltonasis imperatorius (Huangdi, 黄帝) – viena svarbiausių ir labiausiai idealizuotų figūrų senovės kinų kultūroje. Jis laikomas mitiniu Kinijos civilizacijos pradininku, išminčiumi ir pirmuoju suvienytoju, kuris davė pradžią kultūriniam ir dvasiniam kinų tapatumui.
Pasak seniausių kronikų, Geltonasis imperatorius gyveno maždaug XXVII–XXVI a. pr. Kr., laikotarpiu, kai Kinijoje dar nebuvo rašytinės istorijos. Jis minimas kartu su kitais legendiniais valdovais – Dangiškuoju imperatoriumi (Tiandi), Liepsnos valdovu (Yandi) ir Didžiuoju Jiu. Pasakojama, kad Huangdi iškilo po ilgų karų tarp genčių, nugalėjo savo priešininką Liepsnos imperatorių prie Banquo (阪泉) mūšio lauko ir taip suvienijo žemes, kurias vėliau imta laikyti pirmosios kinų tautos pradžia.
Jo vadovavimo laikotarpis tradiciškai laikomas auksiniu amžiumi, kai žmonės gyveno taikoje ir tvarkoje, gamta buvo harmoninga, o valdovas vadovavosi dorybe, ne prievarta. Legendose pasakojama, kad Geltonasis imperatorius išrado kalendorių, kompasą, vežimą, muzikos sistemą, rašto ženklus, taip pat sukūrė valstybės struktūrą ir įvedė įstatymus bei moralės normas.
Didelė jo šlovės dalis susijusi su Huangdi Neijing („Geltonojo imperatoriaus knyga“) arba („Geltonojo imperatoriaus kanonai“) – seniausiu kinų medicinos traktatu, kuriame Geltonasis imperatorius vaizduojamas kaip išmintingas valdovas, klausiantis savo gydytojų apie kūno ir dvasios sandarą, ligų priežastis ir Dao – visatos kelią. Dėl šios priežasties Huangdi laikomas tradicinės kinų medicinos tėvu.
Pavadinimas „Geltonasis“ (黃, huang) turi gilią simbolinę prasmę. Geltona spalva senovės Kinijoje buvo siejama su Žemės elementu, kuris penkių elementų (wu xing) sistemoje reiškia centrą, stabilumą ir pusiausvyrą. Todėl Huangdi laikomas centrine pasaulio ašimi, jungiančia dangų, žemę ir žmones. Jo vardas reiškia valdovą, kuris atkuria tvarką pasaulyje, remdamasis dangiškais dėsniais.
Religiniu požiūriu Geltonasis imperatorius užima ypatingą vietą tarp daoizmo ir liaudies tikėjimo figūrų. Daoistinėje tradicijoje jis laikomas nemirtinguoju, pasiekusiu dvasinę pilnatvę per Dao pažinimą. Jo vardu siejami įvairūs daoistiniai tekstai – Huangdi Sijing („Keturi Geltonojo imperatoriaus kanonai“) ir kiti raštai, kuriuose jis vaizduojamas kaip mokytojas, atskleidęs žmonijai visatos struktūrą ir kūno energijų paslaptis. Kai kuriose šventyklų legendose pasakojama, kad po mirties jis pakilo į dangų ant drakono, tapdamas dangiškuoju dievu ir globėju.
Istoriškai Geltonasis imperatorius tapo nacionalinės tapatybės simboliu. Nuo Hanų dinastijos laikų jis vadinamas „visų kinų protėviu“ (中华人文始祖), o šiuolaikinėje Kinijoje jo vardas vartojamas kaip metafora, reiškianti visos kinų tautos ištakas.
Mažiau žinoma tai, kad Geltonasis imperatorius yra siejamas su senovės Kinijos šamanistinėmis praktikomis ir ryšiu su nemirtingumo paieškomis. Kai kuriuose apokrifiniuose tekstuose teigiama, kad jis ne mirė, bet pakilo į dangų, tapdamas nemirtinguoju (Xian), arba kad jis buvo vienas iš pirmųjų, atradusių eliksyrą, leidžiantį pasiekti ilgaamžiškumą. Be to, Geltonasis imperatorius yra laikomas pirmuoju, kuris suprato ir užrašė principus, vėliau tapusius pagrindu tradicinei kinų medicinai ir akupunktūrai, siejant žmogaus kūną su visatos harmonija. Jo legendinis kapas, pasakojama, yra vieta, kur susitinka dangaus ir žemės energijos.