Tibeto mirusiųjų knyga

Ši knyga yra pirmasis garsaus Tibeto mirties teksto, pavadinto Didysis išsilaisvinimas klausantis tarpiniame būvyje, vertimas. Taip pat žinomas kaip Bardo Thodol, kas reiškia „išsilaisvinimas klausantis pomirtinio plano“ (Bardo: pomirtinis planas, Thodol arba Thotrol: išsilaisvinimas klausantis), šis tekstas iš pradžių buvo parašytas tibetiečių kalba ir skirtas kaip vadovas tiems, kurie mirė, pereinant iš buvusio gyvenimo į naują paskirtį.

Tradicija šį veikalą priskiria Padma-Sambhavai, indų mistikui, kuris, kaip teigiama, VIII a. į Tibetą atnešė budizmą. Legenda pasakoja, kad lankydamasis Tibete Padma-Sambhava nusprendė paslėpti sanskrito raštus, kuriuos jis buvo pasirūpinęs užrašyti. Tuo metu tibetiečiai nebuvo pasirengę priimti juose esančių dvasinių mokymų, todėl jis paslėpė savo tekstus keistose ir atokiose vietose, palikdamas juos būti atrastiems vėliau, kai jų dvasinė žinia galėtų būti priimta atvirų protų.

Garsiausias iš tų, kurie atrado ir atskleidė Padma-Sambhavos raštus, buvo Karma Lingpa, gimęs apie 1350 m. Pagal jo biografiją, Karma Lingpa, būdamas penkiolikos metų, Tibeto kalno viršūnėje rado keletą paslėptų tekstų. Tarp jų buvo mokymų rinkinys, pavadintas Taikių ir rūstžių dievybių savarankiškas iškilimas iš nušvitusio sąmoningumo. Šiuose mokymuose buvo ir dabar garsaus Didžiojo išsilaisvinimo klausantis Bardo tekstai.

Tibeto mirusiųjų knyga pirmą kartą buvo išleista 1927 m. Oksfordo universiteto leidykloje, Londone. Dr. Walter Y. Evans-Wentz pasirinko šį pavadinimą dėl panašumų, kuriuos jis įžvelgė su Egipto mirusiųjų knyga. Minkštų ir kietų viršelių knygos leidimuose yra išsamūs Evans-Wentzo užrašai apie išvadas, kurias jis padarė vertimo metu. Kai kurie teigia, kad šios išvados buvo stipriai paveiktos jo dalyvavimo teosofijoje ir neovedantinės hinduizmo pažiūrų. Vėlesniame knygos leidime yra garsaus psichoanalitiko dr. Carlo Jungo komentaras, kurio įžvalgus esė parodo, kad šis Tibeto tekstas peržengia Tibeto kultūros studijas ir pasiekia psichologiją, turinčią didelę reikšmę Vakarų pasauliui.

Tibeto mirusiųjų knyga

Arba pomirtiniai išgyvenimai Bardo plane

Pirmoji knyga

Čia slypi akistata su tikrove tarpiniame būvyje: didysis išsilaisvinimas klausantis pomirtinio plano, paimtas iš Gilaus mokymo apie sąmonės išlaisvinimą medituojant į taikias ir rūstias dievybes.

[Pagarbinimai]

Tiesos Dieviškajam Kūnui, Neaprėpiamai, Beribei Šviesai;
Tobulos Dovanos Dieviškajam Kūnui, kuris yra Lotosas ir Taikios bei Rūstios Dievybės;
Lotosu gimusiam Įsikūnijimui, Padma Sambhavai, Visų Jaučiančių Būtybių Gynėjui;
Guru, Trys Kūnai, pagarba.

[Įvadas]

Šis Didysis išsilaisvinimo klausantis mokymas, suteikiantis dvasinę laisvę paprastų gebėjimų bhaktams tarpiniame būvyje, turi tris dalis: parengiamuosius darbus, pagrindinį turinį ir išvadą.

Pirmiausia, parengiamieji darbai, Vadovų serija, skirta būtybių išlaisvinimui, turėtų būti įvaldyta praktikuojant.

[Sąmonės principo perkėlimas]

Pagal Vadovą, aukščiausio intelekto asmenys neabejotinai turėtų būti išlaisvinti; tačiau jei jie neišsilaisvina, tuomet, būdami tarpiniame mirties momentų būvyje, jie turėtų praktikuoti Perkėlimą, kuris suteikia automatinį išsilaisvinimą vien tik jį prisiminus.

Paprastų gebėjimų bhaktai neabejotinai turėtų būti išlaisvinti šiuo būdu; tačiau jei jie neišsilaisvina, tuomet, būdami tarpiniame tikrovės patyrimo būvyje, jie turėtų atkakliai klausytis šio Didžiojo išsilaisvinimo klausantis mokymo.

Atitinkamai, bhaktas pirmiausia turėtų ištirti mirties simptomus, kaip jie pamažu atsiranda [jo mirštančiame kūne], vadovaudamasis Savarankišku išsilaisvinimu [stebint] mirties simptomų charakteristikas. Tada, kai visi mirties simptomai yra užbaigti, [jis turėtų] taikyti Perkėlimą, kuris suteikia išsilaisvinimą vien tik prisiminus [procesą].

[Šio Thodol skaitymas]

Jei Perkėlimas buvo efektyviai atliktas, šio Thodol skaityti nereikia; tačiau jei Perkėlimas nebuvo efektyviai atliktas, tuomet šis Thodol turi būti skaitomas, teisingai ir aiškiai, šalia mirusiojo kūno.

Jei kūno nėra, tuomet lova ar vieta, prie kurios mirusysis buvo pripratęs, turėtų būti užimta [skaitytojo], kuris turėtų išdėstyti Tiesos galią. Tada, iškvietus mirusiojo dvasią, įsivaizduokite, kad ji yra ten, klausanti, ir skaitykite. Per šį laiką jokiam giminaičiui ar artimam žmogui neturėtų būti leidžiama verkti ar raudoti, nes tai nėra gerai [mirusiajam]; todėl juos sulaikykite.

Jei kūnas yra, iškart po to, kai kvėpavimas nutrūksta, arba lama [kuris buvo mirusiojo guru], arba tikėjimo brolis, kuriuo mirusysis pasitikėjo, arba draugas, kuriam mirusysis jautė didelę meilę, priglaudęs lūpas prie ausies [kūno], neliesdamas jos, turėtų skaityti šį Didįjį Thodol.

[Praktinis šio Thodol taikymas pareigūnui]

Dabar dėl paties Thodol paaiškinimo:

Jei galite surinkti didelę auką, paaukokite ją garbinti Trejybę. Jei to padaryti negalima, tuomet sudėkite viską, ką galite surinkti, kaip objektus, į kuriuos galite sutelkti savo mintis, ir protiškai sukurkite kuo didesnę įsivaizduojamą auką ir garbinkite.

Tada Gerų norų kelias, kviečiantis Budų ir Bodhisatvų pagalbą turėtų būti perskaitytas septynis arba tris kartus.

Po to Gerų norų kelias, suteikiantis apsaugą nuo baimės Bardo, ir Gerų norų kelias, užtikrinantis saugų išvadavimą iš pavojingų Bardo spąstų, kartu su Bardo šakniniais žodžiais, turi būti skaitomi aiškiai ir tinkama intonacija.

Tada šis Didysis Thodol turi būti skaitomas septynis arba tris kartus, priklausomai nuo progos. [Pirma] ateina akistata [su mirties simptomais], kaip jie pasireiškia mirties momentais; [antra] didžiojo ryškaus priminimo taikymas, akistata su tikrove tarpiniame būvyje; ir [trečia], metodai, kaip uždaryti gimdos duris tarpiniame būvyje, ieškant atgimimo.

Chikhai Bardo ir Chonyid Bardo

• Pagarbinimai
• Įvadas
• Sąmonės principo perkėlimas
• Šio Thodol skaitymas
• Praktinis šio Thodol taikymas pareigūnui
• Pirma dalis
  Mirties momentų Bardo
• Instrukcijos apie mirties simptomus arba pirmąjį Chikhai Bardo etapą: Pirminė aiški šviesa, matoma mirties momentu
• Instrukcijos apie antrąjį Chikhai Bardo etapą: Antrinė aiški šviesa, matoma iškart po mirties
• Antra dalis
  Tikrovės patyrimo Bardo
• Įvadinės instrukcijos apie tikrovės patyrimą trečiajame Bardo etape, vadinamame Chonyid Bardo, kai atsiranda karmos regėjimai
• Taikių dievybių aušra, nuo pirmosios iki septintosios dienos
  • Pirma diena
  • Antra diena
  • Trečia diena
  • Ketvirta diena
  • Penkta diena
  • Šešta diena
  • Septinta diena
• Rūstbių dievybių aušra, nuo aštuntosios iki keturioliktosios dienos
  • Įvadas
  • Aštunta diena
  • Devinta diena
  • Dešimta diena
  • Vienuolikta diena
  • Dvylikta diena
  • Trylikta diena
  • Keturiolikta diena
• Išvada, parodanti pagrindinę Bardo mokymų reikšmę

Antroji knyga

Sidpa Bardo

• Pagarbinimai
• Įvadiniai posmai
• Pirma dalis
  Pomirtinis pasaulis
• Bardo kūnas: jo gimimas ir antgamtiniai gebėjimai
• Egzistencijos tarpiniame būvyje charakteristikos
• Teismas
• Visą lemiančios minties įtaka
• Šešių lokų šviesų aušra
• Antra dalis
  Atgimimo procesas
• Gimdos durų uždarymas
  • Būdas užkirsti kelią patekti į gimdą
  • Pirmasis gimdos durų uždarymo metodas
  • Antrasis gimdos durų uždarymo metodas
  • Trečiasis gimdos durų uždarymo metodas
  • Ketvirtasis gimdos durų uždarymo metodas
  • Penktasis gimdos durų uždarymo metodas
• Gimdos durų pasirinkimas
  • Pranašiški atgimimo vietos regėjimai
  • Apsauga nuo kankinančių furijų
• Alternatyvus pasirinkimas: antgamtinis gimimas arba gimdos gimimas
  • Antgamtinis gimimas perkeliant į rojaus karalystę
  • Gimdos gimimas: sugrįžimas į žmonių pasaulį
• Bendroji išvada

Priedas

1. Budų ir Bodhisatvų kvietimas
2. Gerų norų kelias, gelbstintis nuo pavojingo siauro Bardo praėjimo
3. Šešių Bardo šakniniai posmai
4. Gerų norų kelias, apsaugantis nuo baimės Bardo
5. Kolofonas

Pirmoji dalis

[Mirties momentų Bardo]

[Instrukcijos apie mirties simptomus arba pirmąjį Chikhai Bardo etapą: Pirminė aiški šviesa, matoma mirties momentu]

Pirmasis etapas, akistata su Aiškia Šviesa mirties momentų tarpiniame būvyje, yra toks:

Čia gali būti [kai kurie], kurie daug klausėsi [religinių nurodymų], tačiau neatpažino; ir [kai kurie], kurie, nors ir atpažino, vis dėlto yra menkai su tuo susipažinę. Tačiau visos individų grupės, gavusios praktinius mokymus, vadinamus Vadovais, jei šie nurodymai jiems bus taikomi, bus akistatoje su esmine Aiškia Šviesa; ir, be jokio tarpinio būvio, jie pasieks Negimusį Dharmos Kūną Didžiuoju Vertikaliu Keliu.

Taikymo būdas yra toks:

Geriausia, jei galima būtų turėti guru, iš kurio mirusysis gavo vadovaujančius nurodymus; tačiau jei guru negalima rasti, tuomet tikėjimo brolį; arba, jei ir pastarasis nepasiekiamas, tuomet išsilavinusį žmogų iš tos pačios tikybos; arba, jei visi šie nepasiekiami, tuomet asmenį, kuris moka teisingai ir aiškiai skaityti, turėtų daug kartų perskaityti šį tekstą. Taip [mirusysis] prisimins, ką anksčiau buvo girdėjęs apie akistatą, ir iškart atpažins tą Esminę Šviesą bei neabejotinai pasieks Išsilaisvinimą.

Dėl laiko, kada taikyti [šias instrukcijas]:

Kai kvėpavimas nutrūksta, gyvybinė jėga bus nusileidusi į Išminties nervų centrą, o Žinovas patirs natūralios būklės Aiškią Šviesą. Tada gyvybinė jėga, būdama atgal išmesta ir skrisdama žemyn per dešinįjį ir kairįjį nervą, akimirkai atsiskleis tarpinis būvis.

Aukščiau pateikti [nurodymai] turėtų būti taikomi prieš tai, kol [gyvybinė jėga] įsiverš į kairįjį nervą [po to, kai pirmiausia pereis per bambos nervų centrą].

Laikas [paprastai reikalingas šiam gyvybinės jėgos judėjimui] trunka tiek, kiek dar yra įkvėpimas, arba maždaug tiek, kiek užtrunka suvalgyti maistą.

Tada taikymo [instrukcijų] būdas yra toks:

Kai kvėpavimas tuoj nutrūks, geriausia, jei Perkėlimas buvo efektyviai atliktas; jei [taikymas] buvo neefektyvus, tuomet [kreipkitės į mirusįjį] taip:

O kilmingai gimęs (vardas ir pavardė), dabar atėjo laikas tau ieškoti Kelio [tikrovėje]. Tavo kvėpavimas tuoj nutrūks. Tavo guru anksčiau tave akistatoje su Aiškia Šviesa; ir dabar tu ruošiesi ją patirti tikrovėje Bardo būvyje, kuriame viskas yra tarsi tuštuma ir be debesų dangus, o nuogas, nepriekaištingas intelektas yra tarsi skaidri tuštuma be apimties ar centro. Šią akimirką pažink save; ir išbūk toje būsenoje. Aš taip pat šiuo metu tave akistatoje.

Perskaitę tai, kartokite daug kartų į mirštančiojo ausį, net prieš tai, kai kvėpavimas nutrūksta, kad tai įsispaustų į [mirštančiojo] protą.

Jei kvėpavimas tuoj nutrūks, apverskite mirštantįjį ant dešiniojo šono, kuri poza vadinama „Liūto gulėjimo poza“. Arterijų pulsavimas [dešinėje ir kairėje gerklės pusėje] turi būti spaudžiamas.

Jei mirštantysis linkęs užmigti arba miego būsena stiprėja, tai turėtų būti sustabdyta, o arterijos spaudžiamos švelniai, bet tvirtai. Taip gyvybinė jėga negalės grįžti iš vidurinio nervo ir tikrai išeis per Brahmos angą. Dabar turi būti taikoma tikroji akistata.

Šią akimirką pirmasis [Bardo žvilgsnis] į tikrovės Aiškią Šviesą, kuri yra Neklystantis Dharmos Kūno Protas, patiriamas visų jaučiančių būtybių.

Laikas tarp iškvėpimo nutraukimo ir įkvėpimo nutraukimo yra tas laikas, per kurį gyvybinė jėga išlieka viduriniame nerve.

Paprasti žmonės šią būseną vadina būsena, kai sąmonės principas nualpo. Šios būsenos trukmė yra neaiški. [Tai priklauso] nuo kūno sudėjimo, gero ar blogo, ir [nervų bei gyvybinės jėgos] būklės. Tiems, kurie turėjo net šiek tiek praktinės patirties tvirtoje, ramioje dhjanos būsenoje, ir tiems, kurių nervai yra sveiki, ši būsena tęsiasi ilgai.

Akistatoje kartojimas [aukščiau pateikto kreipimosi į mirusįjį] turi būti tęsiamas, kol iš įvairių kūno organų angų [mirusiojo] pradės rodytis gelsvas skystis.

Tiems, kurie gyveno blogą gyvenimą, ir tiems, kurių nervai nesveiki, aukščiau minėta būsena trunka tik tiek, kiek užtrunka spragtelėti pirštais. Vėlgi, kai kuriems ji trunka tiek, kiek užtrunka suvalgyti maistą.

Įvairiuose tantrose sakoma, kad ši alpulio būsena trunka apie tris su puse dienos. Dauguma kitų [religinių traktatų] teigia, kad keturias dienas; ir kad šią akistatą su Aiškia Šviesa reikia atkakliai tęsti [visą šį laiką].

Taikymo [šios instrukcijos] būdas yra toks:

Jei [mirdamas] žmogus pats sugeba [diagnostikuoti mirties simptomus], šios [žinos] turėjo būti panaudotos anksčiau. Jei [mirštantysis] to nesugeba, tuomet guru, šishja arba tikėjimo brolis, su kuriuo mirštantysis buvo labai artimas, turėtų būti šalia, kuris aiškiai primins mirštančiajam mirties simptomus, kaip jie atsiranda eilės tvarka [kartodamas, iš pradžių] taip:

Dabar atėjo žemės grimzdimo į vandenį simptomai.

Kai visi [mirties] simptomai bus beveik užbaigti, tuomet mirštančiajam liepkite priimti šį sprendimą, kalbėdami tyliai į ausį:

O kilmingai gimęs (arba, jei tai kunigas, Gerbiamas Pone), neleisk savo protui išsiblaškyti.

Jei tai tikėjimo brolis ar kitas asmuo, tuomet pavadinkite jį vardu ir [sakykite] taip:

O kilmingai gimęs, tai, kas vadinama mirtimi, dabar tave pasiekė. Nuspręsk taip: „O dabar yra mirties valanda. Pasinaudodamas šia mirtimi, veiksiu taip, kad būtų naudinga visoms jaučiančioms būtybėms, užpildančioms beribę dangaus platybę, kad pasiekčiau tobulą Budos būseną, nusprendęs mylėti ir užjausti [juos, ir nukreipdamas visas savo pastangas į] vienintelį tobulumą.“

Formuodamas mintis taip, ypač šiuo metu, kai Dharmos Kūno Aiškią Šviesą [pomirtinėje būsenoje] galima suvokti visų jaučiančių būtybių naudai, žinok, kad esi toje būsenoje; [ir nuspręsk], kad pasieksi geriausią Didžiojo Simbolio būsenos dovaną, kurioje esi, [kaip nurodyta]:

„Net jei negaliu to suvokti, žinosiu šį Bardo ir, įvaldydamas Didįjį Sąjungos Kūną Bardo, pasirodysiu bet kokia [forma], kuri bus naudinga [visoms būtybėms], kad ir kas jos būtų: tarnausiu visoms jaučiančioms būtybėms, kurių skaičius beribis kaip dangaus ribos.“

Laikydamas save neatskiriamu nuo šio sprendimo, turėtum stengtis prisiminti visas pamaldumo praktikas, prie kurių buvai pripratęs per savo gyvenimą.

Tai sakydamas, skaitytojas turi priglausti lūpas prie ausies ir aiškiai kartoti, aiškiai įsprausdamas tai mirštančiajam, kad jo protas nenuklystų net akimirkai.

Po to, kai kvėpavimas visiškai nutrūksta, tvirtai spauskite miego nervą; ir lama ar asmuo, aukštesnis ar labiau išsilavinęs už tave, įsprauskite šiais žodžiais taip:

Gerbiamas Pone, dabar, kai patiri Esminę Aiškią Šviesą, stenkitės išbūti toje būsenoje, kurią dabar patiri.

Ir taip pat bet kurio kito asmens atveju skaitytojas turi akistatoje taip:

O kilmingai gimęs (vardas ir pavardė), klausyk. Dabar patiri Grynos Tikrovės Aiškios Šviesos spindesį. Atpažink jį. O kilmingai gimęs, tavo dabartinis intelektas, savo tikrąja prigimtimi tuščias, nesuformuotas į nieką pagal savybes ar spalvą, natūraliai tuščias, yra pati Tikrovė, Visa-Gėris.

Tavo paties intelektas, kuris dabar yra tuštuma, tačiau nelaikomas nieko tuštuma, o kaip pats intelektas, netrukdomas, švytintis, jaudinantis ir palaimingas, yra pati sąmonė, Visa-Gėrio Buda.

Tavo pati sąmonė, nesuformuota į nieką, tikrovėje tuščia, ir intelektas, švytintis ir palaimingas, – šie du – yra neatskiriami. Jų sąjunga yra Dharmos Kūno būsena, Tobulas Nušvitimas.

Tavo pati sąmonė, švytinti, tuščia ir neatskiriama nuo Didžiojo Spindesio Kūno, neturi nei gimimo, nei mirties, ir yra Nekintama Šviesa – Buda Amitabha.

Žinojimas to yra pakankamas. Atpažindamas savo intelekto tuštumą kaip Budos būseną ir laikydamas tai savo sąmone, išliksi [būsenoje] dieviškame Budos prote.

Katok tai aiškiai ir aiškiai tris ar [net] septynis kartus. Tai primins [mirštančiajam] anksčiau [kai buvo gyvas] guru atliktą akistatą. Antra, tai padės nuogai sąmonei atpažinti Aiškią Šviesą; ir, trečia, atpažindamas save [taip], žmogus visam laikui susivienys su Dharmos Kūnu ir Išsilaisvinimas bus tikras.

[Instrukcijos apie antrąjį Chikhai Bardo etapą: Antrinė aiški šviesa, matoma iškart po mirties]

Taip Pirminė Aiški Šviesa yra atpažįstama ir Išsilaisvinimas pasiekiamas. Tačiau jei yra baimė, kad Pirminė Aiški Šviesa nebuvo atpažinta, tuomet [galima tikrai manyti], kad [mirusiajam] aušta vadinamoji Antrinė Aiški Šviesa, kuri atsiskleidžia šiek tiek ilgiau nei maisto valgymo laikas po to, kai kvėpavimas nutrūksta.

Priklausomai nuo geros ar blogos karmos, gyvybinė jėga teka žemyn į dešinįjį arba kairįjį nervą ir išeina per bet kurią kūno angą. Tada ateina aiški proto būsena.

