Visagali Viešpatie Dieve, kuris mums leidai sulaukti šios dienos pradžios, gelbėk mus šiandien savo galybe, kad šią dieną nepalinktume į jokią nuodėmę, bet kad Tavo teisumo vykdymui visados būtų skirtos mūsų kalbos, būtų nukreiptos mintys ir darbai.
Teikis nukreipti ir pašventinti, valdyti ir vesti, Viešpatie Dieve, dangaus ir žemės Karaliau, šiandien mūsų širdis ir kūnus, mūsų jusles, kalbas ir darbus pagal Tavo įstatymą Tavųjų įsakymų vykdymui, kad čia ir amžinybėje, Tau padedant, pelnytume būti saugūs ir laisvi, pasaulio Išganytojau, kuris gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. Amen.
Skaitykite daugiau..
Ši ryto malda, kreipiamasi į Visagalį Viešpatį, turi gilias šaknis ankstyvojoje krikščioniškoje liturgijoje, ypač Rytų Bažnyčiose, kur panašūs kreipimaisi buvo įprasti prieš kasdienius darbus. Teologiniu požiūriu, prašymas „nukreipti ir pašvęsti“ mūsų jusles yra tiesioginė aliuzija į apaštalo Pauliaus mokymą apie kūną kaip Šventosios Dvasios šventyklą (1 Kor 6, 19). Tai nėra tik etinis noras elgtis gerai, bet sakramentalinis prašymas, kad Dievo buvimas perkeistų patį mūsų jutimo aparatą, paverčiant jį įrankiais, skirtais Dievo šlovei.
Įdomu tai, kad senovės krikščionių asketai šią maldą interpretavo kaip pasiruošimą „dvasinei kovai“ (Agon Pneumatikos). Jie tikėjo, kad dienos pradžia yra kritinis momentas, kai demoninės pagundos yra stipriausios, siekiant nukreipti protą nuo Dievo į pasaulietiškus troškimus. Todėl prašymas, kad Dievas valdytų mūsų kalbas, siekė užtikrinti, jog net kasdienis pokalbis taptų „logos“ – Dievo žodžio atspindžiu žemėje. Ši malda iš esmės yra kasdienis pasišventimas, atnaujinantis krikšto įžadus per sąmoningą valios paklusnumą.
Įdomu tai, kad senovės krikščionių asketai šią maldą interpretavo kaip pasiruošimą „dvasinei kovai“ (Agon Pneumatikos). Jie tikėjo, kad dienos pradžia yra kritinis momentas, kai demoninės pagundos yra stipriausios, siekiant nukreipti protą nuo Dievo į pasaulietiškus troškimus. Todėl prašymas, kad Dievas valdytų mūsų kalbas, siekė užtikrinti, jog net kasdienis pokalbis taptų „logos“ – Dievo žodžio atspindžiu žemėje. Ši malda iš esmės yra kasdienis pasišventimas, atnaujinantis krikšto įžadus per sąmoningą valios paklusnumą.