Šventasis Jurgi, didysis Bažnyčios kankiny, kareivių, ūkininkų ir visų prislėgtųjų galingas Globėjau, kuris nepaprasta krikščioniška drąsa, ištverme ir teisingumu, savo dvasios stiprybe ir gailestingumu sužavėjai tautas, užtark mus, nuolankiai tave prašome, pas visagalį Dievą, išmelsk mums malonę, kad drąsiai nugalėdami visus mūsų išganymo priešus, skaisčia ir tyra širdimi įtiktume galybių Viešpačiui ir apsisaugotume nuo visų nelaimių.
Dieve, kuris mus džiugini šventojo Jurgio, savo kankinio, nuopelnais ir užtarimu, maloningai suteik, kad mes, kurie per jį prašome Tavo gėrybių, jas gautume kaip Tavo malonės dovaną. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Skaitykite daugiau..
Šventojo Jurgio kultas Lietuvoje turi gilias šaknis, siekiančias dar ikikrikščioniškąsias agrarines apeigas, kur jo figūra susiliejo su pavasario atgimimo ir žemės vaisingumo dievybėmis. Teologiškai įdomu tai, kad Jurgis, nors ir žinomas kaip kankinys ir kariai, jo ikonografijoje dominuojantis motyvas – drakono nugalėjimas – yra gilus alegorinis vaizdas. Šis veiksmas simbolizuoja ne vien fizinę pergalę, bet ir krikščioniškosios tikėjimo tiesos triumfą prieš pagoniškąjį chaosą ir nuodėmę, o drakonas čia interpretuojamas kaip senasis žaltys, blogio įsikūnijimas. Viduramžiais, ypač Rytų Bažnyčioje, Jurgis buvo garbinamas kaip *Megalomartyr*, didysis kankinys, o jo greita kančia (jis mirė greitai po kankinimų) liudijo jo nepajudinamą tikėjimą, kuris pranoksta žmogiškąsias baimes. Jo užtarimas ypač svarbus per agrarinius ciklus, nes tikima, kad jo malda užtikrina sėkmingą sėją ir apsaugą nuo gamtos stichijų, kas rodo jo šventumo universalumą – nuo karinės garbės iki kasdienio pragyvenimo.