Sakyti, kad [Pirminės Aiškios Šviesos] būsena trunka maisto valgymo laiką, [priklausytų] nuo nervų būklės, geros ar blogos, ir nuo to, ar anksčiau buvo praktikuota [akistata].

Kai sąmonės principas išeina iš [kūno], jis sako sau: „Ar aš miręs, ar ne miręs?“ Jis negali to nustatyti. Jis mato savo giminaičius ir draugus, kaip buvo įpratęs juos matyti anksčiau. Jis net girdi raudas. Siaubingi karmos iliuzijos dar neatsirado. Taip pat dar neatėjo baisūs regėjimai ar išgyvenimai, kuriuos sukelia Mirties Valdovai.

Per šį tarpą nurodymai turi būti taikomi [lama ar skaitytoju]:

Yra [bhaktai] tobulumo ir vizualizacijos etapuose. Jei tai žmogus, buvęs tobulumo etape, tuomet tris kartus pavadinkite jį vardu ir kartokite vėl ir vėl aukščiau pateiktas akistatos su Aiškia Šviesa instrukcijas. Jei tai žmogus, buvęs vizualizacijos etape, tuomet perskaitykite jam įvadines aprašymus ir jo globojančios dievybės meditacijos tekstą, ir tada sakykite:

O kilmingai gimęs, medituok į savo globojančią dievybę. – [Čia skaitytojas turi paminėti dievybės vardą.] Neišsiblaškyk. Nuoširdžiai sutelk savo protą į savo globojančią dievybę. Medituok į jį taip, tarsi jis būtų mėnulio atspindys vandenyje, matomas, bet neegzistuojantis [pats savaime]. Medituok į jį taip, tarsi jis būtų būtybė su fiziniu kūnu.

Taip sakydamas, [skaitytojas] tai įspraus.

Jei [mirusysis yra] iš paprastų žmonių, sakykite:

Medituok į Didįjį Gailestingąjį Viešpatį.

Taip akistatoje net tie, kurie nelaikomi galinčiais atpažinti Bardo [be pagalbos], neabejotinai jį atpažins.

Asmenys, kurie gyvendami buvo akistatoje [su Tikrove] per guru, tačiau nesusipažino su tuo, negalės aiškiai atpažinti Bardo patys. Guru arba tikėjimo brolis turės aiškiai įsprausti tokius asmenis.

Gali būti net tokių, kurie buvo susipažinę su mokymais, tačiau dėl ligos, sukeliančios mirtį, smarkumo gali būti psichiškai nepajėgūs atsispirti iliuzijoms. Tokiems taip pat šios instrukcijos yra absoliučiai būtinos.

Vėlgi [yra tie], kurie, nors anksčiau buvo susipažinę su mokymais, tapo linkę patekti į apgailėtinas egzistencijos būsenas dėl įžadų sulaužymo ar nesugebėjimo sąžiningai atlikti esminių įsipareigojimų. Jiems šios [instrukcijos] yra būtinos.

Jei pirmasis Bardo etapas buvo tinkamai išnaudotas, tai geriausia. Tačiau jei ne, taikant šį aiškų priminimą [mirusiajam], antrojo Bardo etapo metu jo intelektas yra pažadinamas ir jis pasiekia išsilaisvinimą.

Antrojo Bardo etapo metu žmogaus kūnas yra tokio pobūdžio, kuris vadinamas švytinčiu iliuziniu kūnu.

Nežinant, ar [jis] miręs, ar ne, [ateina] aiškumo būsena [mirusiajam]. Jei instrukcijos sėkmingai taikomos mirusiajam, kol jis yra šioje būsenoje, tuomet, susitikus Motinos Tikrovei ir Palikuonio Tikrovei, karma nevaldo. Pavyzdžiui, kaip saulės spinduliai išsklaido tamsą, Kelio Aiški Šviesa išsklaido karmos galią.

Tai, kas vadinama antruoju Bardo etapu, atsiskleidžia minčių kūnui. „Žinovas“ sklando tose vietose, kuriose jo veikla buvo ribota. Jei šiuo metu šis specialus mokymas bus efektyviai taikomas, tuomet tikslas bus pasiektas; nes karmos iliuzijos dar neatsirado, todėl [mirusysis] negali būti blaškomas [nuo savo tikslo pasiekti Nušvitimą].

[Tikrovės patyrimo Bardo]

[Įvadinės instrukcijos apie tikrovės patyrimą trečiajame Bardo etape, vadinamame Chonyid Bardo, kai atsiranda karmos regėjimai]

Net jei Pirminė Aiški Šviesa nebuvo atpažinta, atpažinus antrojo Bardo Aiškią Šviesą, bus pasiektas Išsilaisvinimas. Jei net ir tuo neišsilaisvinama, tuomet atsiskleidžia vadinamasis trečiasis Bardo arba Chonyid Bardo.

Šiame trečiajame Bardo etape karmos iliuzijos pradeda švytėti. Labai svarbu, kad šis Didysis Chonyid Bardo akistatos skaitymas būtų atliktas: jis turi daug galios ir gali padaryti daug gera.

Apie šį laiką [mirusysis] gali matyti, kad maisto dalis yra atidedama, kad kūnas yra nurengiamas, kad miego kilimėlio vieta yra šluojama; gali girdėti visą draugų ir giminaičių verkimą ir raudą, ir, nors jis gali juos matyti ir girdėti, kaip jie šaukia jį, jie negali girdėti jo šaukiant jų, todėl jis nueina nepatenkintas.

Tuo metu patiriami garsai, šviesos ir spinduliai – visi trys. Jie kelia baimę, gąsdina ir vargina. Šią akimirką reikia taikyti akistatą su Bardo [tikrovės patyrimo metu]. Pavadinkite mirusįjį vardu ir aiškiai bei teisingai jam paaiškinkite taip:

O kilmingai gimęs, klausyk su visišku dėmesiu, nesiblaškydamas: Yra šeši Bardo būviai, būtent: natūralus Bardo būvis gimdoje; sapnų būsenos Bardo; ekstazinio pusiausvyros Bardo, esant giliai meditacijai; mirties momento Bardo; [tikrovės patyrimo] Bardo; atvirkštinio sangsarinės egzistencijos proceso Bardo. Tai yra šeši.

O kilmingai gimęs, tu patirsi tris Bardo: mirties momento Bardo, [tikrovės patyrimo] Bardo ir Bardo, ieškant atgimimo. Iš šių trijų, iki vakar tu patyrei mirties momento Bardo. Nors tikrovės Aiški Šviesa tau aušo, tu negalėjai jos išlaikyti, todėl turi klajoti čia. Nuo šiol tu patirsi [kitus] du, Chonyid Bardo ir Sidpa Bardo.

Tu atidžiai klausysi to, su kuo ruošiuosi tave akistatoje, ir laikysiesi:

O kilmingai gimęs, tai, kas vadinama mirtimi, dabar tave pasiekė. Tu palieki šį pasaulį, bet nesi vienintelis; [mirtis] ateina visiems. Neprisirišk prie šio gyvenimo iš meilės ar silpnumo. Net jei prisiriši iš silpnumo, neturi galios čia pasilikti. Nieko daugiau nepasieksi, tik klajosi šioje Sangsaroje. Neprisirišk [prie šio pasaulio]; nebūk silpnas. Prisimink Brangiąją Trejybę.

O kilmingai gimęs, kokia baimė ar siaubas tave beužkluptų Chonyid Bardo, nepamiršk šių žodžių; ir, laikydamas jų prasmę širdyje, eik į priekį: juose slypi gyvybiškai svarbi atpažinimo paslaptis.

„Ak! Kai čia man aušta Neaiškus Tikrovės Patyrimas,
Atmesdamas visas baimės, siaubo ar pagarbitos mintis [dėl visų regėjimų],
Teatpažįstu viską, kas pasirodo, kaip mano sąmonės atspindžius;
Težinau, kad jie yra Bardo regėjimų prigimties:
Šią itin svarbią akimirką [galimybės pasiekti didį tikslą],
Tegu nebijo Taikių ir Rūstbių [Dievų], mano paties minčių formų.“

Aiškiai kartok šiuos [posmus] ir, prisimindamas jų reikšmę, kai juos kartoji, eik į priekį, [O kilmingai gimęs]. Taip, kokie baisūs ar siaubingi regėjimai bepasirodytų, atpažinimas yra tikras; ir nepamiršk šios gyvybiškai svarbios paslapties, slypinčios juose.

O kilmingai gimęs, kai tavo kūnas ir protas atsiskyrė, tu turėjai patirti Grynos Tiesos žvilgsnį, subtilų, kibirkščiuojantį, šviesų, akinantį, šlovingą ir spinduliuojančiai bauginantį, panašų į miražą, judantį per pavasario kraštovaizdį vienu nenutrūkstamu vibracijų srautu. Nebūk tuo suglumintas, neišsigąsk ir nesijausk pagarboje. Tai yra tavo tikrosios prigimties spindesys. Atpažink jį.

Iš to spindesio vidurio ateis natūralus Tikrovės garsas, aidintis tarsi tūkstantis griaustinių, skambančių vienu metu. Tai yra natūralus tavo tikrojo savasties garsas. Nebūk tuo suglumintas, neišsigąsk ir nesijausk pagarboje.

Kūnas, kurį dabar turi, vadinamas polinkių minčių kūnu. Kadangi neturi materialaus kūno iš mėsos ir kraujo, kas beatsirastų – garsai, šviesos ar spinduliai – visi trys negali tau pakenkti: tu negali mirti. Tau pakanka žinoti, kad šie regėjimai yra tavo paties minčių formos. Atpažink, kad tai yra Bardo.

O kilmingai gimęs, jei dabar neatpažinsi savo minčių formų, kad ir kokias meditacijas ar pamaldumo praktikas būtum atlikęs žmogaus pasaulyje – jei nesusitikai su šiuo dabartiniu mokymu – šviesos tave suglumins, garsai tave įbaugins, o spinduliai tave išgąsdins. Jei nežinosi šio itin svarbaus mokymų rakto – nesugebėdamas atpažinti garsų, šviesų ir spindulių – turėsi klajoti Sangsaroje.

[Taikių dievybių aušra, nuo pirmosios iki septintosios dienos]

[Daroma prielaida, kad mirusysis yra karmiškai susaistytas – kaip vidutinis mirusysis – praeiti per keturiasdešimt devynias Bardo egzistencijos dienas, nepaisant labai dažnų akistatų, kasdieninių išbandymų ir pavojų, kuriuos jis turi sutikti ir stengtis įveikti per pirmąsias septynias dienas, kai aušta Taikios Dievybės, yra paaiškinama jam detaliai; pirmoji diena, sprendžiant iš teksto, skaičiuojama nuo laiko, kai paprastai būtų tikimasi, kad jis atsibus ir supras, kad yra miręs ir keliauja atgal į atgimimą, arba maždaug po trijų su puse iki keturių dienų po mirties.]

[Pirma diena]

O kilmingai gimęs, tu buvai alpulio būsenoje pastarąsias tris su puse dienos. Kai tik atsigausi iš šio alpulio, tau kils mintis: „Kas atsitiko!“

Elkis taip, kad atpažintum Bardo. Tuo metu visa Sangsara bus perversme; ir fenomenalūs regėjimai, kuriuos tada matysi, bus spindesiai ir dievybės. Visas dangus atrodys giliai mėlynas.

Tada iš Centrinės Karalystės, vadinamos Sėklos Plėtimusi, Bhagavanas Vairočana, baltos spalvos, sėdintis ant liūto sosto, laikantis rankoje aštuonių stipinų ratą ir apkabintas Dangaus Erdvės Motinos, pasirodys tau.

Tai materijos visuma, išskaidyta į savo pirminę būseną, kuri yra mėlyna šviesa.

Dharmos-Dhatu Išminties, mėlynos spalvos, švytinti, skaidri, šlovinga, akinanti, iš Vairočanos, kaip Tėvo-Motinos, širdies, šaus ir smogs į tave tokia spindinčia šviesa, kad vos galėsi į ją žiūrėti.

Kartu su ja taip pat švies ir blanki balta šviesa iš devų, kuri smogs į tave priešais.

Tuomet, dėl blogos karmos galios, šlovinga mėlyna Dharmos-Dhatu Išminties šviesa sukels tau baimę ir siaubą, ir tu [norėsi] nuo jos bėgti. Tu pajusi prieraišumą blankiai baltai devų šviesai.

Šiame etape tu neturi bijoti dieviškos mėlynos šviesos, kuri pasirodys švytinti, akinanti ir šlovinga; ir nesigąsdink jos. Tai yra Tathagatos šviesa, vadinama Dharmos-Dhatu Išminties Šviesa. Pasitikėk ja, tvirtai tikėk ja ir melskis į ją, galvodamas savo protu, kad tai šviesa, sklindanti iš Bhagavano Vairočanos širdies, ateinanti tavęs pasitikti pavojingoje Bardo pasaloje. Ta šviesa yra Vairočanos malonės šviesa.

Nepriprask prie blankios baltos devų šviesos. Neprisirišk [prie jos]; nebūk silpnas. Jei prisiriši prie jos, klajosi į devų buveines ir būsi įtrauktas į šešių lokų sūkurį. Tai yra kliūtis, trukdanti tau Išsilaisvinimo Kelyje. Nežiūrėk į ją. Žiūrėk į ryškią mėlyną šviesą giliu tikėjimu. Sutelk visą savo mintį nuoširdžiai į Vairočaną ir kartok po manęs šią maldą:

„Ak! klajodamas Sangsaroje dėl didelio kvailumo,
Spindinčiame Dharmos-Dhatu Išminties šviesos kelyje
Tegu mane veda Bhagavanas Vairočana,
Tegu Dieviškoji Begalinės Erdvės Motina būna [mano] užnugariu;
Tegu būnu saugiai pervestas per bauginančią Bardo pasalą;
Tegu būnu pastatytas į Vistobulą Budos būseną.“

Melsdamasis taip, su stipriu nuolankiu tikėjimu, [tu] susiliesi, vaivorykštės šviesos aureolėje, su Vairočanos širdimi ir pasieksi Budos būseną Sambhoga-Kajoje, Centrinėje Tankiai Užpildytoje Karalystėje.

[Antra diena]

Bet jei, nepaisant šios akistatos, dėl pykčio ar užtemdančios karmos galios žmogus išsigąsta šlovingos šviesos ir bėga arba yra užvaldomas iliuzijų, nepaisant maldos, antrąją dieną Vajra-Sattva ir jo lydinčios dievybės, taip pat žmogaus blogi darbai, [vertinantys] Pragarą, ateis jo pasitikti.

Tuomet akistata yra tokia, pavadinant mirusįjį vardu, taip:

O kilmingai gimęs, klausyk nedalomas dėmesiu. Antrąją dieną gryna vandens forma švytės kaip balta šviesa. Tuo metu iš giliai mėlynos Rytų Laimės Karalystės Bhagavanas Akšobhja [kaip] Vajra-Sattva, mėlynos spalvos, laikantis rankoje penkių smaigalių dorjė, sėdintis ant dramblio sosto ir apkabintas Motinos Mamaki, pasirodys tau, lydimas Bodhisatvų Kšitigarbhos ir Maitrėjos, su moteriškomis Bodhisatvomis Lasema ir Pušpema. Šios šešios Bodhiškos dievybės pasirodys tau.

Tavo sąmonės principo visuma, esanti grynoje formoje – tai yra Veidrodinė Išmintis – švytės kaip ryški, spindinti balta šviesa, iš Vajra-Sattvos, Tėvo-Motinos, širdies, su tokia akinančia spindesiu ir skaidrumu, kad vos galėsi į ją žiūrėti, [ir] smogs į tave. Ir blanki, dūmų spalvos šviesa iš Pragaro švytės šalia Veidrodinės Išminties šviesos ir taip pat [smogs] į tave.

Tuomet, dėl pykčio galios, tu pajusi baimę ir išsigąsi akinančios baltos šviesos ir [norėsi] nuo jos bėgti; tu pajusi prieraišumą blankiai dūmų spalvos šviesai iš Pragaro. Elkis taip, kad nebijotum tos ryškios, akinančios, skaidrios baltos šviesos. Žinok, kad tai yra Išmintis. Nuolankiai ir nuoširdžiai pasitikėk ja. Tai yra Bhagavano Vajra-Sattvos malonės šviesa. Galvok su tikėjimu: „Aš ieškosiu prieglobsčio joje“; ir melskis.

Tai Bhagavanas Vajra-Sattva, ateinantis tavęs pasitikti ir išgelbėti tave nuo Bardo baimės ir siaubo. Tikėk ja; nes tai yra Vajra-Sattvos malonės spindulių kabliukas.

Nepriprask prie blankios, dūmų spalvos šviesos iš Pragaro. Tai kelias, kuris atsiveria tavęs pasitikti dėl sukauptos blogos karmos galios iš stipraus pykčio. Jei tave trauks prie jos, nukrisi į Pragaro Pasaulius; ir, ten patekęs, turėsi ištverti nepakeliamas kančias, iš kurių nėra tikro laiko ištrūkti. Tai kliūtis, trukdanti tau Išsilaisvinimo Kelyje. Nežiūrėk į ją; ir venk pykčio. Netrauk prie jos; nebūk silpnas. Tikėk akinančia ryškia balta šviesa; [ir] sutelk visą savo širdį nuoširdžiai į Bhagavaną Vajra-Sattvą, melskis taip:

„Ak! klajodamas Sangsaroje dėl stipraus pykčio galios,
Spindinčiame Veidrodinės Išminties šviesos kelyje
Tegu mane veda Bhagavanas Vajra-Sattva,
Tegu Dieviškoji Motina Mamaki būna [mano] užnugariu;
Tegu būnu saugiai pervestas per bauginančią Bardo pasalą;
Ir tegu būnu pastatytas į Vistobulą Budos būseną.“

Melsdamasis taip, su stipriu nuolankiu tikėjimu, tu susiliesi, vaivorykštės šviesos aureolėje, su Bhagavano Vajra-Sattvos širdimi ir pasieksi Budos būseną Sambhoga-Kajoje, Rytų Karalystėje, vadinamoje Ypatingai Laiminga.

[Trečia diena]

Tačiau net ir taip akistatoje kai kurie žmonės, dėl blogos karmos užtemdymų ir išdidumo, nors malonės spindulių kabliukas [smogia į juos], bėga nuo jo. [Jei esi vienas iš jų], tuomet trečiąją dieną Bhagavanas Ratna-Sambhava ir jo lydinčios dievybės, kartu su šviesos keliu iš žmonių pasaulio, ateis tavęs pasitikti vienu metu.

Vėlgi, akistata yra tokia, pavadinant mirusįjį vardu, taip:

O kilmingai gimęs, klausyk nedalomas dėmesiu. Trečiąją dieną pirminė žemės elemento forma švytės kaip geltona šviesa. Tuo metu iš Pietų Karalystės, Apdovanotos Šlove, Bhagavanas Ratna-Sambhava, geltonos spalvos, laikantis rankoje brangakmenį, sėdintis ant arklio sosto ir apkabintas Dieviškosios Motinos Sangjė-Čanmos, švytės tau.

Du Bodhisatvai, Akaša-Garbha ir Samanta-Bhadra, lydimi dviejų moteriškų Bodhisatvų, Mahlaimos ir Dhupemos – iš viso šešios Bodhiškos formos – ateis švytėti iš vaivorykštės šviesos aureolės. Prisilietimo visuma savo pirminėje formoje, kaip geltona Lygybės Išminties šviesa, akinančiai geltona, papuošta spindesio orbitomis su satelitinėmis orbitomis, tokia aiški ir ryški, kad akis vos gali į ją žiūrėti, smogs į tave. Kartu su ja, blanki melsvai geltona šviesa iš žmonių [pasaulio] taip pat smogs į tavo širdį, kartu su Išminties šviesa.

Tuomet, dėl egoizmo galios, tu pajusi baimę akinančiai geltonai šviesai ir [norėsi] nuo jos bėgti. Tu pajusi prieraišumą blankiai melsvai geltonai šviesai iš žmonių [pasaulio].

Tuo metu nebijok tos ryškios, akinančios geltonos, skaidrios šviesos, bet žinok, kad tai yra Išmintis; toje būsenoje, laikydamas savo protą nuolankų, pasitikėk ja nuoširdžiai ir nuolankiai. Jei žinai, kad tai yra tavo paties intelekto spindesys – net jei nepraktikuoji savo nuolankumo, tikėjimo ir maldos į ją – Dieviškasis Kūnas ir Šviesa susilies su tavimi neatskiriamai, ir tu pasieksi Budos būseną.

Jei neatpažįsti savo intelekto spindesio, galvok su tikėjimu: „Tai Bhagavano Ratna-Sambhavos malonės spindesys; aš ieškosiu prieglobsčio joje“; ir melskis. Tai Bhagavano Ratna-Sambhavos malonės spindulių kabliukas; tikėk ja.

