Išdžiūvus visa žemė, ištroškus žemė be Tavęs. Em Am C D Em
Viešpatie nuo ankstaus ryto aš ieškau Viešpatie Tavęs. Em Am C D Em
Dieve, Tavęs ilgiuos, Dieve Tavęs ilgiuos, G D Am Em
Ilgiuos Tavęs, Tavęs ilgiuos. //2k. Em Am C D Em
Išdžiūvus mano siela, ištroškus siela be Tavęs.
O Viešpatie nuo ankstaus ryto aš ieškau Viešpatie Tavęs.
Dieve, Tavęs ilgiuos, Dieve Tavęs ilgiuos,
Ilgiuos Tavęs, Tavęs ilgiuos. //2k.
Rankas į dangų aš iškėliau, širdis pripildyta Tavęs.
Malonė Viešpaties brangesnė
už viską, ieškau aš Tavęs.
Dieve, Tavęs ilgiuos, Dieve Tavęs ilgiuos,
Ilgiuos Tavęs, Tavęs ilgiuos. //2k.
Skaitykite daugiau..
Ši giesmė, kurioje kalbama apie ištroškusią sielą, labai primena senovės Izraelio pranašų raštus. Pavyzdžiui, psalmininkas Dovydas, aprašydamas savo ilgesį Dievo, lygino savo sielą su dykuma, kurioje nėra vandens. Tai nebuvo tik poetiškas palyginimas. Senovės Izraelyje vandens trūkumas buvo tikra, kasdienė baimė, o sausra reiškė Dievo nebuvimą ar atitolimą.
Įdomu tai, kad hebrajų kalboje žodis, reiškiantis „troškulys“ (tsame), siejamas su dvasiniu tyrumu. Kai siela ištroškusi Dievo, ji tarsi ruošiama priimti Jo dovanas. Kai kurie senieji raštų aiškintojai teigė, kad šis troškulys yra Dievo dovana, nes tik tas, kuris jaučia stoką, gali iš tikrųjų įvertinti pilnatvę.
Ši giesmė taip pat siejama su krikščioniška tradicija, ypač su šventąja Agota, kuri, pasak legendos, mirė trokšdama, kad galėtų greičiau susitikti su Kristumi. Jos troškulys buvo ne fizinis, o dvasinis – noras būti su mylimuoju Viešpaties. Tai rodo, kad ieškojimas Dievo yra aktyvus veiksmas, o ne pasyvus laukimas. Rankų iškėlimas į dangų yra senovės maldos gestas, reiškiantis pasidavimą ir pasitikėjimą.
Įdomu tai, kad hebrajų kalboje žodis, reiškiantis „troškulys“ (tsame), siejamas su dvasiniu tyrumu. Kai siela ištroškusi Dievo, ji tarsi ruošiama priimti Jo dovanas. Kai kurie senieji raštų aiškintojai teigė, kad šis troškulys yra Dievo dovana, nes tik tas, kuris jaučia stoką, gali iš tikrųjų įvertinti pilnatvę.
Ši giesmė taip pat siejama su krikščioniška tradicija, ypač su šventąja Agota, kuri, pasak legendos, mirė trokšdama, kad galėtų greičiau susitikti su Kristumi. Jos troškulys buvo ne fizinis, o dvasinis – noras būti su mylimuoju Viešpaties. Tai rodo, kad ieškojimas Dievo yra aktyvus veiksmas, o ne pasyvus laukimas. Rankų iškėlimas į dangų yra senovės maldos gestas, reiškiantis pasidavimą ir pasitikėjimą.