Mielasis Jėzau, žmonijos Atpirkėjau, pažvelk į mus, nuolankiai suklaupusius prieš Tavo altorių (paveikslą). Mes Tavo esame ir norime Tavo būti. Kad dar tvirčiau galėtume su Tavimi susijungti, šiandien visi ir kiekvienas pasiaukojame Švenčiausiajai Tavo Širdžiai.
Gerasis Jėzau! Daugelis Tavęs visiškai nepažįsta; daugelis, paniekinę Tavo įsakymus, nuo Tavęs nusigręžė. Pasigailėk jų ir visus patrauk prie savo Švenčiausios Širdies. Būk, Viešpatie, Karalius ne vien ištikimųjų, kurie niekada nuo Tavęs nepasitraukia, bet ir sūnų palaidūnų, kurie Tave paliko. Padėk jiems greitai sugrįžti į Tėvo namus, kad nežūtų dvasios skurde.
Būk Karalius tų, kuriuos apgavo klaidingos nuomonės ar atskyrė nesantaika, pašauk juos atgal į tiesos uostą ir į tikėjimo vienybę, kad greitai būtų viena kaimenė ir vienas ganytojas. Būk Karalius visų tų, kurie dar tebeklaidžioja stabmeldystės ar islamo tamsybėse, nedelsk ir juos išvaduoti savo šviesos karalystei. Galiausiai pažvelk gailestingomis akimis ir į vaikus tos tautos, kuri taip ilgai yra buvusi išrinktoji, ir Kraujas, kurio jie kitados ant savęs šaukėsi, tenužengia dabar ant jų kaip atpirkimo ir gyvybės srovė.
Suteik, Viešpatie, savo Bažnyčiai tikrą klestėjimą, duok visoms tautoms taiką ir ramybę. Padaryk, kad visoje žemėje skambėtų vienas balsas: „Tebūna šlovė mūsų Išganytojo dieviškajai Širdžiai, per kurią mums duotas išganymas, jai garbė per amžius!“ Amen.
Įdomu tai, kad pirmieji rašytiniai šaltiniai, kalbantys apie Jėzaus Širdies garbinimą, randami viduramžių mistikų, pavyzdžiui, Šv. Bernardas iš Klervoux, darbuose. Jis vadino Jėzaus Širdį „visų dorybių slėptuve“. Pasišvęsti Jėzaus Širdžiai reiškia pripažinti Jo beribę meilę žmonijai, kuri pasireiškė per Jo kančią ir mirtį ant kryžiaus. Tai kvietimas atsakyti į šią meilę atsidavimu ir atgaila už pasaulio nuodėmes. Šis aktas yra galingas prašymas, kad Jėzaus karaliavimas taptų realybe kiekvieno žmogaus širdyje.