Nepriprask prie tos blankios melsvai geltonos šviesos iš žmonių [pasaulio]. Tai tavo sukauptų stipraus egoizmo polinkių kelias, atėjęs tavęs pasitikti. Jei tave trauks prie jos, gims žmonių pasaulyje ir turėsi kentėti gimimą, senatvę, ligas ir mirtį; ir neturėsi galimybės ištrūkti iš pasaulinės egzistencijos pelkės. Tai kliūtis, trukdanti tavo išsilaisvinimo keliui. Todėl nežiūrėk į ją ir atsisakyk egoizmo, atsisakyk polinkių; netrauk prie jos; nebūk silpnas. Elkis taip, kad pasitikėtum ta ryškia akinančia šviesa. Sutelk savo nuoširdžią mintį, vienakrypčiai, į Bhagavaną Ratna-Sambhavą; ir melskis taip:

„Ak! klajodamas Sangsaroje dėl stipraus egoizmo galios,
Spindinčiame Lygybės Išminties šviesos kelyje
Tegu mane veda Bhagavanas Ratna-Sambhava;
Tegu Dieviškoji Motina, Budos Akies Savininkė, būna [mano] užnugariu;
Tegu būnu saugiai pervestas per bauginančią Bardo pasalą;
Ir tegu būnu pastatytas į Vistobulą Budos būseną.“

Melsdamasis taip, su giliu nuolankumu ir tikėjimu, tu susiliesi su Bhagavano Ratna-Sambhavos, Dieviškojo Tėvo-Motinos, širdimi vaivorykštės šviesos aureolėje ir pasieksi Budos būseną Sambhoga-Kajoje, Pietų Karalystėje, Apdovanotoje Šlove.

[Ketvirta diena]

Taip akistatoje, kad ir kokie silpni būtų protiniai gebėjimai, nėra abejonių, kad žmogus pasieks Išsilaisvinimą. Tačiau, nors taip dažnai akistatoje, yra žmonių klasių, kurie, sukūrę daug blogos karmos ar nesilaikę įžadų, ar visiškai neturėdami [aukštesnio vystymosi] galimybių, nesugeba atpažinti: jų užtemdymai ir bloga karma iš godumo ir šykštumo sukelia baimę garsams ir spindesiams, ir jie bėga. [Jei esi vienas iš šių klasių], tuomet ketvirtąją dieną Bhagavanas Amitabha ir jo lydinčios dievybės, kartu su šviesos keliu iš Preta-lokos, kylančiu iš šykštumo ir prisirišimo, ateis tavęs pasitikti vienu metu.

Vėlgi, akistata yra tokia, pavadinant mirusįjį vardu, taip:

O kilmingai gimęs, klausyk nedalomas dėmesiu. Ketvirtąją dieną raudona šviesa, kuri yra pirminė ugnies elemento forma, švytės. Tuo metu iš Raudonosios Vakarų Laimės Karalystės Bhagavanas Buda Amitabha, raudonos spalvos, laikantis rankoje lotosą, sėdintis ant povo sosto ir apkabintas Dieviškosios Motinos Gokarmo, švytės tau, [kartu su] Bodhisatvomis Čenrazigu ir Džampalu, lydimais moteriškų Bodhisatvų Ghirdhimos ir Alokės. Šeši Nušvitimo kūnai švytės tau iš vaivorykštės šviesos aureolės.

Jausmų visumos pirminė forma, kaip raudona Visą Skiriančios Išminties šviesa, blizganti raudona, papuošta orbitomis ir satelitinėmis spindesio orbitomis, ryški, skaidri, šlovinga ir akinanti, sklindanti iš Dieviškojo Tėvo-Motinos Amitabhos širdies, smogs į tavo širdį [taip spindinčiai], kad vos galėsi į ją žiūrėti. Nebijok jos.

Kartu su ja, blanki raudona šviesa iš Preta-lokos, einanti šalia Išminties Šviesos, taip pat švytės tau. Elkis taip, kad jos nemėgtum. Atsisakyk prisirišimo [ir] silpnumo [prie jos].

Tuo metu, dėl stipraus prisirišimo įtakos, tu išsigąsi akinančios raudonos šviesos ir [norėsi] nuo jos bėgti. Ir tu pajusi prieraišumą blankiai raudonai Preta-lokos šviesai.

Tuo metu nebijok šlovingos, akinančios, skaidrios, spindinčios raudonos šviesos. Atpažindamas ją kaip Išmintį, laikydamas savo intelektą nuolankumo būsenoje, tu susiliesi [su ja] neatskiriamai ir pasieksi Budos būseną.

Jei neatpažįsti jos, galvok: „Tai Bhagavano Amitabhos malonės spinduliai, ir aš ieškosiu prieglobsčio joje“; ir, nuolankiai pasitikėdamas ja, melskis į ją. Tai Bhagavano Amitabhos malonės spindulių kabliukas. Nuolankiai pasitikėk ja; nebėk. Net jei bėgsi, ji seks tave neatskiriamai [nuo tavęs]. Nebijok jos. Netrauk prie blankios raudonos Preta-lokos šviesos. Tai šviesos kelias, sklindantis iš tavo stipraus prisirišimo [prie sangsarinės egzistencijos] kaupimosi, atėjęs tavęs pasitikti. Jei būsi prie jos prisirišęs, nukrisi į Nelaimingų Dvasių Pasaulį ir kentėsi nepakeliamas kančias nuo bado ir troškulio. Neturėsi galimybės pasiekti Išsilaisvinimą [ten]. Ta blanki raudona šviesa yra kliūtis, trukdanti tavo Išsilaisvinimo Kelyje. Neprisirišk prie jos ir atsisakyk įprastų polinkių. Nebūk silpnas. Pasitikėk ryškia akinančia raudona šviesa. Bhagavane Amitabhoje, Tėve-Motinoje, pasitikėk vienakrypčiai ir melskis taip:

„Ak! klajodamas Sangsaroje dėl stipraus prisirišimo galios,
Spindinčiame Visą Skiriančios Išminties šviesos kelyje
Tegu mane veda Bhagavanas Amitabha,
Tegu Dieviškoji Motina, Baltųjų Drabužių Savininkė, būna [mano] užnugariu;
Tegu būnu saugiai pervestas per bauginančią Bardo pasalą;
Ir tegu būnu pastatytas į Vistobulą Budos būseną.“

Melsdamasis taip, nuolankiai ir nuoširdžiai, tu susiliesi su Dieviškojo Tėvo-Motinos, Bhagavano Amitabhos, širdimi vaivorykštės šviesos aureolėje ir pasieksi Budos būseną Sambhoga-Kajoje, Vakarų Karalystėje, pavadintoje Laiminga.

[Penkta diena]

Neįmanoma, kad žmogus taip neišsilaisvintų. Tačiau, nors taip akistatoje, jaučiančios būtybės, ilgai pripratusios prie polinkių, nesugeba jų atsisakyti, ir, dėl blogos karmos ir pavydo, garsai ir spindesiai sukelia baimę ir siaubą – malonės spindulių kabliukai nesugeba jų pagauti – klajoja žemyn taip pat iki penktosios dienos. [Jei esi tokia jaučianti būtybė], tuomet Bhagavanas Amogha-Siddhi su savo lydinčiomis dievybėmis ir jo malonės šviesa bei spinduliais ateis tavęs pasitikti. Taip pat šviesa, kylanti iš Asura-lokos, sukurta iš pavydo aistros, ateis tavęs pasitikti.

Akistata tuo metu yra tokia, pavadinant mirusįjį vardu, taip:

O kilmingai gimęs, klausyk nedalomas dėmesiu. Penktąją dieną žalia šviesa, pirminė oro elemento forma, švytės tau. Tuo metu iš Žaliosios Šiaurės Karalystės, Sėkmingo Geriausių Veiksmų Atlikimo, Bhagavanas Buda Amogha-Siddhi, žalios spalvos, laikantis rankoje kryžminę dorjė, sėdintis ant dangų skrodžiančio Harpių sosto, apkabintas Dieviškosios Motinos, Ištikimosios Dolmos, švytės tau, kartu su savo palydovais – dviem Bodhisatvomis Čag-na-Dorje ir Dibpanamseliu, lydimais dviejų moteriškų Bodhisatvų, Gandhemos ir Nidhemos. Šios šešios Bodhiškos formos, iš vaivorykštės šviesos aureolės, ateis švytėti.

Valios visumos pirminė forma, švytinti kaip žalia Visą Atliekančios Išminties šviesa, akinančiai žalia, skaidri ir spindinti, šlovinga ir bauginanti, papuošta spindesio orbitomis, apsuptomis satelitinėmis orbitomis, sklindanti iš Dieviškojo Tėvo-Motinos Amogha-Siddhi širdies, žalia spalva, smogs į tavo širdį [taip nuostabiai ryškiai], kad vos galėsi į ją žiūrėti. Nebijok jos. Tai natūrali tavo paties intelekto išminties galia. Būk didelio nešališkumo nuolankumo būsenoje.

Kartu su ja [t. y. žalia Visą Atliekančios Išminties šviesa], blankios žalios spalvos šviesa iš Asura-lokos, sukurta iš pavydo jausmo priežasties, einanti šalia Išminties Spindulių, švytės tau. Medituok į ją nešališkai – be atmetimo ar traukos. Nemėgstu jos: jei esi žemos protinės gebos, nemėgstu jos.

Tuomet, dėl stipraus pavydo įtakos, tu išsigąsi akinančio žalios šviesos spindesio ir [norėsi] nuo jos bėgti; ir tu pajusi prieraišumą blankiai žaliai Asura-lokos šviesai. Tuo metu nebijok šlovingos, skaidrios, spindinčios ir akinančios žalios šviesos, bet žinok, kad tai yra Išmintis; ir toje būsenoje leisk savo intelektui ilsėtis nuolankume. Arba [galvok]: „Tai Bhagavano Amogha-Siddhi malonės šviesos spindulių kabliukas, kuris yra Visą Atliekanti Išmintis.“ Tikėk [taip] ja. Nebėk nuo jos.

Net jei bėgsi nuo jos, ji seks tave neatskiriamai [nuo tavęs]. Nebijok jos. Nemėgstu tos blankios žalios Asura-lokos šviesos. Tai karmos kelias, sukauptas stipraus pavydo, atėjęs tavęs pasitikti. Jei tave trauks prie jos, nukrisi į Asura-loką ir turėsi ištverti nepakeliamas kivirčų ir karo kančias. [Tai yra] kliūtis, trukdanti tavo išsilaisvinimo keliui. Netrauk prie jos. Atsisakyk savo polinkių. Nebūk silpnas. Pasitikėk akinančiu žaliu spindesiu ir, sutelkdamas visą savo mintį vienakrypčiai į Dieviškąjį Tėvą-Motiną, Bhagavaną Amogha-Siddhi, melskis taip:

„Ak! klajodamas Sangsaroje dėl stipraus pavydo galios,
Spindinčiame Visą Atliekančios Išminties šviesos kelyje
Tegu mane veda Bhagavanas Amogha-Siddhi;
Tegu Dieviškoji Motina, Ištikimoji Tara, būna [mano] užnugariu;
Tegu būnu saugiai pervestas per bauginančią Bardo pasalą;
Ir tegu būnu pastatytas į Vistobulą Budos būseną.“

Melsdamasis taip, su stipriu tikėjimu ir nuolankumu, tu susiliesi su Dieviškojo Tėvo-Motinos, Bhagavano Amogha-Siddhi, širdimi vaivorykštės šviesos aureolėje ir pasieksi Budos būseną Sambhoga-Kajoje, Šiaurės Karalystėje, Suverstų Gerių Darbų.

[Šešta diena]

Taip akistatoje įvairiuose etapuose, kad ir kokios silpnos būtų karmos jungtys, žmogus turėjo atpažinti viename ar kitame iš jų; ir ten, kur žmogus atpažino bet kuriame iš jų, neįmanoma neišsilaisvinti. Tačiau, nors taip dažnai akistatoje tokiu būdu, žmogus, ilgai pripratęs prie stiprių polinkių ir neturintis susipažinimo su Išmintimi bei tyro prieraišumo jai, gali būti vedamas atgal savo blogų polinkių galios, nepaisant šių daugybės pristatymų. Malonės šviesos spindulių kabliukai gali nesugebėti pagauti žmogaus: jis vis dar gali klajoti žemyn, nes jaučia baimę ir siaubą dėl šviesų ir spindulių.

Tuomet visi Penkių Ordinų [Dhjanio Budų] Dieviškieji Tėvai-Motinos su savo palydovais ateis švytėti vienu metu. Tuo pačiu metu šešių lokų šviesos taip pat ateis švytėti vienu metu.

Akistata tam yra tokia, pavadinant mirusįjį vardu, taip:

O kilmingai gimęs, iki vakar kiekviena iš Penkių Dievybių Ordinų švytėjo tau, po vieną; ir tu buvai akistatoje, bet, dėl tavo blogų polinkių įtakos, buvai jų išgąsdintas ir išsigandęs ir likai čia iki dabar.

Jei būtum atpažinęs Penkių Išminties Ordinų spindesius kaip emanacijas iš tavo pačių minčių formų, iki šiol būtum pasiekęs Budos būseną Sambhoga-Kajoje, būdamas absorbuotas į vaivorykštės šviesos aureolę viename ar kitame iš Penkių Budų Ordinų.

Bet dabar žiūrėk nedalomas dėmesiu. Dabar visų Penkių Ordinų šviesos, vadinamos Keturių Išminčių Sąjungos Šviesomis, ateis tavęs pasitikti. Elkis taip, kad jas pažintum.

O kilmingai gimęs, šią šeštąją dieną keturios pirminių keturių elementų [vandens, žemės, ugnies, oro] spalvos švytės tau vienu metu. Tuo metu iš Centrinės Sėklos Plėtimosi Karalystės Buda Vairočana, Dieviškasis Tėvas-Motina, su lydinčiomis [dievībėmis], ateis švytėti tau. Iš Rytų Ypatingos Laimės Karalystės Buda Vajra-Sattva, Dieviškasis Tėvas-Motina, su lydinčiomis [dievībėmis] ateis švytėti tau. Iš Pietų Karalystės, Apdovanotos Šlove, Buda Ratna-Sambhava, Dieviškasis Tėvas-Motina, su lydinčiomis [dievībėmis] ateis švytėti tau. Iš Laimingos Vakarų Lotosų Krūvos Karalystės Buda Amitabha, Dieviškasis Tėvas-Motina, kartu su lydinčiomis [dievībėmis] ateis švytėti tau. Iš Šiaurės Tobulų Gerų Darbų Karalystės Buda Amogha-Siddhi, Dieviškasis Tėvas-Motina, kartu su palydovais ateis, apsupti vaivorykštės šviesos aureolės, švytėti tau būtent šią akimirką.

O kilmingai gimęs, išoriniame šių penkių Dhjanio Budų porų rate keturi Durų Sargai, Rūstieji [Būtybės]: Pergalingasis, Mirties Valdovo Naikintojas, Arklio Kaklo Karalius, Nektaro Urna, kartu su keturiomis moteriškomis Durų Sargėmis: Spyglių Laikytoja, Kilpos Laikytoja, Grandinės Laikytoja ir Varpelio Laikytoja; kartu su Deva Buda, pavadintu Aukščiausios Galios Turėtoju, Asurų Buda, pavadintu [Tvirtos Tekstūros Turėtoju], Žmonijos Buda, pavadintu Šakjų Liūtu, Gyvūnų karalystės Buda, pavadintu Nepajudinamu Liūtu, Pretų Buda, pavadintu Liepsnojančia Burna, ir Žemesniojo Pasaulio Buda, pavadintu Tiesos Karaliumi: – [šie], Aštuoni Tėvo-Motinos Durų Sargai ir Šeši Mokytojai, Pergalingieji – taip pat ateis švytėti.

Visa-Gėrio Tėvas ir Visa-Gėrio Motina, visų Budų Didieji Protėviai: Samanta-Bhadra [ir Samanta-Bhadra], Dieviškasis Tėvas ir Dieviškoji Motina – šie du taip pat ateis švytėti.

Šios keturiasdešimt dvi tobulai apdovanotos dievybės, kylančios iš tavo širdies, būdamos tavo grynos meilės produktu, ateis švytėti. Pažink jas.

O kilmingai gimęs, šios karalystės nėra atėjusios iš kažkur išorėje [nuo tavęs]. Jos kyla iš keturių tavo širdies padalijimų, kurie, įskaitant centrą, sudaro penkias kryptis. Jos kyla iš ten ir švytės tau. Dievybės taip pat nėra atėjusios iš kažkur kitur: jos egzistuoja amžinai tavo paties intelekto gebėjimuose. Pažink jas kaip tokias.

O kilmingai gimęs, visų šių dievybių dydis nėra nei didelis, nei mažas, [bet] proporcingas. [Jos turi] savo papuošalus, spalvas, sėdėjimo pozas, sostus ir emblemas, kurias kiekviena laiko.

Šios dievybės suformuotos į penkių porų grupes, kiekviena penkių grupė apsupta penkiakampiu spindesių ratu, vyriškieji Bodhisatvai dalijasi Dieviškųjų Tėvų prigimtimi, o moteriškieji Bodhisatvai dalijasi Dieviškųjų Motinų prigimtimi. Visi šie dieviškieji susirinkimai ateis švytėti tau viename pilname susirinkime. Jos yra tavo globojančios dievybės. Pažink jas kaip tokias.

O kilmingai gimęs, iš Penkių Ordinų Dieviškųjų Tėvų ir Motinų širdžių Keturių Išminčių šviesos spinduliai, sujungti, itin aiškūs ir subtilūs, tarsi saulės spinduliai, suvynioti į siūlus, ateis ir švytės tau bei smogs į tavo širdį.

Tame spindesių kelyje ateis švytėti šlovingos mėlynos spalvos šviesos orbitos, skleidžiančios spindulius, pati Dharmos-Dhatu Išmintis, kiekviena atrodanti kaip apverstas turkio puodelis, apsuptas panašių, mažesnio dydžio orbitų, dar šlovingesnių su penkiomis dar mažesnėmis [satelitinėmis] orbitomis, išmargintomis penkiomis žvaigždėtomis šviesos dėmėmis tos pačios prigimties, nepalikdamos nei centro, nei [mėlyno šviesos kelio] kraštų neapšviestų orbitomis ir mažesnėmis [satelitinėmis] orbitomis.

Iš Vajra-Sattvos širdies baltas Veidrodinės Išminties šviesos kelias, baltas ir skaidrus, šlovingas ir akinantis, šlovingas ir bauginantis, papuoštas orbitomis, apsuptomis mažesnėmis skaidriomis ir spindinčiomis šviesos orbitomis, kiekviena tarsi apverstas veidrodis, ateis švytėti.

Iš Ratna-Sambhavos širdies geltonas Lygybės Išminties šviesos kelias, [papuoštas] geltonomis orbitomis [spindesio], kiekviena tarsi apverstas auksinis puodelis, apsuptas mažesnėmis orbitomis, o šios dar mažesnėmis orbitomis, ateis švytėti.

Iš Amitabhos širdies skaidrus, ryškiai raudonas Visą Skiriančios Išminties šviesos kelias, ant kurio yra orbitos, tarsi apversti koraliniai puodeliai, skleidžiančios Išminties spindulius, itin ryškios ir akinančios, kiekviena papuošta penkiomis [satelitinėmis] orbitomis tos pačios prigimties – nepalikdamos nei centro, nei [raudono šviesos kelio] kraštų neapšviestų orbitomis ir mažesnėmis satelitinėmis orbitomis – ateis švytėti.

Šios visos ateis švytėti į tavo širdį vienu metu.

O kilmingai gimęs, visi šie yra tavo paties intelektinių gebėjimų spindesiai, atėję švytėti. Jie neatėjo iš jokios kitos vietos. Netrauk prie jų; nebūk silpnas; nebijok; bet išbūk nemąstymo būsenoje. Toje būsenoje visos formos ir spindesiai susilies į tave, ir Budos būsena bus pasiekta.

Žalias Tobulų Veiksmų Išminties šviesos kelias tau nešvytės, nes tavo intelekto Išminties gebėjimas nėra tobulai išsivystęs.

O kilmingai gimęs, šios vadinamos Keturių Išminčių Sujungtomis Šviesomis, [iš kurių kyla tai], kas vadinama Vidiniu Keliu per Vajra-Sattvą.

Tuo metu tu privalai prisiminti akistatos mokymus, kuriuos gavai iš savo guru. Jei prisiminsi akistatų esmę, atpažinsi visas šias šviesas, kurios tau švytėjo, kaip savo vidinės šviesos atspindį, ir, atpažinęs jas kaip artimus draugus, tikėsi jomis ir suprasi [jas] susitikime, kaip sūnus supranta savo motiną.

Ir tikėdamas nekintama grynos ir šventos Tiesos prigimtimi, tu sukelsi ramiai tekančią Samadhi; ir, susiliejęs su tobulai išsivysčiusio intelekto kūnu, pasieksi Budos būseną Sambhoga-Kajoje, iš kurios nėra sugrįžimo.

O kilmingai gimęs, kartu su Išminties spindesiais taip pat švytės ir negrynos iliuzinės Šešių Lokų šviesos. Jei klausiama, „Kas jos yra?“ [jos yra] blanki balta šviesa iš devų, blanki žalia šviesa iš asurų, blanki geltona šviesa iš žmonių, blanki mėlyna šviesa iš gyvūnų, blanki rausva šviesa iš pretų ir blanki dūmų spalvos šviesa iš Pragaro. Šios šešios taip ateis švytėti, kartu su šešiais Išminties spindesiais; todėl nebijok jų ir netrauk prie jų, bet leisk sau ilsėtis nemąstymo būsenoje.

Jei išsigąsi grynos Išminties spindesių ir tave trauks negrynos Šešių Lokų šviesos, tu priimsi kūną bet kurioje iš Šešių Lokų ir kentėsi sangsarines kančias; ir niekada nebūsi išlaisvintas iš Sangsaros Vandenyno, kuriame būsi sukamas ratu ir priverstas ragauti jo kančias.

