Sunan Ibn Mājah – vienas iš šešių pagrindinių islamo hadisų rinkinių (Kutub as-Sittah), turintis didžiulę reikšmę tiek religinei, tiek kultūrinei islamo tradicijai. Šis veikalas, parašytas IX amžiuje, išliko kaip vienas svarbiausių šaltinių, perteikiančių pranašo Mahometo žodžius, darbus ir patarimus.
– Arabų kalba: سنن ابن ماجه (Sunan Ibn Mājah)
– Angliškai: “The Sunan of Ibn Majah”
– Lietuviškai: „Ibn Madžos Sunanas“ arba „Ibn Madžos hadisų rinkinys“
Žodis sunan reiškia „tradiciškus įstatymus“, „pranašo kelius“, tad pavadinimas reiškia „Hadisų tradicijų rinkinys, kurį surinko Ibn Madža“.
Autorius – Abū ʿAbdullāh Muhammad ibn Yazīd ibn Mājah al-Qazwīnī, gimęs 824 m. po Kr. Persijoje, Kazvino mieste (dabartinis Iranas). Jis buvo garsus hadiso (pranašo tradicijų) mokslininkas, istorikas ir keliautojas. Ibn Madža gyveno tuo laikotarpiu, kai hadiso mokslas buvo klestėjimo viršūnėje – kai mokslininkai visoje musulmonų pasaulio teritorijoje rinko ir tikrino pranašo pasakymus, siekdami išsaugoti juos tiksliai ir autentiškai.
Savo veikalą jis baigė apie 883 metus, netrukus prieš savo mirtį (887 m.). Tai buvo paskutinis iš šešių klasikinių hadisų rinkinių, kurie vėliau tapo islamo kanoninio hadiso pagrindu kartu su Sahih al-Bukhari, Sahih Muslim, Sunan Abu Dawud, Jami‘ at-Tirmidhi ir Sunan an-Nasa’i.
„Sunan Ibn Mājah“ sudarytas iš maždaug 4 000 hadisų, suskirstytų į 37 knygas (skyrius). Šie skyriai apima įvairias temas – nuo religinių ritualų iki kasdienio elgesio, nuo teisingumo iki žinių siekimo, nuo santuokos iki moralės. Kiekviena knyga apibūdina tam tikrą islamo gyvenimo sritį:
– Kitab al-Taharah – apie apsiplovimą ir tyrumą;
– Kitab as-Salat – apie maldą;
– Kitab as-Siyam – apie pasninką;
– Kitab az-Zakat – apie išmaldą;
– Kitab al-Hajj – apie piligriminę kelionę į Meką;
– Kitab an-Nikah – apie santuoką;
– Kitab al-Talaq – apie skyrybas;
– Kitab al-Ahkam – apie teisę ir teisingumą;
– Kitab al-Fitan – apie pranašystes ir pasaulio išbandymus;
– Kitab al-Ilm – apie mokslą ir žinias.
Būtent šiame pastarajame skyriuje randame vieną garsiausių hadisų:
„Žinių siekimas yra pareiga kiekvienam musulmonui.“ (Talab al-ʿilmi farīdatun ʿalā kulli muslimin, Ibn Mājah 224)
Šis sakinys tapo islamo švietimo filosofijos pagrindu – mokymasis suvokiamas kaip religinė pareiga, o ne tik pasaulietinis siekis.
Kiekvienas hadisas pateikiamas su isnadu – pasakotojų grandine, nurodančia, kas iš ko girdėjo pranašo žodžius. Ibn Madža, kaip ir kiti hadiso tyrinėtojai, buvo itin griežtas – jis tikrino kiekvieną pasakotoją, vertino jų patikimumą, žinias ir moralę. Dėl to daugelis hadisų rinkinių buvo tarsi mokslo enciklopedijos, o „Sunan Ibn Mājah“ laikomas ypač išsamia ir kruopščiai sudaryta knyga.
Įdomu tai, kad kai kurie mokslininkai ilgą laiką diskutavo, ar „Sunan Ibn Mājah“ turi būti įtrauktas į „Kutub as-Sittah“. Kai kurie ankstyvieji mokslininkai laikė jį silpnesniu dėl kelių hadisų, kurių autentiškumas abejotinas. Tačiau vėlesnės tradicijos pripažino šį rinkinį kaip būtinos islamo literatūros dalį, nes dauguma hadisų sutampa su patvirtintais šaltiniais, o papildomi – suteikia vertingų detalių.
„Sunan Ibn Mājah“ yra tiltas tarp religijos ir kasdienio gyvenimo. Ibn Madža parodo, kad islamas – ne tik malda ar dogma, bet ir gyvas moralės kodeksas, apimantis visus žmogaus veiksmus. Jis moko teisingumo, gailestingumo, sąžiningumo, žinių vertės, šeimos ir bendruomenės svarbos.
Vienas iš veikalo bruožų – paprastumas ir žmogiškumas. Hadisai kalba ne apie abstrakčią metafiziką, o apie realų gyvenimą: kaip elgtis su artimaisiais, kaip padėti vargšui, kaip priimti nelaimę ar džiaugsmą. Ibn Madža tarsi siekia parodyti, kad dieviškas kelias eina per kasdienius darbus ir paprastą gerumą.
Mintys iš Sunan Ibn Mājah:
– „Gerasis žmogus – tas, kuris naudingas kitiems.“
– „Kas slepia savo brolio trūkumus, tą Dievas pridengs Paskutinę dieną.“
– „Darbai vertinami pagal ketinimus.“
– „Mokymasis yra pareiga kiekvienam musulmonui.“
– „Šypsena savo broliui – tai labdara.“