O kilmingai gimęs, jei esi tas, kuris negavo pasirinktų guru žodžių, bijosi grynos Išminties spindesių ir jų dievybių. Taip išsigandęs, tave trauks prie negrynų sangsarinių objektų. Nedaryk taip. Nuolankiai pasitikėk akinančiais grynos Išminties spindesiais. Formuok savo protą tikėjimu ir galvok: „Penkių Budų Ordinų Išminties gailestingi spindesiai atėjo manęs pagauti iš užuojautos; aš ieškosiu prieglobsčio juose.“

Neatsiduodamas traukai prie iliuzinių Šešių Lokų šviesų, bet skirdamas visą savo protą vienakrypčiai Dieviškiesiems Tėvams ir Motinoms, Penkių Ordinų Budoms, melskis taip:

„Ak! klajodamas Sangsaroje dėl penkių žalingų nuodų galios,
Spindinčiame Keturių Išminčių sujungtos šviesos kelyje
Tegu mane veda Penki Pergalingieji Užkariautojai,
Tegu Penki Dieviškųjų Motinų Ordinai būna [mano] užnugariu;
Tegu būnu išgelbėtas nuo negrynų Šešių Lokų šviesos kelių;
Ir, būdamas išgelbėtas nuo baisių Bardo pasalų,
Tegu būnu pastatytas į penkias grynas Dieviškas Karalystes.“

Taip melsdamasis, žmogus atpažįsta savo vidinę šviesą; ir, susiliejęs su ja, vienybėje, pasiekiama Budos būsena: per nuolankų tikėjimą paprastas bhaktas pažįsta save ir pasiekia Išsilaisvinimą; net patys žemiausi, grynos maldos galia, gali uždaryti Šešių Lokų duris ir, suprasdami tikrąją Keturių Išminčių sujungtos prasmę, pasiekti Budos būseną per tuščią kelią per Vajra-Sattvą.

Taip detaliai akistatoje, tie, kuriems lemta būti išlaisvintiems, atpažins [Tiesą]; taip daugelis pasieks Išsilaisvinimą.

Blogiausi iš blogiausių, [tie] su sunkia bloga karma, neturintys jokio polinkio į bet kokią religiją – ir kai kurie, kurie nesilaikė savo įžadų – dėl karmos iliuzijų galios, neatpažindami, nors akistatoje [su Tiesa], klajos žemyn.

[Septinta diena]

Septintąją dieną Žinojimo Laikytojų Dievybės, iš šventų rojų karalysčių, ateis tavęs pasitikti. Vienu metu taip pat ateis kelias į gyvūnų pasaulį, sukurtas užtemdančios aistros, kvailumo. Akistata tuo metu yra tokia, pavadinant mirusįjį vardu, taip:

O kilmingai gimęs, klausyk nedalomas dėmesiu. Septintąją dieną įvairiaspalviai išgrynintų polinkių spindesiai ateis švytėti. Vienu metu Žinojimo Laikytojų Dievybės, iš šventų rojų karalysčių, ateis tavęs pasitikti.

Iš Rato [arba Mandalos] centro, apsupto vaivorykštės šviesos spindesiu, aukščiausias Žinojimo Laikytojas [Dievybė], Lotosų Šokio Viešpats, Aukščiausias Žinojimo Laikytojas, Brandinantis Karmos Vaisius, spindintis visomis penkiomis spalvomis, apkabintas [Dieviškosios] Motinos, Raudonosios Dakini, [jis], laikantis pusmėnulio peilį ir kaukolę [pilną] kraujo, šokantis ir darantis sužavėjimo mudrą, [su dešine ranka pakelta] aukštyn, ateis švytėti.

Į rytus nuo to Rato dievybė, vadinama Žemėje Gyvenančiu Žinojimo Laikytoju, baltos spalvos, su spindinčiu besišypsančiu veidu, apkabintas Baltosios Dakini, [Dieviškosios] Motinos, [jis], laikantis pusmėnulio peilį ir kaukolę [pilną] kraujo, šokantis ir darantis sužavėjimo mudrą, [su dešine ranka pakelta] aukštyn, ateis švytėti.

Į pietus nuo to Rato Žinojimo Laikytojų Dievybė, vadinama [Turiantis] Valdžią Gyvenimo Trukmei, geltonos spalvos, besišypsantis ir spindintis, apkabintas Geltonosios Dakini, [Dieviškosios] Motinos, [jis], laikantis pusmėnulio peilį ir kaukolę [pilną] kraujo, šokantis ir darantis sužavėjimo mudrą, [su dešine ranka pakelta] aukštyn, ateis švytėti.

Į vakarus nuo to Rato Didžiojo Simbolio Žinojimo Laikytojų Dievybė, raudonos spalvos, besišypsantis ir spindintis, apkabintas Raudonosios Dakini, [Dieviškosios] Motinos, [jis], laikantis pusmėnulio peilį ir kaukolę [pilną] kraujo, šokantis ir darantis sužavėjimo mudrą, [su dešine ranka pakelta] aukštyn, ateis švytėti.

Į šiaurę nuo to Rato dievybė, vadinama Savarankiškai Išsivysčiusiu Žinojimo Laikytoju, žalios spalvos, su pusiau pykčiu, pusiau besišypsančiu veidu, apkabintas Žaliosios Dakini, [Dieviškosios] Motinos, [jis], laikantis pusmėnulio peilį ir kaukolę [pilną] kraujo, šokantis ir darantis sužavėjimo mudrą, [su dešine ranka pakelta] aukštyn, ateis švytėti.

Išoriniame Rate, aplink šiuos Žinojimo Laikytojus, nesuskaičiuojamos dakinių grupės – dakinės iš aštuonių kremavimo vietų, dakinės iš keturių klasių, dakinės iš trijų buveinių, dakinės iš trisdešimties šventų vietų ir dvidešimt keturių piligrimystės vietų – herojai, herojės, dangaus kariai ir tikėjimą saugančios dievybės, vyrai ir moterys, kiekvienas papuoštas šešiais kaulų ornamentais, turintys būgnus ir šlaunikaulio trimitus, kaukolės timpanus, milžiniškų žmogaus[-panašių] odų vėliavas, žmogaus odos baldakimus, žmogaus odos vėliavėles, žmogaus riebalų smilkalų dūmus ir nesuskaičiuojamus [kitus] muzikos instrumentų rūšis, užpildantys [muzika] visus pasaulio sistemas ir priversdami jas vibruoti, drebėti ir virpėti tokiais galingais garsais, kad apsvaigsta smegenys, ir šokdami įvairius šokius, ateis priimti ištikimųjų ir bausti neištikimųjų.

O kilmingai gimęs, penkių spalvų spindesiai, Vienalaikės Gimimo Išminties spindesiai, kurie yra išgryninti polinkiai, vibruojantys ir akinantys tarsi spalvoti siūlai, mirgantys, spindintys ir skaidrūs, šlovingi ir įkvepiantys pagarbą, kils iš penkių pagrindinių Žinojimo Laikytų Dievybių širdžių ir smogs į tavo širdį, tokie ryškūs, kad tavo akys vos gali į juos žiūrėti.

Tuo metu blanki mėlyna šviesa iš gyvūnų pasaulio ateis švytėti kartu su Išminties Spindesiais. Tada, dėl tavo polinkių iliuzijų įtakos, pajusi baimę penkių spalvų spindesiui; ir [norėdamas] bėgti nuo jo, pajusi trauką prie blankios šviesos iš gyvūnų pasaulio. Todėl nebijok to spindinčio penkių spalvų spindesio, neišsigąsk; bet žinok, kad Išmintis yra tavo.

Tų spindesių viduje natūralus Tiesos garsas aidės tarsi tūkstančiai griaustinių. Garsas sklis su riedančiu aidu, [tarp kurio] bus girdima: „Žudyk! Žudyk!“ ir pagarbią baimę keliantys mantrų garsai. Nebijok. Nebėk. Nebijok. Žinok, kad šie [garsai] yra tavo pačių [vidinės] šviesos intelektinių gebėjimų [išraiška].

Netrauk prie blankios mėlynos gyvūnų pasaulio šviesos; nebūk silpnas. Jei tave trauks prie jos, nukrisi į gyvumų pasaulį, kuriame vyrauja kvailumas, ir kentėsi neišmatuojamas vergovės, nebylumo ir kvailumo kančias; ir praeis labai daug laiko, kol galėsi ištrūkti. Netrauk prie jos. Pasitikėk ryškiu, akinančiu, penkių spalvų spindesiu. Nukreipk savo protą vienakrypčiai į dievybes, Žinojimo Laikytojų Užkariautojus. Galvok, vienakrypčiai, taip: „Šios Žinojimo Laikytojų Dievybės, Herojai ir Dakinės atėjo iš šventų rojų karalysčių manęs priimti; aš meldžiu jų visų: iki šios dienos, nors visi Trijų Laikų Penkių Budų Ordinai skleidė savo malonės ir užuojautos spindulius, aš nebuvau jų išgelbėtas. Ak, būtybei kaip man! Tegu Žinojimo Laikytojų Dievybės neleidžia man klajoti toliau žemyn nei šioje vietoje, bet laiko mane savo užuojautos kabliuku ir veda į šventus rojus.“

Galvodamas šia maniera, vienakrypčiai, melskis taip:

„O jūs, Žinojimo Laikytojų Dievybės, išklausykite mane;
Veskite mane Kelyje, iš jūsų didžios meilės
Kai klajoju Sangsaroje dėl sustiprėjusių polinkių,
Spindinčiame Vienalaikės Gimimo Išminties šviesos kelyje
Tegu mane veda Herojų, Žinojimo Laikytojų, grupės;
Tegu Motinų, Dukinių, grupės būna [mano] užnugariu;
Tegu jie išgelbsti mane nuo baisių Bardo pasalų,
Ir pastatydami mane į grynas Rojų Karalystes.“

Melsdamasis taip, su giliais tikėjimu ir nuolankumu, nėra abejonių, kad būsi gimęs grynose Rojų Karalystėse, susiliejus, vaivoryksčių šviesoje, į Žinojimo Laikytų Dievių širdį.

Visos panditų klasės taip pat, atpažindamos šame etape, pasiekia išsilaisvinimą; net tie, turintys blogų polinkių, čia tikrai bus išlaisvinti.

[Taikių Dievybių akimistų pabaiga]

Čia baigiasi Didžiosios Thodol daliosios, susijusios su Taikiosų [Dievų] Chonyid Bardo akistata ir Aiškios Šviesos Chikhai Bardo akistata.

[Rūstbių Dievybių Aušra, nuo aštuntosios iki keturioliktosios dienos]

[Įvadas]

Dabar bus parodytas Rūstbių Dievybių aušimo būdas.

Aukščiau minėtame Taikių [Dievų] Bardo buvo septyni pasalos etapai. Akistata kiekviename etape turėjo [priversti mirusįjį] atpažinti viename ar kitame [etape] ir būti išlaisvintam.

Daugybė bus išlaisvinta šiuo atpažinimu; [ir] nors daugybė taip išsilaisvina, jaučiančių būtybių skaičius yra didelis, bloga karma galinga, užtemdymai tankūs, polinkiai pernelyg ilgai trunkantys, todėl Neišmanymo ir Iliuzijos Ratas nei išsekinamas, nei pagreitinamas. Nors [viskas] taip detaliai akistatoje, yra didžiulis skaičius tų, kurie klajoja žemyn neisilaisvinę.

Todėl, po Taikiosų ir Žinojimo Laikytų Dievybių, kurios ateina pasitikti, [švytėjimo] nutraukimo, penkiasdešimt aštuonios liepsnomis apgaubtos, rūstios, kraują geriančios dievybės ateis aušutė; jos yra tik ankstesnės Taikiosios Dievybės, pasikeitusios pavidalu – pagal [Bardo mirusiojo kūno psichikos centrą], iš kurio jos kyla; tačiau jos nebus panašios į jas.

Tai yra Rūstbių Dievybių Bardo. Jos, veikiamos baimės, siaubo ir pagarbos, atpažinimas tampa sunkesnis. Intelektas, neįgydamas nepriklausomumo, pereina iš vieno alpulio būsenos į kitą alpulio būseną. [Tačiau], jei žmogus bent šiek tiek atpažįsta, šame etape lengviau išsilaisvinti. Jei klausiama, kodėl? [atsakymas yra]: dėl spindesių aušros – [kurios sukelia] baimę, siaubą ir pagarbą – intelektas yra nedalomasiškai budrus vienakrypėje būsenoje; štai kodėl.

Jei šame etape žmogus nesutinka tokio mokymo, jo [religinių žinių] klausymas – nors jis būtų tarsi vandenynas [savo plėtimu] – yra be naudos. Yra net drausmę laikantys vienuolyno vadovai [ar bhikšu] ir metafizinėse diskusijose dalyvaujantys mokslininkai, kurie klysta šame etape ir, neatpažindami, klajoja į Sanksarą.

Kalbant apie paprastus pasaulinius žmones, ar verta juos minėti? Bėgdami iš baimės, siaubo ir pagarbos, jie krenta per uolas į nelaimių pasaulius ir kenčia. Tačiau mažiausias iš mažiausių mistinių mantrų bhaktų, vos pamatęs šias kraują geriančias dievybes, atpažins jas kaip savo globojančias dievybes, ir susitikimas bus tarsi žmonių pažįstamų susitikimas. Jis jais pasitikės; ir, tapriai su jais susijungęs, vienybėje, pasieks Budos būseną.

Meditavus apie šių kraujagėrių dievybių aprašymą, būnant žmogumi, ir atlikus jų garbinimą ar pagyrimą; arba bent jau mačius jų tapytus atvaizdus ir statulas, susidūrus su šių dievybių aušra šame etape, jas atpažins ir pasieks išsilaisvinimą. Čia slypi menas.

Vėlgi, mirus tiems drausmę laikantiems vienuolynų vadovams ir metafizinėse diskusijose dalyvaujantiems mokslininkams, [kurie nėra išmokyti šių Bardo mokymų], kad ir kaip uoliai jie būtų atsidavę religinėms praktikoms, neatsiras jokių fenomenalių ženklų, tokių kaip vaivorykštės aureolė [laidotuvių lauže] ar kaulų relikvijos [iš pelenų]. Taip yra todėl, kad gyvenime jų širdyje niekada nebuvo laikomi mistiniai [arokiai] mokymai, nes jie apie juos kalbėjo niekinamai ir nebuvo įšvęsti į mistinių [arokų] mokymų dievybes; todėl, kai šios aušau Bardo, jie jų neatpažįsta. Staiga [pamatę] tai, ko niekada anksčiau nematė, sukelia baimę, jie patenka į apgailėtinas būsenas dėl to. Todėl, jei drausmės laikytojams ir [arokiems] mokymams, tokie ženklai kaip vaivorykštės aureolė neatsiranda, nei kaulų relikvijos ar sėklos pavidalo kaulai niekada negaminami [iš jų laidotuvių laužo kaulų]: štai priežastys.

Mažiausias iš mažiausių mantrajaninių [bhaktų] – kuris gali atrodyti labai nerafinuotų manierų, ne darbštus, netaktiškas, nesilaikantis savo įžadų, ir visaip galintis būti neelgantiškas savo įpročiais, ir galbūt net nesugebantis sėkmingai užbaigti savo mokymų praktikų – niekas neturėtų jam jausti nepagarbos ar abejoti juo, bet gerbti [arokius] mokymus. Vien tik tuo žmogus pasiekia išsilaisvinimą šame etape.

Net jei pagarba [tokiam žmogui] atliekami veiksmai nebuvo labai elegantiški žmogaus pasaulyje, jo mirties metu atsiras bent vienas ženklas, toks kaip vaivorykštės spindesys, kaulų atvaizdai ir kaulų relikvijos. Taip yra todėl, kad [arokiai] mokymai turi dideles dovanų bangas.

[Ti, ir] aukštesni už paprastus mistinius mantrajaninius bhaktus, turinčius įprastą [psichinį išsivystymą], kurie meditavo apie vizualizacijos ir tobulinimo procesus bei praktikavo esencijas [arba esencines mantras], nereikės klajoti taip toli Chonyid Bardo. Vos tik jie nustoja kvėpuoti, jie bus vedami į grynas rojų karalystes Herojų, Heroių ir Žinojimo Laikytojų. Kaip šio ženklas, dangus bus be debesų; jie susilies į vaivorykštės spindesį; bus saulės lietūs, saldūs smilkalų kvapai [ore], muzika danguje, spindesiai; kaulų relikvijos ir atvaizdai [iš jų laidotuvių laužo].

Todėl vienuolynų vadovams [ar drausmės laikytojams], mokslininkams ir tiems mistikams, kurie nesilaikė savo įžadų, ir visiems paprastiems žmonėms šis Thodol yra būtinas. Bet tie, kurie meditavo apie Didįjį Tobulumą ir Didįjį Simbolį, atpažins Aiškią Šviesą mirties momentu; ir, pasiekdami Dharmos Kūną, visi jie bus tokie, kad jiems nereikės skaityti šio Thodol. Atpažindami Aiškią Šviesą mirties momentu, jie taip pat atpažins Taikių ir Rūstbių vizijas Chonyid Bardo metu ir pasieks Sambhoga-Kūną; arba, atpažindami Sidpa Bardo metu, pasieks Nirmana-Kūną; ir, gimę aukštesniuose planuose, kitoje atgimimo būsenoje sutiks šį Mokymą ir tada mėgausis karmos tęstinumu.

Todėl šis Thodol yra mokymas, kuriuo galima pasiekti Budos būseną be meditacijos; mokymas, išlaisvinantis vien tik [jį] girdint; mokymas, vedantis didelės blogos karmos būtybes Slaptu Keliu; mokymas, kuris akimirksniu sukuria skirtumus [tarp tų, kurie į jį įšvęsti, ir tų, kurie neįšvęsti]: būdamas gilus mokymas, kuris akimirksniu suteikia Tobulą Nušvitimą. Tos jaučiančios būtybės, kurias jis pasiekė, negali pateikti į nelaimingas būsenas.

Šis [mokymas] ir Tahdol [mokymas], sujungti kartu, yra tarsi aukso mandala, inkrustuojama turkiu, sujungk juos.

Taip parodyta Thodol būtinoji prigimtis, dabar ateina akistata su Rūstbių [Dievų] aušra Bardo.

[Aštuntoji diena]

Vėlgi, pavadinant mirusįjį vardu, [kreipkitės į jį] taip:

O kilmingai gimęs, klausyk nedalomas dėmesiu. Nesugebėjęs atpažinti, kai Taikiosios [Dievybės] švytėjo tau aukštesniame Bardo, tu klajojai iki čia. Dabar, aštuntąją dieną, kraują geriosios Rūstiosios Dievybės ateis švytėti. Elkis taip, kad jas atpažintum, nesiblaškydamas.

O kilmingai gimęs, Didysis Šlovingasis Buda-Heruka, tamsiai rudas spalvos; su trimis galvomis, šešiomis rankomis ir keturiomis tvirtai stovinčiomis kojomis; dešinė [veidas] baltas, kairysis – raudonas, centrinis – tamsiai rudas; kūnas skleidžiantis spindesio liepsnas; devynios akys plačiai atmerktos, bauginančiame žvilgsnyje; antakiai virpantys tarsi žaibas; išsikišę dantys blizgantys ir persidengiantys vienas ant kito; skleidžiantis skambius „a-la-la“ ir „ha-ha“ šūksnius bei švilpiančius garsus; plaukai rausvai geltonos spalvos, stovintis ant galo ir skleidžiantis spindesį; galvos papuoštos džiovintomis [žmogaus] kaukolėmis ir [saulės bei mėnulio] simboliais; juodos gyvatės ir neapdorotos [žmogaus] galvos, sudarančios kūno girliandą; pirmoji dešinė ranka laikanti ratą, vidurinė – kardą, paskutinė – kovos kirvį; pirmoji kairė ranka laikanti varpą, vidurinė – kaukolės dubenį, paskutinė – plūgą; jo kūnas apkabintas Motinos Buda-Krotišaurimos, jos dešinė ranka laikanti jo kaklą, o kairė pridėjusi prie jo burnos raudoną kriauklę [pilną kraujo], [skleidžiančią] gomurinį garsą tarsi traškėjimą [ir] skambantį garsą bei griausmingą garsą, garsų kaip perkūnas; [sklindantys iš abiejų dievybių] išminties spindesio liepsnos, liepsnojančios iš kiekvienos kūno poros [plaukų] ir kiekviena turinčios liepsnojantį dorjė; [abi dievybės kartu], stovėdamos su [viena] sulenkta koja ir [kita] tiesia bei įtempta, ant pakylos, paremtos raguotais ereliais, iškils iš tavo smegenų ir ryškiai švytės tau. Nebijok to. Nesijaudink. Žinok, kad tai yra tavo paties intelekto įsikūnijimas. Kadangi tai yra tavo globojanti dievybė, nebijok. Nebūk išsigandęs, nes iš tikrųjų tai yra Bhagavanas Vairočana, Tėvas-Motina. Vienu metu su atpažinimu bus pasiektas išsilaisvinimas: jei jos bus atpažintos, susiliedamas [su jomis], vienybėje, į globojančią dievybę, laimėsi Budos būseną Sambhoga-Kajoje.

[Devintoji diena]

Bet jei žmogus bėga nuo jų, sukeliamas pagarba ir siaubu, tuomet devintąją dieną kraują geriančios [dievybės] iš Vajros Ordino ateis tavęs pasitikti. Tuomet akistata yra tokia, pavadinant mirusįjį vardu, taip:

O kilmingai gimęs, klausyk nedalomas dėmesiu. [Jis iš kraują geriančio Vajros Ordino, pavadintas Bhagavanu Vajra-Heruka, tamsiai mėlynos spalvos; su trimis veidais, šešiomis rankomis ir keturiomis tvirtai stovinčiomis kojomis; pirmoji dešinė ranka laikanti dorjė, vidurinė – kaukolės dubenį, paskutinė – kovos kirvį; pirmoji kairė ranka laikanti varpą, vidurinė – kaukolės dubenį, paskutinė – plūgą; jo kūnas apkabintas Motinos Vajra-Krotišaurimos, jos dešinė [ranka] laikanti jo kaklą, kairė siūlanti jam raudoną kriauklę [pilną kraujo], iškils iš rytinės tavo smegenų dalies ir ateis švytėti tau. Nebijok to. Nebijok. Nesijaudink. Žinok, kad tai yra tavo paties intelekto įsikūnijimas. Kadangi tai yra tavo globojanti dievybė, nebijok. Iš tikrųjų [jos yra] Bhagavanas Vajra-Sattva, Tėvas ir Motina. Tikėk jais. Atpažindamas jas, išsilaisvinimas bus pasiektas iškart. Skelbdamas [jas], žinodamas, kad jos yra globojančios dievybės, susiliedamas [su jomis] vienybėje, bus pasiekta Budos būsena.

[Dešimtoji diena]

Tačiau, jei jų neatpažįsta, blogų darbų užtemdymai būdami per dideli, ir bėga nuo jų iš siaubo ir pagarbos, tuomet dešimtąją dieną kraują geriančios [dievybės] iš [Brangakmenio] Ordino ateis tavęs pasitikti. Tuomet akistata yra tokia, pavadinant mirusįjį vardu, taip:

O kilmingai gimęs, klausyk. Dešimtąją dieną kraują gerianti [dievybė] iš [Brangakmenio] Ordino, pavadinta Ratna-Heruka, geltonos spalvos; [turinti] tris veidus, šešias rankas, keturias tvirtai stovinčias kojas; dešinysis [veidas] baltas, kairysis – raudonas, centrinis tamsiai geltonas; apgaubta liepsnomis; pirmoji iš šešių rankų laikanti brangakmenį, vidurinė – tridantį lazdą, paskutinė – lazdą; pirmoji kairė [ranka] laikanti varpą, vidurinė – kaukolės dubenį, paskutinė – tridantį lazdą; jo kūnas apkabintas Motinos Ratna-Krotišaurimos, jos dešinė [ranka] laikanti jo kaklą, kairė siūlanti jam raudoną kriauklę [pilną kraujo], iškils iš pietinės tavo smegenų dalies ir ateis švytėti tau. Nebijok. Nebijok. Nesijaudink. Žinok, kad jos yra tavo paties intelekto įsikūnijimas. [Jos] būdamos tavo globojančia dievybe, nebijok. Iš tikrųjų [jos yra] Tėvas-Motina Bhagavanas Ratna-Sambhava. Tikėk jais. Atpažinimas [jų] ir išsilaisvinimo pasiekimas bus vienalaikiai.

[Vienuoliktoji diena]

Tačiau, nors taip akistatoje, jei, dėl blogų polinkių galios, kyla siaubas ir pagarba, neatpažindamas jų kaip globojančių dievybių, žmogus bėga nuo jų, tuomet vienuoliktąją dieną kraują geriančios Lotosų Ordino dievybės ateis tavęs pasitikti. Tuomet akistata yra tokia, pavadinant mirusįjį vardu, taip:

O kilmingai gimęs, vienuoliktąją dieną kraują gerianti [dievybė] iš Lotosų Ordino, pavadinta Bhagavanu Padma-Heruka, rausvai juodos spalvos; [turinti] tris veidus, šešias rankas ir keturias tvirtai stovinčias kojas, dešinysis [veidas] baltas, kairysis – mėlynas, centrinis – tamsiai raudonas; pirmoji iš dešinės šešių rankų laikanti lotosą, vidurinė – tridantį lazdą, paskutinė – kuoką; pirmoji kairė [ranka] laikanti varpą, vidurinė – kaukolės dubenį, pilną kraujo, paskutinė – mažą būgną; jo kūnas apkabintas Motinos Padma-Krotišaurimos, jos dešinė ranka laikanti jo kaklą, kairė siūlanti jam raudoną kriauklę [pilną kraujo]; Tėvas ir Motina sąjungoje; iškils iš vakarinės tavo smegenų dalies ir ateis švytėti tau. Nebijok to. Nebijok. Nesijaudink. Džiaukis. Atpažink [jas] kaip tavo paties intelekto produktą; kadangi [jos yra] tavo globojanti dievybė, nebijok. Iš tikrųjų jos yra Tėvas-Motina Bhagavanas Amitabha. Tikėk jais. Kartu su atpažinimu ateis išsilaisvinimas. Per tokį pripažinimą, atpažindamas jas kaip globojančias dievybes, vienybėje susiliesi [su jomis] ir pasieksi Budos būseną.

[Dvyliktoji diena]

Nepaisant tokios akistatos, vis dar vedamas atgal blogų polinkių, kyla siaubas ir pagarba, gali būti, kad žmogus neatpažins ir bėgs. Tuomet dvyliktąją dieną kraują geriančios Karmos Ordino dievybės, lydimos Kerimos, Htamenmos ir Wang-čugmos, ateis tavęs pasitikti. Neatpažindamas, gali kilti siaubas. Tuomet akistata yra tokia, pavadinant mirusįjį vardu, taip:

O kilmingai gimęs, dvyliktąją dieną kraują gerianti Karmos Ordino dievybė, pavadinta Karma-Heruka, tamsiai žalios spalvos; [turinti] tris veidus, šešias rankas, [ir] keturias tvirtai stovinčias kojas; dešinysis [veidas] baltas, kairysis – raudonas, vidurinis – tamsiai žalias; didingas [išvaizda]; pirmoji iš dešinės šešių rankų laikanti kardą, vidurinė – tridantį lazdą, paskutinė – kuoką; pirmoji kairė [ranka] laikanti varpą, vidurinė – kaukolės dubenį, paskutinė – plūgą; jo kūnas apkabintas Motinos Karma-Krotišaurimos, jos dešinė [ranka] laikanti jo kaklą, kairė siūlanti jam raudoną kriauklę; Tėvas ir Motina sąjungoje, iškildami iš šiaurinės tavo smegenų dalies, ateis švytėti tau. Nebijok to. Nebijok. Nesijaudink. Atpažink jas kaip tavo paties intelekto įsikūnijimą. [Jos] būdamos tavo globojančia dievybe, nebijok. Iš tikrųjų jos yra Tėvas-Motina Bhagavanas Amogha-Siddhi. Tikėk; būk nuolankus; ir būk prie jų prisirišęs. Kartu su atpažinimu ateis išsilaisvinimas. Per tokį pripažinimą, atpažindamas jas kaip globojančias dievybes, vienybėje susiliesi [su jomis] ir pasieksi Budos būseną. Per guru pasirinktą mokymą žmogus atpažįsta jas kaip minčių formas, kylančias iš jo paties intelektinių gebėjimų. Pavyzdžiui, žmogus, atpažinęs liūto odą [kaip liūto odą], yra išlaisvintas [nuo baimės]; nes, nors tai tik iškamša liūto oda, jei žmogus nežino, kad tai tik tokia, kyla baimė, bet, kai kažkas jam pasako, kad tai tik liūto oda, jis išlaisvinamas iš baimės. Panašiai ir čia, kai kraują geriančių dievybių grupės, didžiulių proporcijų, su labai stambiomis galūnėmis, aušta tokios didelės kaip dangus, natūraliai kyla pagarba ir siaubas. [Bet] vos tik išgirdus akistatą, [žmogus] atpažįsta jas kaip savo globojančias dievybes ir savo minčių formas. Tada, kai Motinos Aiškioji Šviesa – prie kurios žmogus buvo pripratęs anksčiau – ir antrinė Aiškioji Šviesa, Palikuonio Aiškioji Šviesa, susitinka tarsi du artimi pažįstami, neatskiriamai susilieja, ir [iš to] savarankiškai išsilaisvinantis spindesys aušta žmogui, per savišvietą ir savižinojimą žmogus yra išlaisvinamas.

[Tryliktoji diena]

Jei šios akistatos nepasiekiama, net geri žmonės Kelyje taip pat iš čia atsitraukia ir klajoja į Sangsarą. Tada Aštuonios Rūstiosios, Kerimos ir Htamenmos, turinčios įvairias [gyvūnų] galvas, iškyla iš tavo smegenų ir ateis švytėti tau. Tuomet akistata yra tokia, pavadinant mirusįjį vardu, taip:

O kilmingai gimęs, klausyk nedalomas dėmesiu. Tryliktąją dieną iš rytinės tavo smegenų dalies aštuonios Kerimos iškils ir ateis švytėti tau. Nebijok to.

Iš rytų tavo smegenų Baltoji Kerima, laikanti žmogaus lavoną kaip kuoką dešinėje [rankoje]; kairėje laikanti kaukolės dubenį, pilną kraujo, ateis švytėti tau. Nebijok.

Iš pietų Geltonoji Tseurima, laikanti lanką ir strėlę, pasiruošusi šauti; iš vakarų Raudonoji Pramoha, laikanti makara-vėliavą; iš šiaurės Juodoji Petali, laikanti dorjė ir krauju užpildytą kaukolės dubenį; iš pietryčių Raudonoji Pukkase, dešinėje [rankoje] laikanti žarnas, o kairiąja dedanti jas prie burnos; iš pietvakarių Tamsiai Žalioji Ghasmari, kairėje [rankoje] laikanti krauju užpildytą kaukolės dubenį, dešine maišanti jį su dorjė ir [tada] gerdama su didingu pasimėgavimu; iš šiaurės vakarų Gelsvai Baltoji Tsandhali, plėšianti galvą nuo lavono, dešinėje [rankoje] laikanti širdį, kairiąja dedanti lavoną prie burnos ir [tada] valganti [jį]; iš šiaurės rytų Tamsiai Mėlynoji Smasha, plėšianti galvą nuo lavono ir valganti [jį]: šios, Aštuonios Kerimos iš [Aštuonių] Buveinių [arba Kryptių], taip pat ateis švytėti tau, apsupdamos Penkias Kraujuogasias Tėvus. Tačiau nebijok.

O kilmingaišku, iš rato, esančio už jų, Aštuonios Htamenmos iš [aštuonių] smegenų regionų ateis švytėti tau: iš rytų Tamsiai Rudoji Liūto-Galvė, rankos sukryžiuotos ant krūtinės, burnoje laikanti lavoną ir purtanti karčius; iš pietų Raudonoji Tigro-Galvė, rankos sukryžiuotos žemyn, šypsodamasi ir rodydama iltis bei žvelgdama išsprogusiomis akimis; iš vakarų Juodoji Lapės-Galvė, dešinė [ranka] laikanti skustuvą, kairė laikanti žarną, ir [ji] valganti bei laižanti kraują [iš jos]; iš šiaurės Tamsiai Mėlynoji Vilko-Galvė, abi rankos drebėdamos atveriančios lavoną ir žvelgiančios išsprogusiomis akimis; iš pietryčių Gelsvai Baltoji Grifo-Galvė, nešanti milžinišką [žmogaus formos] lavoną ant pečių ir laikanti skeletą rankoje; iš pietvakarių Tamsiai Raudonoji Kapinių Paukščio-Galvė, nešanti milžinišką lavoną ant pečių; iš šiaurės vakarų Juodoji Varna-Galvė, kairėje [rankoje] laikanti kaukolės dubenį, dešinėje laikanti kardą, ir [valganti] širdį bei plaučius; iš šiaurės rytų Tamsiai Mėlynoji Pelėdos-Galvė, dešinėje [rankoje] laikanti dorjį, kairėje laikanti kaukolės dubenį ir valganti.

Šios Aštuonios Htamenmos iš [aštuonių] regionų, taip pat supančios Kraujuojančius Tėvus, ir kylančios iš tavo smegenų, ateis švytėti tau. Nebijok to. Žinok, kad jos yra tavo intelektinių gebėjimų minčių formos.

[Keturioliktoji diena]

O kilmingai gimęs, keturioliktąją dieną Ketruosios Moteriškos Durų Sargės, taip pat kylančios iš tavo smegenų, ateis švytėti tau. Vėl atpažink. Iš rytinės [tavosios] smegenų dalies ateis švytėti Baltoji Tigro-Galvę Spyglio Laikytoja, laikanti krauju užpildytą kaukolės dubenį kairėje [rankoje]; iš pietų Geltonoji Kiaulės-Galvę Kilpos Laikytoja; iš vakarų Raudonoji Liūto-Galvę Geležinės Grandinės Laikytoja; ir iš šiaurės Žalioji Gyvatės-Galvę Varpelio Laikytoja. Taip Ketruosios Moteriškosios Durų Sargės, kylančios iš tavo smegenų, ateis švytėti tau; kaip globojančias dievybes, atpažink jas.

O kilmingai gimęs, išoriniame šių trisdešimties rūstbių dievybių, Herukų, rate dvidešimt aštuonios įvairiagalvės galingos deivės, nešančios įvairius ginklus, kylančios iš tavo smegenų, ateis švytėti tau. Nebijok to. Atpažink viską, kas švytės, kaip tavo intelektinių gebėjimų minčių formas. Šiuo itin svarbiu metu prisimink pasirinktus guru mokymus.

O kilmingai gimęs, [auš] iš rytų Tamsiai Rudoji Jako-Galvę Rakšasa-Deivė, laikanti dorjį ir kaukolę; ir Rausvai Geltona Gyvatės-Galvę Brahma-Deivė, laikanti lotosą rankoje; ir Žalsvai Juoda Leopardo-Galvę Didžioji Deivė, laikanti tridantį rankoje; ir Mėlyna Beždžionės-Galvę Smalsumo Deivė, laikanti ratą; ir Raudona Sniego Meškos-Galvę Mergelės Deivė, laikanti trumpą ietį rankoje; ir Baltoji Meškos-Galvę Indros Deivė, laikanti žarnų kilpą rankoje: [šios], Šešios Joginės iš Rytų, kylančios iš [rytinės tavo] smegenų dalies, ateis švytėti tau; nebijok to.

O kilmingai gimęs, iš pietų [auš] Geltonoji Šikšnosparnio-Galvę Džiaugsmo Deivė, laikanti skustuvą rankoje; ir Raudonoji Makaros-Galvę Taikos [Deivė], laikanti urną rankoje; ir Raudonoji Skorpiono-Galvę Amritos Deivė, laikanti lotosą rankoje; ir Baltoji Aitvaro-Galvę Mėnulio Deivė, laikanti dorjį rankoje; ir Žalsvai Juoda Lapės-Galvę Lazdos Deivė, mosuojanti kuja rankoje; ir Gelsvai Juoda Tigro-Galvę Rakšsa, laikanti krauju užpildytą kaukolės dubenį rankoje: [šios] Šešios Joginės iš Pietų, kylančios iš [pietinės tavo] smegenų dalies, ateis švytėti tau; nebijok to.

O kilmingai gimęs, iš vakarų [aušs] Žalsvai Juoda Grifo-Godumo Valgymo Deivė, laikanti lazdą rankoje; ir Raudonoji Arklio-Galvę Džiaugsmo Deivė, laikanti didžiulį lavono kamieną; ir Baltoji Erelio-Galvę Galingoji Deivė, laikanti kuoką rankoje; ir Geltona Šuns-Galvę Rakšoną, laikanti dorjį rankoje ir skustuvą bei pjaustantį [jį]; ir Raudonoji Hupuopo-Galvę Troškimo Deivė, laikanti lanką ir strėlę rankoje, nukreiptą; ir Žalia Elnio-Galvę Turto-Saugojimo Deivė, laikanti urną rankoje: [šios], Šešios Joginės iš Vakarų, kylančios iš [vakarinių tavo] smegenų dalies, ateis švytėti tau; nebijok to.

O kilmingai gimęs, iš šiaurės [aušs] Mėlynoji Vilko-Galvę Vėjo Deivė, mojuojanti vėliavėle rankoje; ir Raudonoji Ožkos-Galvę Moterų Deivė, laikanti smailų kuolą rankoje; ir Juodoji Kiaulės-Galvę Kiaulės Deivė, laikanti ilčių kilpą rankoje; ir Raudonoji Varnos-Galvę Perkūno Deivė, laikanti kūdikio lavoną rankoje; ir Žalsvai Juoda Dramblių-Galvę Didžianosių Deivė, laikanti didžiulį lavoną rankoje ir geriant kraują iš kaukolės; ir Mėlynoji Gyvatės-Galvę Vandens Deivė, laikanti gyvatės kilpą rankoje: [šios], Šešios Joginės iš Šiaurės, kylančios iš [šiaurinės tavo] smegenų dalies, ateis švytėti tau; nebijok to.

O kilmingai gimusis, keturios Durų Joginės, išnyrančios iš tavo smegenų, ateis šviesti tau: iš rytų – Juodosios Gegutės Galvos Mistinė Deivė, rankoje laikanti geležinį kablį; iš pietų – Geltonosios Ožkos Galvos Mistinė Deivė, rankoje laikanti kilpą; iš vakarų – Raudonosios Liūtės Galvos Mistinė Deivė, rankoje laikanti geležinę grandinę; ir iš šiaurės – Žalsvai Juodosios Gyvatės Galvos Mistinė Deivė. Šios keturios Durų Saugotojos Joginės, išnyrančios iš tavo smegenų, ateis šviesti tau.

Kadangi šios dvidešimt aštuonios Galingosios Deivės kyla iš Ratna-Sambhavos, vieno iš šešių Herukos Dievybių, kūno galių, atpažink jas.

O kilmingai gimusis, Ramybės Dievybės kyla iš Dharmos-Kajos Tuštumos; atpažink jas. Iš Dharmos-Kajos Spindesio kyla Rūstieji Dievai; atpažink juos.

Šiuo metu, kai penkiasdešimt aštuonios Kraują Geriančios Dievybės, išnyrančios iš tavo smegenų, ateina šviesti tau, jei žinosi, kad jos yra tavo paties intelekto spindesiai, tu susiliesi, vienovės būsenoje, su Kraują Geriančiaisiais ir tuo metu įgysi Budos būseną.

O kilmingai gimusis, neatpažindamas dabar ir bėgdamas nuo dievybių iš baimės, vėl kentėsi kančias. Jei tai nežinoma, Kraują Geriančių Dievybių sukelta baimė sukelia siaubą, žmogus išsigąsta ir apalpsta: tavo paties minčių formos virsta iliuziniais vaizdiniais, ir tu klaidžiosi po Samsarą; jei neišsigąsi ir nesibaiminsi, neklajosi po Samsarą.

Be to, didžiausių Ramybės ir Rūstumo Dievybių kūnai savo dydžiu prilygsta dangaus riboms; vidutiniai – Meru kalnui; mažiausi – aštuoniolikai tokių kūnų kaip tavo, sudėtų vienas ant kito. Nesibaimink to; nesigąsdink. Jei visus egzistuojančius reiškinius, šviečiančius kaip dieviškos formos ir spindesiai, atpažinsi kaip savo intelekto emanacijas, Budos būsena bus pasiekta tą pačią atpažinimo akimirką. Posakis „Budos būsena bus pasiekta per akimirką“ taikomas dabar. Turėdamas tai omenyje, įgysi Budos būseną, susiliedamas vienovėje su Spindesiais ir Kajomis.

O kilmingai gimusis, kokius baisius ir siaubingus vaizdinius matysi, atpažink juos kaip savo paties minčių formas.

O kilmingai gimusis, jei neatpažinsi ir išsigąsi, visos Ramybės Dievybės švies Mahakalos pavidalu; visos Rūstumo Dievybės švies Dharmos-Radžos, Mirties Valdovo, pavidalu; ir tavo pačios minčių formos, tapusios iliuzijomis, privers tave klajoti po Samsarą.

O kilmingai gimusis, jei neatpažinsi savo minčių formų, kad ir kaip gerai išmanysi Šventraščius – Sūtras ir Tantras – net praktikuodamas religiją per kalpą, neįgysi Budos būsenos. Jei atpažinsi savo minčių formas, vienu svarbiu menu ir vienu žodžiu Budos būsena bus pasiekta.

Jei tavo minčių formos neatpažįstamos vos tik mirus, Dharmos-Radžos, Mirties Valdovo, pavidalai švies Čionido Bardo metu. Didžiausi Dharmos-Radžos kūnai, savo dydžiu prilygstantys dangui; vidutiniai – Meru kalnui; mažiausi – aštuoniolika kartų didesni už tavo kūną, užpildys pasaulio sistemas. Jie ateis su viršutiniais dantimis, kandžiodami apatinę lūpą; akys stiklinės; plaukai surišti galvos viršuje; didžiapilviai, siaurajuosčiai; rankoje laikantys [karmos] lentelę; iš burnos sklindantys garsai „Smok! Žudyk!“, laižantys [žmogaus] smegenis, geriantys kraują, plėšiantys galvas nuo lavonų, išplėšiantys širdis: taip jie ateis, užpildydami pasaulius.

O kilmingai gimusis, kai tokios minčių formos iškyla, neišsigąsk ir nesibaimink; tavo dabartinis kūnas, būdamas mentaliniu kūnu, turinčiu [karmos] polinkius, nors ir užmuštas ar supjaustytas, negali mirti. Kadangi tavo kūnas iš tiesų yra tuštumos, tau nereikia bijoti. Mirties Valdovo kūnai taip pat yra tavo intelekto spindesių emanacijos; jie nėra sudaryti iš materijos; tuštuma negali pakenkti tuštumai. Už tavo intelekto emanacijų ribų, išorėje, Ramybės ir Rūstumo Dievai, Kraują Geriantys, Įvairių Galvų Dievai, vaivorykštės šviesos, baisios Mirties Valdovo formos realiai neegzistuoja: dėl to nėra jokios abejonės. Žinodamas tai, visas baimės ir siaubo jausmas išsisklaido; susiliedamas vienovės būsenoje, įgyjama Budos būsena.

Jei atpažinsi šitaip, išreikšdamas tikėjimą ir meilę globojančioms dievybėms ir tikėdamas, kad jos atėjo tavęs pasitikti tarp Bardo pavojų, galvok: „[Aš] ieškau prieglobsčio [juose]“; ir prisimink Brangiąją Trejybę, išreikšdamas jiems meilę ir tikėjimą. Kad ir kokia būtų tavo globojanti dievybė, prisimink ją dabar; [ir] vadindamas ją vardu, melskis taip:

„[Vargas!], klajoju Bardo; gelbėk mane;
Palaikyk mane savo malone, o Brangioji Globojanti Dievybe!“

Vadindamas savo guru vardu, melskis taip:

„[Vargas!], klajoju Bardo; gelbėk mane!
[O] neleisk, kad tavo malonė mane apleistų!“

Tikėk ir Kraują Geriančiomis Dievybėmis ir melskis šia malda:

Vargas! Kai klajoju Samsaroje, galingų iliuzijų jėgos veikiamas,
Ant šviesos kelio, atsisakant baimės, siaubo ir pagarbos,
Tegul Bhagavanų, Ramybės ir Rūstumo Dievų, būriai veda [mane],
Tegul Erdvėje Turtingų Rūstumo Deivių būriai būna [mano] užnugariu,
Ir išgelbėk mane nuo baisių Bardo pavojų,
Ir pastatyk mane į Tobulai Nušvitusių Budų būseną.

Kai klajoju vienas, atskirtas nuo brangių draugų,
Kai tuščios mano minčių formos čia šviečia,
Tegul Budos, naudodami savo malonės jėgą,
Neleidžia Bardo metu kilti baimei, siaubui ir pagarbai.

Kai penkios ryškios Išminties Šviesos čia šviečia,
Tegul atpažinimas ateina be baimės ir pagarbos;
Kai Ramybės ir Rūstumo dieviškieji kūnai čia šviečia,
Tegul įgyjamas bebaimiškumo užtikrinimas ir Bardo atpažįstamas.

Kai, dėl blogos karmos galios, kenčiu kančias,
Tegul globojančios dievybės išsklaido kančias;
Kai natūralus Tikrovės garsas skamba tarsi tūkstantis griaustinių,
Tegul jie virsta Šešių Skirtingų Garsų garsais.
Kai esu neapsaugotas, turėdamas sekti karmą,
Meldžiu Maloningojo Gailestingojo apsaugoti mane;
Kai kenčiu karmos polinkių kančias,
Tegul išaušta Skaidrios Šviesos palaima;
Tegul Penki Elementai netampa priešais;
Tegul išvystu Penkių Nušvitusiųjų Ordinų karalystes.

Taigi, su nuoširdžiu tikėjimu ir nuolankumu melskis šia malda; taip išnyks visos baimės, ir neabejotinai įgysi Budos būseną Sambhoga-Kajoje: tai labai svarbu. Būk nedėmesingas, kartok tai šitaip tris ar net septynis kartus.

Kad ir kokia sunki būtų bloga karma, kad ir kokia silpna būtų likusi karma, neįmanoma, kad išsilaisvinimas nebūtų pasiektas [jei tik atpažinsi]. Jei, nepaisant visko, kas daroma šiuose [Bardo etapuose], atpažinimas vis dar neįvyksta, tuomet – esant pavojui klajoti toliau, į trečiąjį Bardo, vadinamą Sidpa Bardo – išsamus veido atsukimas tam bus parodytas toliau.

[Išvada, Rodanti Pagrindinę Bardo Mokymų Svarbą]

Kad ir kokios būtų kieno nors religinės praktikos – plačios ar ribotos – mirties akimirkomis kyla įvairios klaidinančios iliuzijos; todėl šis Thodolas yra būtinas. Tiems, kurie daug meditavo, tikroji Tiesa išaušta vos tik kūnas ir sąmonės principas atsiskiria. Patirties įgijimas gyvenant yra svarbus: tie, kurie [tada] atpažino [tikrąją savo būties prigimtį] ir taip turėjo tam tikros patirties, įgyja didelę galią per Mirties Akimirkų Bardo, kai išaušta Skaidri Šviesa.

Taip pat, meditacija apie Mantrų Mistinio Kelio dievybes, [tiek vizualizacijos, tiek tobulinimo etapuose], gyvenant, turės didelę įtaką, kai ramūs ir rūstūs vaizdiniai išauš Čionido Bardo metu. Taigi, mokymas apie šį Bardo yra ypač svarbus net gyvenant, laikykis jo, skaityk jį, įsimink, tinkamai įsidėk į širdį, reguliariai skaityk tris kartus; tegul žodžiai ir reikšmės būna labai aiškūs; taip, kad žodžiai ir reikšmės nebūtų pamiršti, net jei tave persekiotų šimtas budelių.

Tai vadinama Didžiuoju Išsilaisvinimu per Klausymą, nes net tie, kurie padarė penkis beribius nusikaltimus, tikrai bus išlaisvinti, jei išgirs tai per ausų kelią. Todėl skaityk tai didžiulių susirinkimų viduryje. Platink tai. Išgirdus tai kartą, net jei žmogus nesupranta, tai bus prisiminta Tarpinėje Būsenoje, nepraleidžiant nė vieno žodžio, nes intelektas tampa devynis kartus aiškesnis [ten]. Todėl tai turi būti skelbiama visų gyvų žmonių ausims; tai turi būti skaitoma prie visų sergančių žmonių pagalvių; tai turi būti skaitoma prie visų lavonų: tai turi būti plačiai paskleista.

Tie, kurie susiduria su šiuo [mokymu], iš tiesų yra laimingi. Išskyrus tuos, kurie sukaupė daug nuopelnų ir pašalino daug kliūčių, sunku su juo susidurti. Net susidūrus, sunku jį suprasti. Išsilaisvinimas bus pasiektas tiesiog neabejojant juo, kai jis išgirstamas. Todėl brangink šį [mokymą] labai: tai visų mokymų esmė.

Veido Atsukimas Patiriant Tikrovę Tarpinėje Būsenoje, Vadintas „Mokymu, Kuris Išlaisvina Vien Tik Išklausius Ir Kuris Išlaisvina Vien Tik Prisirišus“, Baigtas.

II Knyga

[Sidpa Bardo]

Tai žinoma kaip gera vadovaujanti dalis, vadinama „Didžiosios Išsilaisvinimo per Klausymą Esmės“, – priminimas, aiškus veido atsukimas tarpinėje būsenoje, kai ieškoma atgimimo.

[Pagarbinimai]

Susirinkusioms Dievybėms, Globojančioms Dievybėms, Guru,
Nuolankiai atiduodama pagarba:
Tegul Jos suteikia Išsilaisvinimą Tarpinėje Būsenoje.

[Įvadinės Eilės]

Aukščiau, Didžiajame Bardo-Thodole,
Buvo mokoma apie Čionido Bardo;
O dabar, apie Sidpa Bardo,
Atnešamas ryškus priminimas.

[Pasaulis Po Mirties]

[Įvadinės Instrukcijos Skaitovui]: Nors iki šiol, Čionido Bardo metu, buvo duota daug ryškių priminimų – atmetus tuos, kurie turėjo didelį artumą su tikrąja Tiesa ir tuos, kurie turi gerą karmą – tiems, kurie turi blogą karmą ir nėra artimi, ir tiems, kurie dėl blogos karmos įtakos tampa baimės ir siaubo apimti, atpažinimas yra sunkus. Šie nusileidžia iki keturioliktos dienos; ir, norint jiems ryškiai įspūdį padaryti, toliau pateikiama turi būti skaitoma.

[Bardo Kūnas: Jo Gimimas ir Jo Antgamtinės Galios]

Pasiūlius garbinimą Trejybei ir išsakius maldą, kviečiančią Budų ir Bodhisatvų pagalbą, tada, vadindamas mirusįjį vardu, tris ar septynis kartus, kalbėk taip:

O kilmingai gimusis, klausyk atidžiai ir įsidėk į širdį, kad gimimas Pragaro pasaulyje, Devų pasaulyje ir šio Bardo kūno yra vadinamas antgamtiniu gimimu.

Iš tiesų, kai patyrei Ramybės ir Rūstumo spindesius Čionido Bardo metu, negalėdamas atpažinti, apalpai iš baimės, maždaug po trijų su puse dienų [po tavo mirties]; ir tada, kai atsigavai po alpimo, tavo Žinovas turėjo pakilti savo pradine būsena, ir spindintis kūnas, panašus į buvusį kūną, turėjo iškilti – kaip sako Tantra:

„Turėdamas kūną, [tarsi] kūnišką, [panašų į] buvusį ir tą, kuris bus pagamintas,
Aprūpintas visais jutimų organais ir nevaržomo judėjimo galia,
Turintis karmos stebuklingas galias,
Matomas tyroms dangaus akims [Bardo būtybių], turinčių panašią prigimtį.“
Tokia yra mokymo esmė.

Toks [spindintis kūnas] – vadinamas „buvusiu ir tuo, kuris bus pagamintas“ (tai reiškia, kad turėsi kūną, panašų į kūnišką kraujo ir mėsos kūną, buvusį žmogaus polinkių kūną) – taip pat bus apdovanotas tam tikrais tobulumo ženklais ir grožybėmis, kokias turi aukštos lemties būtybės.

Šis kūnas, [gimęs] iš troškimo, yra minčių formos haliucinacija Tarpinėje Būsenoje, ir jis vadinamas troškimo kūnu.

Tuo metu – jei tau lemta gimti kaip devai – tau pasirodys Devų pasaulio vizijos; panašiai – kad ir kur tau lemta gimti – kaip asurai, žmogui, gyvuliui, pretai ar būtybei Pragare, atsiras to pasaulio vizija.

Todėl žodis „buvęs“ [citatoje] reiškia, kad iki trijų su puse dienų galvojai, jog turi tokį pat kūną kaip buvęs kūniškas kraujo ir mėsos kūnas, turėtas ankstesniame gyvenime dėl įprastų polinkių; o žodis „pagamintas“ naudojamas todėl, kad vėliau tau atsiras tavo būsimo gimimo vietos vizija. Taigi, visas posakis „buvęs ir tas, kuris bus pagamintas“ nurodo į šiuos [t. y. ką tik išmestą kūnišką kūną ir kūnišką kūną, kuris bus priimtas per atgimimą].

Tuo metu nesek paskui tau pasirodančias vizijas. Nebūk traukiamas; nebūk silpnas: jei dėl silpnumo joms simpatizuoji, turėsi klajoti tarp Šešių Lokų ir kentėti skausmą.

Iki vakar dienos negalėjai atpažinti Čionido Bardo ir turėjai klajoti iki šiol. Dabar, jei nori tvirtai laikytis tikrosios Tiesos, privalai leisti savo protui ilsėtis nedėmesingai, nieko nedarymo, nieko nelaikymo būsenoje, neapgaubtoje, pradiniame, ryškiame, tuščiame tavo intelekto būsenoje, į kurią tave supažindino guru. [Taip] įgysi Išsilaisvinimą, nereikės įžengti į gimdos duris. Bet jei negali pažinti savęs, tada, kad ir kokia būtų tavo globojanti dievybė ir guru, medituok apie juos, su stipria meile ir nuolankiu pasitikėjimu, kaip uždengiančius tavo galvos karūną. Tai labai svarbu. Nebūk išsiblaškęs.

[Instrukcijos Skaitovui]: Taip kalbėk, ir, jei iš to kils atpažinimas, Išsilaisvinimas bus pasiektas, nereikės klajoti Šešiose Lokose. Tačiau, jei dėl blogos karmos įtakos atpažinimas yra sunkus, tada sakyk taip:

O kilmingai gimusis, dar kartą klausyk. „Aprūpintas visais jutimų organais ir nevaržomo judėjimo galia“ reiškia, [kad nors] gyvendamas galėjai būti aklas, kurčias ar luošas, tačiau šioje Pomirtinėje Plokštumoje tavo akys matys formas, tavo ausys girdės garsus, ir visi kiti tavo jutimų organai bus nepažeisti, labai aštrūs ir pilnaviduriai. Todėl Bardo kūnas buvo vadinamas „aprūpintu visais jutimų organais“. [Ši būsena, kurioje dabar esi] yra požymis, kad esi miręs ir klajoji Bardo. Elkis taip, kad tai žinotum. Prisimink mokymus; prisimink mokymus.

O kilmingai gimusis, „nevaržomas judėjimas“ reiškia, kad tavo dabartinis kūnas, būdamas troškimo kūnu – tavo intelektui atsiskyrus nuo jo sėdynės – nėra grubios materijos kūnas, todėl dabar turi galią praeiti tiesiai per bet kokias uolų mases, kalvas, riedulius, žemę, namus ir patį Meru kalną be kliūčių. Išskyrus Budh-Gają ir motinos gimdą, net Kalnų Karalius, pats Meru kalnas, gali būti tavo praeinamas pirmyn ir atgal be kliūčių. Tai taip pat yra požymis, kad klajoji Sidpa Bardo. Prisimink savo guru mokymus ir melskis Gailestingajam Valdovui.

O kilmingai gimusis, tu iš tiesų esi apdovanotas stebuklingo veiksmo galia, kuri nėra jokios samadhi vaisius, bet galia, kuri tau atėjo natūraliai; todėl ji yra karmos prigimties galia. Per akimirką gali apkeliauti keturis žemynus aplink Meru kalną. Arba gali akimirksniu atsidurti bet kurioje norimoje vietoje; turi galią pasiekti ten per laiką, per kurį žmogus sulenkia ar ištiesia ranką. Šių įvairių iliuzijų ir formų keitimo galių netrokšk, netrokšk.

Nėra [tokių galių], kurių norėtum, kurių negalėtum parodyti. Gebėjimas jas naudoti be kliūčių egzistuoja tavyje dabar. Žinok tai ir melskis guru.

O kilmingai gimusis, „matomas tyroms dangaus akims, turinčioms panašią prigimtį“ reiškia, kad tos [būtybės], turinčios panašią prigimtį, būdamos tokio paties sudėjimo [ar žinių lygio] Tarpinėje Būsenoje, matys viena kitą atskirai. Pavyzdžiui, tos būtybės, kurioms lemta gimti tarp devų, matys viena kitą [ir taip toliau]. Nemylėk jų [matomų tavo], bet medituok apie Gailestingąjį.

„Matomas tyroms dangaus akims“ [taip pat] reiškia, kad devai, gimę [tyri] dėl nuopelnų, yra matomi tyroms dangaus akims tų, kurie praktikuoja dhjaną. Šie nematys jų visą laiką; kai protiškai susitelkę [į juos], jie mato [juos], kai nesutelkę, nemato. Kartais, net praktikuodami dhjaną, jie gali tapti išsiblaškę [ir jų nematyti].

[Egzistencijos Tarpinėje Būsenoje Ypatumai]

O kilmingai gimusis, tokio kūno savininkas matys [žemės plokštumoje pažįstamas] vietas ir giminaičius, kaip žmogus mato kitą sapnuose.

Matai savo giminaičius ir artimuosius, kalbi su jais, bet negauni atsakymo. Tada, matydamas juos ir savo šeimą verkiančius, galvoji: „Aš miręs! Ką daryti?“ ir jauti didelę kančią, tarsi žuvis, išmesta [iš vandens] ant įkaitusių žarijų. Tokią kančią dabar patirsi. Bet jaustis nelaimingu dabar tau nieko neduos. Jei turi dievišką guru, melskis jam. Melskis Globojančiai Dievybei, Gailestingajam. Net jei jauti prisirišimą prie savo giminaičių ir artimųjų, tai tau nieko gero neduos. Taigi neprisirišk. Melskis Gailestingajam Valdovui; neturėsi nei liūdesio, nei siaubo, nei pagarbos.

O kilmingai gimusis, kai tave gainioja [į visas puses] nuolat judantis karmos vėjas, tavo intelektas, neturėdamas objekto, ant kurio galėtų ilsėtis, bus tarsi plunksna, nešiojama vėjo, jojanti ant kvėpavimo žirgo. Be paliovos ir nevalingai klajosi. Visiems tiems, kurie verkia, [sakysi]: „Aš čia; neverkite.“ Bet jie tavęs negirdės, ir tu galvosi: „Aš miręs!“ Ir vėl tuo metu jausiesi labai nelaimingas. Nebūk nelaimingas taip.

Bus pilkšva prieblandos šviesa, tiek naktį, tiek dieną, visą laiką. Tokios Tarpinės Būsenos metu būsi arba vieną, dvi, tris, keturias, penkias, šešias ar septynias savaites, iki keturiasdešimt devintos dienos. Buvo sakoma, kad paprastai Sidpa Bardo kančios patiriamos apie dvidešimt dvi dienas; bet, dėl karmos lemiamo poveikio, fiksuotas laikotarpis nėra užtikrintas.

O kilmingai gimusis, maždaug tuo metu tave [pirmyn] varys baisus karmos vėjas, siaubingas ir sunkiai ištveriamas, siaubingais gūsiais. Nebijok jo. Tai tavo paties iliuzija. Priekyje nuolat atsiras tirštas, bauginantis tamsumas, iš kurio vidurio sklis tokie siaubą keliantys šūksniai kaip „Smok! Žudyk!“ ir panašūs grasinimai. Nebijok jų.

Kitais atvejais, žmonių su didele bloga karma, karmos sukurti mėsą valgantys rakšai [ar demonai], nešantys įvairius ginklus, šauks: „Smok! Žudyk!“ ir panašiai, keldami baisų triukšmą. Jie užgrius tave, tarsi varžydamiesi tarpusavyje, kuris [iš jų] tave pagaus. Taip pat atsiras iliuzinės vizijos, kad tave persekioja įvairūs baisūs plėšrūnai. Sniegas, lietus, tamsa, įnirtingi vėjo gūsiai ir haliucinacijos, kad tave persekioja daugybė žmonių, taip pat atsiras; [ir] garsai, tarsi griūvantys kalnai, įnirtingai perpildytos jūros, ugnies riaumojimas ir įnirtingų vėjų kilimas.

Kai šie garsai ateis, būdamas jų išgąsdintas, bėgsi nuo jų į visas puses, nesirūpindamas, kur bėgi. Bet kelią užtvers trys baisios prarajos – balta, juoda ir raudona. Jos bus siaubą keliančios ir gilios, ir jausi, tarsi ketintum į jas nukristi. O kilmingai gimusis, tai nėra tikros prarajos; tai Pyktis, Geismas ir Kvailumas.

Žinok tuo metu, kad tai Sidpa Bardo [kuriame esi]. Vadindamas vardu Gailestingąjį, melskis karštai taip: „O Gailestingasis Valdove, mano Guru ir Brangioji Trejybe, neleisk, kad aš (toks ir toks vardu) nukrisčiau į nelaimingus pasaulius.“ Elkis taip, kad to nepamirštum.

Kiti, sukaupę nuopelnus ir nuoširdžiai atsidavę religijai, patirs įvairius malonius džiaugsmus, laimę ir lengvumą pilna apimtimi. Bet ta neutralių būtybių klasė, kurie nei užsitarnavo nuopelnų, nei sukūrė blogos karmos, nepatirs nei malonumo, nei skausmo, bet tik tam tikrą bespalvę abejingumo kvailystę. O kilmingai gimusis, kad ir kas ateitų tokiu būdu – kokius malonius džiaugsmus patirtum – nebūk jų traukiamas; nemylėk [jų]: galvok: „Tegul Guru ir Trejybė būna garbinami [šiais nuopelnų duotais džiaugsmais]“. Atsisakyk visų meilių ir troškimų.

Net jei nepatiri malonumo ar skausmo, bet tik abejingumą, laikyk savo intelektą nedėmesingoje Didžiojo Simbolio [meditacijos] būsenoje, negalvodamas, kad medituoji. Tai labai svarbu.

O kilmingai gimusis, tuo metu, prie tiltų galvų, šventyklose, prie aštuonių rūšių stupų, trumpam pailsėsi, bet negalėsi ten ilgai likti, nes tavo intelektas yra atsiskyręs nuo tavo [žemės plokštumos] kūno. Dėl šio nesugebėjimo užsibūti, dažnai jausiesi sutrikęs, suirzęs ir paniškai išsigandęs. Kartais tavo Žinovas bus blankus; kartais – trumpalaikis ir nenuoseklus. Tada tau kils mintis: „Vargas! Aš miręs! Ką daryti?“ ir dėl tokios minties Žinovas taps liūdnas, širdis atšals, ir patirsi begalinę liūdesio kančią. Kadangi negali ilsėtis vienoje vietoje ir jauti poreikį eiti toliau, negalvok apie įvairius dalykus, bet leisk intelektui ilsėtis savo [nepakeistoje] būsenoje.

Kalbant apie maistą, gali valgyti tik tai, kas tau buvo pašvęsta, ir jokio kito maisto. Kalbant apie draugus tuo metu, nebus jokio tikrumo.

Tai yra mentalinio kūno klajojimo Sidpa Bardo požymiai. Tuo metu laimė ir kančia priklausys nuo karmos.

Matysi savo namus, tarnus, giminaičius ir lavoną ir galvosi: „Dabar aš miręs! Ką daryti?“ ir būdamas prispaustas stipraus liūdesio, pagalvosi: „O, ko neatiduočiau, kad turėčiau kūną!“ Ir taip galvodamas, klajosi šen bei ten, ieškodamas kūno.

Net jei galėtum įeiti į savo mirusį kūną devynis kartus – dėl ilgo intervalo, praleisto Čionido Bardo – jis bus užšalęs, jei žiemą, suiręs, jei vasarą, arba tavo giminaičiai bus jį sudeginę, palaidoję, įmetę į vandenį ar atidavę paukščiams ir plėšriems žvėrims. Todėl neradęs vietos, į kurią galėtum įeiti, būsi nepatenkintas ir jausi, tarsi būtum spaudžiamas į plyšius ir tarpus tarp uolų ir riedulių. Tokios kančios patyrimas įvyksta Tarpinėje Būsenoje, kai ieškoma atgimimo. Net jei ieškosi kūno, nieko neišgarsi, tik bėdas. Atsisakyk kūno troškimo; ir leisk savo protui ilsėtis nuolankumo būsenoje, elkis taip, kad ten liktum.

Taip būdamas atsuktas veidu, įgyjamas išsilaisvinimas iš Bardo.

[Teismas]

[Instrukcijos Skaitovui]: Vis dėlto, gali būti, kad dėl blogos karmos įtakos žmogus net ir taip neatpažins. Todėl vadink mirusįjį vardu ir kalbėk taip:

O kilmingai gimusis, (toks ir toks vardu), klausyk. Tavo kančios kyla iš tavo pačios karmos; tai nėra dėl kažkieno kito kaltės: tai tavo karma. Todėl karštai melskis Brangiajai Trejybei; tai tave apsaugos. Jei nemelsi ir nežinai, kaip medituoti apie Didįjį Simbolį ar kokią globojančią dievybę, Geras Genius, gimęs kartu su tavimi, dabar ateis ir skaičiuos tavo gerus darbus [su] baltais akmenėliais, o Blogas Genius, taip pat gimęs kartu su tavimi, ateis ir skaičiuos tavo blogus darbus [su] juodais akmenėliais. Tada labai išsigąsi, būsi priblokštas ir siaubo apimtas, drebėsi; ir bandysi meluoti, sakydamas: „Aš nepadariau jokio blogo darbo.“

Tada Mirties Valdovas tars: „Aš pasikonsultuosiu su Karmos Veidrodžiu.“

Taip sakydamas, jis pažvelgs į Veidrodį, kuriame ryškiai atsispindi kiekvienas geras ir blogas veiksmas. Meluoti nebus jokios naudos.

Tada [vienas iš Mirties Valdovo Vykdomųjų Furijų] uždės tau ant kaklo virvę ir temps tave; jis nukirs tau galvą, išplėš širdį, ištrauks vidurius, laižys tavo smegenis, gers tavo kraują, valgys tavo mėsą ir grauš tavo kaulus; bet tu negalėsi mirti. Nors tavo kūnas bus kapojamas į gabalus, jis vėl atgis. Pakartotinis kapojimas sukels stiprų skausmą ir kankinimus.

Net tuo metu, kai akmenėliai bus skaičiuojami, neišsigąsk ir nesibaimink; nemeluok; ir nebijok Mirties Valdovo.

Tavo kūnas, būdamas mentalinis, negali mirti, net jei bus nukirsta galva ar sukapotas į ketvirčius. Iš tikrųjų tavo kūnas yra tuštumos prigimties; tau nereikia bijoti. Mirties Valdovai yra tavo pačios haliucinacijos. Tavo troškimo kūnas yra polinkių kūnas, ir tuštas. Tuštuma negali pakenkti tuštumai; be savybių esantis negali pakenkti be savybių esančiam.

Be tavo pačios haliucinacijų, iš tikrųjų išorėje nėra tokių dalykų kaip Mirties Valdovas, dievas, demonas ar Buliaus Galvos Mirties Dvasia. Elkis taip, kad tai atpažintum.

Šiuo metu elkis taip, kad atpažintum, jog esi Bardo būsenoje. Medituok apie Didžiojo Simbolio Samadhi. Jei nežinai, kaip medituoti, tiesiog atidžiai analizuok tikrąją to, kas tave gąsdina, prigimtį. Iš tikrųjų tai nėra suformuota į kažką, bet yra Tuštuma, kuri yra Dharma-Kaja.

Toji Tuštuma nėra nieko tuštumos prigimtis, bet Tuštuma, kurios tikroji prigimtis tave pribloškia, ir prieš kurią tavo intelektas šviečia aiškiai ir skaidriau; tai [proto būsena] Sambhoga-Kaja.

Toje būsenoje, kurioje dabar esi, tu patiri, nepakeliamu intensyvumu, tuštumą ir Ryškumą, neatskiriamus – Tuštuma, savo prigimtimi ryški, ir Ryškumas, savo prigimtimi tuščias, ir Ryškumas, neatskiriamas nuo Tuštumos – tai pirmapradžio [ar nepakeisto] intelekto būsena, kuri yra Adi-Kaja. Ir šios galia, šviečianti be kliūčių, spinduliuos visur; tai Nirmana-Kaja.

O kilmingai gimusis, klausyk manęs nedėmesingai. Vien tik atpažindamas Keturių Kajų prigimtį, tu tikrai įgysi tobulą Išsilaisvinimą bet kurioje iš jų. Nebūk išsiblaškęs. Ribos linija tarp Budų ir jausmingų būtybių yra čia. Ši akimirka yra labai svarbi; jei dabar būsi išsiblaškęs, prireiks nesuskaičiuojamų amžių, kad išeitum iš Kančių Pelkės.

Posakis, kurio tiesa yra taikoma, skamba taip:

„Per akimirką sukuriamas ryškus skirtumas;
Per akimirką pasiekiamas Tobulas Nušvitimas.“

Iki šios ką tik praėjusios akimirkos visas šis Bardo švietė tau, bet tu neatpažinai, nes buvai išsiblaškęs. Dėl to patyrei visas baimes ir siaubą. Jei dabar būsi išsiblaškęs, Gailestingųjų Akių dieviškos užuojautos saitai nutrūks, ir tu pateksi į vietą, iš kurios nėra [greito] išsilaisvinimo. Todėl būk atsargus. Net jei anksčiau neatpažinai – nepaisant to, kad buvai taip atsuktas veidu – čia atpažinsi ir įgysi išsilaisvinimą.

[Instrukcijos Skaitovui]: Jei tai neraštingas žmogus, nežinantis, kaip medituoti, tada sakyk taip:

O kilmingai gimusis, jei nežinai, kaip taip medituoti, elkis taip, kad prisimintum Gailestingąjį, Sanghą, Dharmą ir Budą, ir melskis. Visas šias baimes ir baisius vaizdinius laikyk savo globojančia dievybe arba Gailestinguoju. Prisimink mistinį vardą, kuris tau buvo duotas per šventą iniciaciją, kai buvai žmogus, ir savo guru vardą, ir pasakyk juos Teisiajam Mirties Valdovų Karaliui. Net jei krisdavai į prarajas, nebūsi sužeistas. Venkite baimės ir siaubo.

[Minties Viską Lemiamas Poveikis]

[Instrukcijos Skaitovui]: Sakyk tai; nes toks veido atsukimas, nepaisant ankstesnio neišsilaisvinimo, tikrai turėtų atnešti išsilaisvinimą čia. Vis dėlto, gali būti, kad išsilaisvinimas nebus pasiektas net po šio veido atsukimo; būtinas rimtas ir nuolatinis taikymas, todėl dar kartą vadindamas mirusįjį vardu, kalbėk taip:

O kilmingai gimusis, tavo tiesioginiai išgyvenimai bus akimirkos džiaugsmai, po kurių seks akimirkos liūdesiai, labai intensyvūs, tarsi [įtempti ir atpalaiduoti] katapultų mechaniniai veiksmai. Nebūk nė kiek prisirišęs [prie džiaugsmų] ir neprieštarauk [liūdesiams].

Jei tau lemta gimti aukštesnėje plokštumoje, tos aukštesnės plokštumos vizija švies tau.

Tavo gyvi giminaičiai gali – pašvęsdami tavo, mirusiojo, naudai – aukoti daug gyvūnų, atlikti religines ceremonijas ir duoti išmaldą. Tu, dėl savo nevalytos vizijos, gali būti linkęs labai pykti dėl jų veiksmų ir šią akimirką sukelti savo gimimą Pragare: kad ir ką darytų tie, kurie liko po tavęs, elkis taip, kad tavyje nekiltų pykčio mintis, ir medituok apie meilę jiems.

Be to, net jei jauti prisirišimą prie paliktų pasaulinių gėrybių ar, matydamas, kad tavo pasaulines gėrybes turi kiti žmonės ir jie jomis naudojasi, jautiesi prie jų prisirišęs dėl silpnumo ar pyksti ant savo įpėdinių, tas jausmas taip paveiks psichologinę akimirką, kad, net jei tau buvo lemta gimti aukštesnėse ir laimingesnėse plokštumose, būsi priverstas gimti Pragare ar pretų [ar nelaimingų vaiduoklių] pasaulyje. Kita vertus, net jei esi prisirišęs prie paliktų pasaulinių gėrybių, negalėsi jų turėti, ir jos tau nebus naudingos. Todėl atsisakyk silpnumo ir prisirišimo prie jų; visiškai jų atsikratyk; išsižadėk jų iš širdies. Nesvarbu, kas naudojasi tavo pasaulinėmis gėrybėmis, nejaušk šykštumo, bet būk pasiruošęs jų noriai atsisakyti. Galvok, kad aukoji jas Brangiajai Trejybei ir savo guru, ir būk neprisirišimo būsenoje, be silpnumo [troškimo].

Taip pat, kai tavo vardu atliekama Kamkani Mantros deklamacija kaip laidotuvių apeiga ar kai atliekama apeiga, skirta išpirkti blogą karmą, galinčią sukelti tavo gimimą žemesnėse srityse, matydamas, kad jos atliekamos neteisingai, sumišusios su miegu, išsiblaškymu, įžadų nesilaikymu ir tyrumo stoka [iš bet kurio apeigų atlikėjo pusės], bei kitais dalykais, rodančiais lengvabūdiškumą – visa tai galėsi matyti, nes esi apdovanotas ribota karmos numatymo galia – gali jausti tikėjimo trūkumą ir visišką netikėjimą [savo religija]. Galėsi suvokti bet kokią baimę ir išgąstį, bet kokius juodus veiksmus, nereligingą elgesį ir neteisingai deklamuojamas apeigas. Savo mintyse gali galvoti: „Vargas! Jie iš tiesų mane apgaudinėja.“ Taip galvodamas, būsi labai prislėgtas, ir, dėl didelio pasipiktinimo, įgysi netikėjimą ir tikėjimo praradimą, užuot jautęs meilę ir nuolankų pasitikėjimą. Tai paveiks psichologinę akimirką, ir tu tikrai gimsiai vienoje iš nelaimingų būsenų.

Tokia [mintis] tau ne tik nebus naudinga, bet ir labai pakenks. Kad ir kokios neteisingos būtų apeigos ir netinkamas kunigų, atliekančių tavo laidotuvių apeigas, elgesys, [galvok]: „Ką! Mano pačios mintys turi būti nešvarios! Kaip gali būti, kad Budos žodžiai būtų neteisingi? Tai tarsi mano veido trūkumų atspindys, kurį matau veidrodyje; mano pačios mintys tikrai turi būti nešvarios. Kalbant apie šiuos [t. y. kunigus], Sangha yra jų kūnas, Dharma – jų kalba, o jų protas yra Buda iš tikrųjų: aš ieškosiu prieglobsčio juose.“

Taip galvodamas, pasitikėk jais ir išreikšk nuoširdžią meilę jiems. Tada viskas, ką daro [tie], kurie liko po tavęs, tikrai bus naudinga tau. Todėl šios meilės praktikavimas yra labai svarbus; nepamiršk to.

Taip pat, net jei tau lemta gimti vienoje iš nelaimingų būsenų ir tos nelaimingos būsenos šviesa švietė tau, vis dėlto tavo įpėdiniai ir giminaičiai, atlikdami baltas religines apeigas, nesumaišytas su blogais veiksmais, ir abatams bei mokytiems kunigams atsidavus kūnu, kalba ir protu teisingų nuopelnų apeigų atlikimui, džiaugsmas, kurį pajusi matydamas juos, savo dorybe taip paveiks psichologinę akimirką, kad, net jei nusipelnei gimimo nelaimingose būsenose, bus sukeltas tavo gimimas aukštesnėje ir laimingesnėje plokštumoje. [Todėl] nekurk nepadorių minčių, bet išreikšk tyrą meilę ir nuolankų tikėjimą visiems be išimties. Tai labai svarbu. Todėl būk labai atsargus.

O kilmingai gimusis, apibendrinant: tavo dabartinis intelektas Tarpinėje Būsenoje neturi tvirto objekto, ant kurio galėtų remtis, yra lengvas ir nuolat juda, todėl bet kokia mintis, kuri tau dabar kyla – ar ji būtų pamaldi, ar nepadori – turės didelę galią; todėl negalvok savo prote apie nepadorius dalykus, bet prisimink bet kokius atsidavimo pratimus; arba, jei nebuvai pripratęs prie tokių pratimų, [parodyk] tyrą meilę ir nuolankų tikėjimą; melskis Gailestingajam arba savo globojančioms dievybėms; su tvirtu ryžtu išsakyk šią maldą:

Vargas! Klajodamas vienas, atskirtas nuo mylimų draugų,
Kai tuščias, atspindėtas mano paties proto idėjų kūnas man šviečia,
Tegul Budos, suteikdami savo užuojautos galią,
Padaro, kad Bardo metu nebūtų baimės, pagarbos ar siaubo.

Kai patiriu kančias dėl blogos karmos galios,
Tegul globojančios dievybės išsklaido kančias.
Kai Tikrovės Garsas griaudėja tūkstančiu griaustinių,
Tegul visi jie būna Šešių Skirtingų Garsų garsai.
Kai Karma seka, nesant jokio gynėjo,
Tegul Gailestingasis mane apsaugo, meldžiu.
Kai patiriu karmos polinkių liūdesį čia,
Tegul Samadhi laimingo skaidraus šviesos spindesys šviečia man.

Nuoširdi malda šia forma tikrai tave ves; gali būti tikras, kad nebūsi apgautas. Tai labai svarbu: per šį deklamavimą vėl ateina prisiminimas; ir bus pasiektas atpažinimas bei išsilaisvinimas.

[Šešių Lokų Šviesų Aušra]

[Instrukcijos Skaitovui]: Vis dėlto – nors šios [instrukcijos] kartojamos taip dažnai – jei atpažinimas yra sunkus dėl blogos karmos įtakos, daug naudos atneš šių veido atsukimų kartojimas daug kartų. Dar kartą, [tada], vadink mirusįjį vardu ir kalbėk taip:

O kilmingai gimusis, jei nepajėgei suvokti aukščiau pateikto, nuo šiol praeito gyvenimo kūnas taps vis blankesnis, o būsimo gyvenimo kūnas taps vis aiškesnis. Nuliūdęs dėl to [galvosi]: „O, kokią kančią aš patiriu! Dabar, kokį kūną turėčiau gauti, eisiu jo ieškoti.“ Taip galvodamas, klajosi šen bei ten, be paliovos ir išsiblaškęs. Tada tau švies Šešių Samsarinių Lokų šviesos. Toje vietoje, kurioje tau lemta gimti, dėl karmos galios, šviesa švies ryškiausiai.

O kilmingai gimusis, klausyk. Jei nori žinoti, kas yra tos šešios šviesos; tau švies blanki balta šviesa iš Devų pasaulio, blanki žalia šviesa iš Asurų pasaulio, blanki geltona šviesa iš Žmonių pasaulio, blanki mėlyna šviesa iš Gyvulių pasaulio, blanki raudona šviesa iš Pretų pasaulio ir dūmų spalvos šviesa iš Pragaro pasaulio. Tuo metu, dėl karmos galios, tavo kūnas įgaus tos vietos, kurioje tau lemta gimti, šviesos spalvą.

O kilmingai gimusis, šių mokymų specialus menas yra ypač svarbus šią akimirką: kad ir kuri šviesa tau šviestų dabar, medituok apie ją kaip apie Gailestingąjį; iš kurios vietos šviesa kiltų, laikyk tą [vietą] esančia Gailestingajame. Tai labai gilus menas; jis užkirs kelią gimimui. Arba, kad ir kokia būtų tavo globojanti dievybė, medituok apie jos formą ilgą laiką – kaip apie akivaizdžią, tačiau realiai neegzistuojančią, tarsi mago sukurtą formą. Tai vadinama tyra iliuzine forma. Tada leisk [globojančios dievybės vizualizacijai] ištirpti nuo galūnių, kol nieko iš jos neliks matoma; ir įsidėk save į Skaidrumo ir Tuštumos būseną – kurios negali įsivaizduoti kaip kažko – ir būk toje būsenoje trumpą laiką. Vėl medituok apie globojančią dievybę; vėl medituok apie Skaidrią Šviesą: daryk tai pakaitomis. Vėliau leisk ir savo intelektui pamažu ištirpti, [pradedant] nuo galūnių.

Kur eteris sklinda, ten sklinda sąmonė; kur sąmonė sklinda, ten sklinda Dharma-Kaja. Ramiai būk nesukurtoje Dharma-Kajos būsenoje. Toje būsenoje gimimas bus užkirstas ir bus pasiektas Tobulas Nušvitimas.

[Atgimimo Procesas]

[Gimdos Durų Uždarymas]

[Instrukcijos Skaitovui]: Vėlgi, jei dėl didelio atsidavimo silpnumo ir nepažįstamumo žmogus nesugeba suprasti, iliuzija gali jį įveikti, ir jis klajos prie gimdų durų. Instrukcija gimdos durų uždarymui tampa labai svarbi; vadink mirusįjį vardu ir sakyk taip:

O kilmingai gimusis, jei šią akimirką nesupratai aukščiau pateikto, dėl karmos įtakos tau atrodys, kad arba kyla į viršų, arba judi horizontaliai, arba leidiesi žemyn. Tada medituok apie Gailestingąjį. Prisimink. Kaip minėta anksčiau, vėjo gūsiai, lediniai sprogimai, krušos audros, tamsa ir įspūdis, kad tave persekioja daugybė žmonių, užgrius tave. Bėgdamas nuo šių [haliucinacijų], tie, kurie neturi nuopelnų karmos, turės įspūdį, kad bėga į kančių vietas; tie, kurie turi nuopelnų karmą, turės įspūdį, kad atvyksta į laimės vietas. Tada, o kilmingai gimusis, kokioje žemyno ar vietos dalyje tau lemta gimti, tos gimimo vietos ženklai tau švies.

Šią akimirką yra keletas gyvybiškai svarbių gilių mokymų. Klausyk nedėmesingai. Net jei nepajėgei suvokti per aukščiau pateiktus veido atsukimus, čia [pajėgsi, nes] net tie, kurie labai silpni atsidavime, atpažins ženklus. Todėl klausyk.

[Instrukcijos Skaitovui]: Dabar labai svarbu taikyti gimdos durų uždarymo metodus. Todėl būtina elgtis itin atsargiai. Yra du [pagrindiniai] uždarymo būdai: užkirsti kelią būtybei, kuri įeitų, įeiti ir uždaryti gimdos duris, į kurias galima įeiti.

[Būtybės Įėjimo į Gimdą Prevencijos Metodas]

Instrukcijos, kaip užkirsti kelią būtybei įeiti, yra tokios:

O kilmingai gimusis, (toks ir toks vardu), kad ir kokia būtų tavo globojanti dievybė, ramiai medituok apie ją – kaip apie mėnulio atspindį vandenyje, akivaizdų, tačiau neegzistuojantį [kaip mėnulis], tarsi magiškai sukurtą iliuziją. Jei neturi specialios globojančios dievybės, medituok arba apie Gailestingąjį Valdovą, arba apie mane; ir, turėdamas tai omenyje, medituok ramiai.

Tada, leisdama [vizualizuotai globojančios dievybės formai] ištirpti nuo galūnių, medituok, be jokio minčių formavimo, apie tuščią Skaidrią Šviesą. Tai labai gilus menas; jo dėka gimda nebus įeinama.

[Pirmasis Gimdos Durų Uždarymo Metodas]

Taip medituok; bet net jei tai pasirodys nepakankama, kad užkirstum kelią įėjimui į gimdą, ir jei pastebėsi, kad esi pasiruošęs į ją įeiti, tada yra gilus mokymas gimdos durų uždarymui. Klausyk jo:

„Kai šiuo metu, vargas! Sidpa Bardo man aušta,
Laikydamas protą vienu tvirtu ryžtu,
Tęsk jungdamas geros karmos grandinę;
Uždaryk gimdos duris ir prisimink pasipriešinimą.
Tai laikas, kai būtinas rimtumas ir tyra meilė;
Atsisakyk pavydo ir medituok apie Guru Tėvą-Motą.“

Kartok tai savo burna aiškiai; ir ryškiai prisimink jo reikšmę, ir medituok apie tai. Šio įgyvendinimas yra būtinas.

Aukščiau pateikto mokymo „Kai šiuo metu Sidpa Bardo man aušta“ reikšmė yra ta, kad dabar tu klajoji Sidpa Bardo. Kaip to ženklas, jei pažvelgsi į vandenį ar veidrodžius, nematysi savo veido ar kūno atspindžio; taip pat tavo kūnas nemeta jokio šešėlio. Tu dabar atsisakei savo grubaus materialaus kraujo ir mėsos kūno. Tai yra požymiai, kad klajoji Sidpa Bardo.

Šiuo metu privalai, be išsiblaškymo, suformuoti vieną tvirtą ryžtą savo prote. Vieno tvirto ryžto suformavimas dabar yra labai svarbus. Tai tarsi žirgo kurso nukreipimas naudojant vadeles.

Kad ir ko trokštum, tai išsipildys. Negalvok apie blogus veiksmus, kurie galėtų pakeisti [tavo proto] kryptį. Prisimink savo [dvasinį] ryšį su šio Bardo Thodolo Skaitytoju ar su bet kuo, iš kurio gavai mokymus, iniciaciją ar dvasinį leidimą skaityti religinius tekstus būdamas žmogumi; ir atkakliai tęsk gerus darbus: tai labai svarbu. Nebūk išsiblaškęs. Ribos linija tarp kilimo aukštyn ar leidimosi žemyn yra dabar. Jei bent sekundę pasiduosi neryžtingumui, turėsi ilgai, labai ilgai kentėti kančias. Tai yra akimirka. Tvirtai laikykis vieno tikslo. Atkakliai junk gerų darbų grandinę.

Dabar atėjai prie gimdos durų uždarymo laiko. „Tai laikas, kai būtinas rimtumas ir tyra meilė“ reiškia, kad dabar atėjo laikas, kai pirmiausia gimdos durys turėtų būti uždarytos, yra penki uždarymo metodai. Gerai įsidėk tai į širdį.

[Antrasis Gimdos Durų Uždarymo Metodas]

O kilmingai gimusis, šiuo metu matysi vyrų ir moterų sąjungos vizijas. Kai jas pamatysi, prisimink susilaikyti nuo ėjimo tarp jų. Laikydamas tėvą ir motiną savo Guru ir Dieviškąja Motina, medituok apie juos ir nusilenk; nuolankiai išreikšk savo tikėjimą; karštai aukok protinį garbinimą; ir ryžkis, kad prašysi [iš jų] religinio vadovavimo.

Vien šio ryžto turėtų tikrai uždaryti gimdą; bet jei net ir tai neuždaro, ir pastebi, kad esi pasiruošęs įeiti į ją, medituok apie Dieviškąjį Guru Tėvą-Motą, kaip apie bet kokią globojančią dievybę, arba apie Gailestingąjį Globėją ir Šakti; ir medituodamas apie juos, garbink juos protinėmis aukomis. Karštai ryžkis, kad prašysi [iš jų] palaimos. Dėl to gimdos durys turėtų būti uždarytos.

[Trečiasis Gimdos Durų Uždarymo Metodas]

Vis dėlto, jei net ir tai neuždaro, ir pastebi, kad esi pasiruošęs įeiti į gimdą, trečiasis prisirišimo ir atmetimo atmetimo metodas tau čia parodytas:

Yra keturi gimimo tipai: gimimas iš kiaušinio, gimimas iš gimdos, antgamtinis gimimas ir gimimas iš šilumos ir drėgmės. Tarp šių keturių, gimimas iš kiaušinio ir gimimas iš gimdos yra panašūs savo pobūdžiu.

Kaip minėta anksčiau, atsiras vyrų ir moterų sąjungos vizijos. Jei tuo metu įeisi į gimdą dėl prisirišimo ir atmetimo jausmų, gali gimti arba kaip arklys, paukštis, šuo, arba žmogus.

Jei [ketini] gimti kaip vyras, Žinovui atsiras jausmas, kad jis yra vyras, ir kils stiprus neapykantos jausmas tėvui bei pavydas ir trauka motinai. Jei [ketini] gimti kaip moteris, Žinovui atsiras jausmas, kad ji yra moteris, ir kils stiprus neapykantos jausmas motinai bei stipri trauka ir meilė tėvui. Dėl šios antrinės priežasties – [kai] įžengi į eterio kelią, būtent tą akimirką, kai sperma ir kiaušinėlis ketina susijungti – Žinovas patiria kartu gimusios būsenos palaimą, kurios metu jis apalpsta į nesąmoningumą. [Vėliau] jis atsiduria ovalioje formoje, embriono būsenoje, ir išėjęs iš gimdos bei atmerkęs akis gali pastebėti, kad pavirto jauną šunimi. Anksčiau jis buvo žmogus, bet dabar, jei tapo šunimi, jis kenčia šuns būdoje; arba [galbūt] kaip jaunas paršiukas kiaulidėje, kaip skruzdė skruzdėlyne, kaip vabzdys ar lerva oloje, kaip veršis, ožiukas ar ėriukas, iš kurių formų nėra [greito] sugrįžimo. Nebylumas, kvailumas ir apgailėtinas intelektualinis tamsumas yra kenčiami, ir patiriama įvairių kančių. Panašiai galima klajoti į pragarą, nelaimingų vaiduoklių pasaulį ar per Šešias Lokas, ir kęsti neįsivaizduojamas kančias.

Tie, kurie godžiai linkę į tai [t. y. samsarinę egzistenciją], arba tie, kurie širdyje to nebijo – O baisu! O baisu! Vargas! – ir tie, kurie negavo guru mokymų, šitaip kris į stačias Samsaros gelmes ir kentės be galo ir nepakeliamai. Užuot susidūręs su panašiu likimu, klausyk mano žodžių ir įsidėk šiuos mano mokymus į širdį.

Atmesk prisirišimo ar atmetimo jausmus ir prisimink vieną gimdos durų uždarymo metodą, kurį tau parodysiu. Uždaryk gimdos duris ir prisimink pasipriešinimą. Tai laikas, kai būtinas rimtumas ir tyra meilė. Kaip buvo pasakyta, atsisakyk pavydo ir medituok apie Guru Tėvą-Motą.

Kaip paaiškinta anksčiau, jei gims kaip vyras, trauka motinai ir atmetimas tėvui, o jei gims kaip moteris, trauka tėvui ir atmetimas motinai, kartu su pavydo jausmu [vienam ar kitam], atsiras tau.

Tam laikui yra gilus mokymas. O kilmingai gimusis, kai kyla prisirišimas ir atmetimas, medituok taip:

„Vargas! Kokia blogos karmos būtybė esu! Kad iki šiol klajojau Samsaroje, tai buvo dėl prisirišimo ir atmetimo. Jei vis dar veiksiu per prisirišimą ir atmetimą, tada klajosiu begalinėje Samsaroje ir kentėsiu Kančių Vandenyne ilgą, labai ilgą laiką, grimzdamas į jį. Dabar privalau neveikti per prisirišimą ir atmetimą. Vargas man! Nuo šiol niekada neveiksiu per prisirišimą ir atmetimą.“

Taip medituodamas, tvirtai ryžkis, kad laikysiesi šio [ryžto]. Tantruose buvo pasakyta: „Gimdos durys bus uždarytos vien tuo.“

O kilmingai gimusis, nebūk išsiblaškęs. Laikyk savo protą vienu tašku nukreiptą į šį ryžtą.

[Ketvirtasis Gimdos Durų Uždarymo Metodas]

Vėlgi, net jei tai neuždaro gimdos, ir pastebi, kad esi pasiruošęs įeiti į gimdą, tada per mokymą [vadinamą] „Netikra ir Iliuzinė“ gimda turėtų būti uždaryta. Tai reikia medituoti taip:

„O, pora, tėvas ir motina, juodas lietus, audros sprogimai, triukšmingi garsai, baisūs vaizdiniai ir visi reiškiniai savo tikrąja prigimtimi yra iliuzijos. Kad ir kaip jie atrodytų, juose nėra jokios tiesos; visi substancijos yra nerealios ir klaidingos. Jos yra tarsi sapnai ir tarsi vaiduokliai; jos nėra pastovios; jos neturi tvirtumo. Kokia nauda būti prie jų prisirišus! Kokia nauda bijoti ir siaubtis jų! Tai neegzistuojančio matymas kaip egzistuojančio. Visa tai yra mano paties proto haliucinacijos. Iliuzinis protas pats savaime neegzistuoja nuo amžių; todėl kur turėtų egzistuoti šie išoriniai [reiškiniai]?

„Aš, iki šiol nesupratęs šių [dalykų] tokiu būdu, laikiau neegzistuojantį egzistuojančiu, nerealų – realiu, iliuzinį – tikru, ir klajojau Samsaroje taip ilgai. Ir net dabar, jei neatpažinsiu jų kaip iliuzijų, tada, klajodamas Samsaroje ilgus amžius, [būsiu] tikras, kad pateksiu į įvairių kančių pelkę.

„Iš tiesų, visa tai yra tarsi sapnai, tarsi haliucinacijos, tarsi aidai, tarsi Kvapų Valgytojų miestai, tarsi miražas, tarsi veidrodiniai pavidalai, tarsi fantasmagorija, tarsi mėnulis, matomas vandenyje – net akimirką nėra tikra. Iš tiesų, jie yra nerealūs; jie yra klaidingi.“

Tvirtai laikydamasis šios minčių sekos, įsitikinimas, kad jie yra tikri, išsklaidomas; ir, tai įspaudus į vidinį sąmonės tęstinumą, žmogus sugrįžta atgal: jei žinojimas apie nerealumą yra giliai įspaustas tokiu būdu, gimdos durys bus uždarytos.

[Penktasis Gimdos Durų Uždarymo Metodas]

Vis dėlto, net kai tai padaryta, jei laikymas [reiškinių] tikrais išlieka neištirpęs, gimdos durys neuždarytos; ir, jei esi pasiruošęs įeiti į gimdą, tada turėtum uždaryti gimdos duris medituodamas apie Skaidrią Šviesą, tai yra penktasis [metodas]. Meditacija atliekama taip:

„Štai! Visos substancijos yra mano protas; ir šis protas yra tuštumas, negimęs ir nenutrūkstantis.“

Taip medituodamas, leisk protui ilsėtis nesukurtoje [būsenoje] – pavyzdžiui, tarsi pilant vandenį į vandenį. Protui turėtų būti leidžiama būti savo natūralioje [ar nepakeistoje] būsenoje, aiškioje ir gyvybingoje. Išlaikydamas šią atsipalaidavusią, nesukurtą [proto būseną], visų keturių gimimo rūšių gimdos durys tikrai bus uždarytos. Medituok taip, kol uždarymas bus sėkmingai įgyvendintas.

[Instrukcijos Skaitovui]: Aukščiau buvo duota daug labai gilių mokymų gimdos durų uždarymui. Neįmanoma, kad jie neišlaisvintų aukščiausio, vidutinio ir žemiausio intelekto žmonių. Jei klausiama, kodėl taip yra, tai todėl, kad, pirma, sąmonė Bardo būsenoje turi ribotą antgamtinę suvokimo galią, todėl viskas, kas tada sakoma, yra suvokiama. Antra, nes – nors [anksčiau] buvo kurčias ar aklas – čia, šiuo metu, visi žmogaus gebėjimai yra tobuli, ir žmogus gali girdėti viską, kas jam adresuojama. Trečia, nuolat persekiojamas baimės ir siaubo, žmogus galvoja: „Ką geriausia daryti?“ ir, būdamas budriai sąmoningas, visada ateina išgirsti, kas jam gali būti sakoma. Kadangi sąmonė yra be atramos, ji iškart eina į bet kurią vietą, kur protas ją nukreipia. Ketvirta, ją lengva nukreipti. Atmintis yra devynis kartus skaidresnė nei anksčiau. Net jei [anksčiau] buvai kvailas, šiuo metu, dėl karmos veikimo, intelektas tampa labai aiškus ir geba medituoti apie tai, kas jam mokoma. [Todėl atsakymas yra], tai yra todėl, kad [Žinovas] turi šias dorybes.

Kad laidotuvių apeigų atlikimas būtų veiksmingas, yra taip pat dėl šios priežasties. Todėl atkaklumas skaitant Didįjį Bardo Thodolą keturiasdešimt devynias dienas yra labai svarbus. Net jei neišsilaisvinama per vieną veido atsukimą, turėtų būti išsilaisvinama per kitą; todėl reikia tiek daug skirtingų veido atsukimų.

[Gimdos Durų Pasirinkimas]

[Instrukcijos Skaitovui]: Vis dėlto yra daugybė tų, kurie, nors ir priminti bei mokyti vienu tašku nukreipti savo mintis, neišsilaisvina dėl didelės blogos karmos užtemdymų jėgos, dėl neįpratimo prie pamaldžių darbų ir didelio įpratimo prie nepamaldžių veiksmų per amžius. Todėl, jei gimdos durys dar nebuvo uždarytos, toliau bus pateiktas mokymas apie gimdos durų pasirinkimą. Dabar, kviesdamas visų Budų ir Bodhisatvų pagalbą, pakartok Prieglobsčio maldą; ir dar kartą tris kartus vadindamas mirusįjį vardu, kalbėk taip:

O kilmingai gimusis, (toks ir toks), klausyk. Nors aukščiau pateikti veido atsukimo mokymai buvo duodami vienu tašku, tu jų nesupratai. Todėl, jei gimdos durys dar nebuvo uždarytos, beveik atėjo laikas priimti kūną. Pasirink gimdą pagal šį geriausią mokymą. Atidžiai klausyk ir įsidėk tai į širdį.

[Pranašiškos Gimimo Vietos Vizijos]

O kilmingai gimusis, dabar atsiras gimimo vietos ženklai ir ypatumai. Atpažink juos. Stebėdamas gimimo vietą, taip pat pasirink žemyną.

Jei gims Rytų Žemyne Lüpah, bus matomas ežeras, papuoštas gulbėmis, patinais ir patelėmis, [plaukiojančiomis jame]. Neik ten. Prisimink pasipriešinimą [eiti ten]. Jei ten nueisi, [tas] Žemynas – nors ir apdovanotas palaima bei lengvumu – yra toks, kuriame religija nėra vyraujanti. Todėl neik ten.

Jei gims Pietų Žemyne Džambu, bus matomi didingi, malonūs rūmai. Įeik į juos, jei ketini įeiti.

Jei gims Vakarų Žemyne Balang-Čod, bus matomas ežeras, papuoštas arkliais, patinais ir patelėmis, [ganančiais jo krantuose]. Neik net ten, bet grįžk čia. Nors ten yra turtas ir gausa, tai žemė, kurioje religija nevyrauja, todėl neik ten.

Jei gims Šiaurės Žemyne Daminjan, bus matomas ežeras, papuoštas galvijais, patinais ir patelėmis, [ganančiais jo krantuose], arba medžiai [aplink jį]. Nors ten yra gyvenimo trukmė ir nuopelnai, tas Žemynas taip pat yra toks, kuriame religija nevyrauja. Todėl neik ten.

Tai yra pranašiški ženklai [ar vizijos], rodantys atgimimą tuose [Žemynuose]. Atpažink juos. Neik ten.

Jei gims kaip deva, bus matomi malonūs šventyklų [ar rūmų] statiniai, pastatyti iš įvairių brangių metalų. Gali įeiti į juos; tad įeik ten.

Jei gims kaip asura, bus matomas žavus miškas arba ugnies ratai, besisukantys priešingomis kryptimis. Prisimink pasipriešinimą; ir jokiu būdu neik ten.

Jei gims tarp žvėrių, atsiras uolų olos, gilios žemės duobės ir miglos. Neik ten.

Jei gims tarp pretų, bus matomos dykos, be medžių lygumos, negilios olos, džiunglių laukymės ir miškų atliekos. Jei nueisi ten, gimus kaip preta, kentėsi įvairius alkio ir troškulio skausmus. Prisimink pasipriešinimą; ir jokiu būdu neik ten. Dėk dideles pastangas [neiti ten].

Jei gims Pragare, bus girdimos dainos [tarsi raudos], dėl blogos karmos. [Būsi] priverstas nevalingai ten įeiti. Atsiras tamsos žemės, juodi namai, balti namai, juodos duobės žemėje ir juodi keliai, kuriais reikės eiti. Jei nueisi ten, pateksi į Pragarą; ir, kentėdamas nepakeliamus karščio ir šalčio skausmus, labai ilgai užtruksi, kol iš ten išeisi. Neik ten, į tą vidurį. Buvo pasakyta: „Dėk visas pastangas“: dabar to reikia.

[Apsauga Nuo Kankinančių Furijų]

O kilmingai gimusis, nors tai ir nepatinka, vis dėlto, persekiojamas iš užnugario karmos kankinančių furijų, jauti priverstinį poreikį eiti toliau; [ir su] kankinančiomis furijomis priekyje, gyvybės pjovėjais kaip avangardu, vedančiu tave, ir tamsa, karmos tornadais, triukšmais, sniegu, lietumi, bauginančiomis krušos audromis ir ledinių vėjų sūkuriais, kils mintis bėgti nuo jų.

Tada, ieškodamas prieglobsčio iš baimės, [pamatysi] minėtas vizijas apie didingus rūmus, uolų olas, žemės olas, džiungles ir lotoso žiedus, kurie užsidaro [į juos įėjus]; ir pabėgsi pasislėpdamas vienoje [iš tokių vietų], bijodamas išeiti, ir galvodamas: „Dabar išeiti nėra gerai“. Bijodamas iš ten išeiti, jausi didelę trauką prie savo prieglobsčio vietos [kuri yra gimda]. Bijodamas, kad išėjęs susidursi su Bardo baime ir siaubu, ir vengdamas jų susitikti, jei pasislėpsi [pasirinktoje vietoje ar gimdoje], priimsi labai nepageidaujamą kūną ir kentėsi įvairias kančias.

Tai [būsena] yra požymis, kad piktosios dvasios ir rakšai [ar demonai] kišasi į tave. Šiam laikui yra gilus mokymas. Klausyk; ir įsidėk jį:

Tuo metu – kai kankinančios furijos tave persekios ir kai atsiras baimė bei siaubas – akimirksniu [vizualizuok] arba Aukščiausiąjį Heruką, arba Haja-grivą, arba Vadžra-Panį, arba [bet kurią kitą] globojančią dievybę, jei tokią turi, tobulos formos, milžiniško kūno, masyvių galūnių, rūstaus ir bauginančio išvaizdos, galinčio sutrinti į dulkes visas piktas dvasias. Vizualizuok tai akimirksniu. Jo malonės dovanų bangos ir galia atskirs tave nuo kankinančių furijų, ir tu įgysi galią pasirinkti gimdos duris. Tai gyvybiškai svarbus labai gilaus mokymo menas; todėl gerai įsidėk jį į širdį.

O kilmingai gimusis, dhjani ir kitos dievybės gimsta iš Samadhi [ar meditacijos] galios. Pretos [ar nelaimingos dvasios ar šešėliai] ir tam tikrų rūšių piktybinės dvasios yra tos, kurios, pakeitusios savo jausmus [ar proto nuostatą] Tarpinėje Būsenoje, įgavo tą pačią formą, kurią vėliau išlaikė, ir tapo pretomis, piktosiomis dvasiomis ir rakšais, turinčiais formos keitimo galią. Visos pretos, egzistuojančios erdvėje, skrajojančios dangumi, ir aštuoniasdešimt tūkstančių rūšių piktų dvasių tapo tokiomis, pakeitusios savo jausmus [būdamos] mentaliniame kūne [Bardo plokštumoje].

Šiuo metu, jei gali prisiminti Didžiojo Simbolio [mokymus] apie Tuštumą, tai bus geriausia. Jei nesi išmokytas to, treniruok [proto] galias [laikyti] viską iliuzija [ar maja]. Net jei tai neįmanoma, nebūk nieko traukiamas. Medituodamas apie Globojančią Dievybę, Didįjį Gailestingąjį [Vieną], įgysi Budos būseną Sambhoga-Kajoje.

[Alternatyvus Pasirinkimas: Antgamtinis Gimimas arba Gimdos Gimimas]

Tačiau, o kilmingai gimusis, jei dėl karmos įtakos turi įeiti į gimdą, dabar bus paaiškintas mokymas apie gimdos durų pasirinkimą. Klausyk.

Neik į jokią gimdą, kuri pasitaikys. Jei kankinančios furijos privers tave įeiti, medituok apie Hajagrivą.

Kadangi dabar turi nedidelę antgamtinę numatymo galią, visos [gimimo] vietos bus tau žinomos viena po kitos. Pasirink atitinkamai.

Yra dvi alternatyvos: sąmonės principo perkėlimas į tyrą Budos karalystę ir nešvarios samsarinės gimdos durų pasirinkimas, kuris turi būti atliktas taip:

[Antgamtinis Gimimas Perkeliant į Rojaus Karalystę]

Pirmuoju atveju – perkėlimu į tyrą rojų – projekcija nukreipiama [galvojant ar medituojant] taip:

„Vargas! Kaip liūdna, kad aš, per visus nesuskaičiuojamus kalpų amžius nuo beribio, pradžios neturinčio laiko iki dabar, klajojau Samsaros Pelkėje! O kaip skausminga, kad nebuvau išlaisvintas į Budos būseną, nežinodamas, kad sąmonė yra savastis iki šiol! Dabar ši Samsara man kelia pasibjaurėjimą, siaubą, pykinimą; atėjo valanda ruoštis bėgti nuo jos. Aš pats veiksiu taip, kad gimčiau Laimingoje Vakarų Karalystėje, prie Budos Amitabhos kojų, stebuklingai iš lotoso žiedo.“

Taip galvodamas, karštai nukreipk savo ryžtą [ar norą] [į tą Karalystę]; arba, panašiai, į bet kurią Karalystę, kurios trokšti – Ypatingai Laimingą Karalystę, arba Tankiai Suformuotą Karalystę, arba [Tų] Ilgaplaukių Karalystę, arba Beribę Lotoso Spindesio Viharą, Urgjano akivaizdoje; arba nukreipk savo norą į bet kurią Karalystę, kurios labiausiai trokšti, su nesiblaškančiu vieno taško protu. Taip darydamas, gimimas toje Karalystėje įvyks akimirksniu.

Arba, jei trokšti nueiti į Maitrėjos akivaizdą Tušitos Danguose, karštai nukreipdamas norą panašiu būdu ir galvodamas: „Eisiu į Maitrėjos akivaizdą Tušitos Danguose, nes man čia, Tarpinėje Būsenoje, atėjo valanda“, stebuklingai gims lotoso žiede Maitrėjos akivaizdoje.

[Gimdos Gimimas: Sugrįžimas į Žmonių Pasaulį]

Tačiau, jei toks [antgamtinis gimimas] neįmanomas, ir tau patinka įeiti į gimdą ar turi įeiti, yra mokymas apie nešvarios Samsaros gimdos durų pasirinkimą. Klausyk:

Žvelgdamas savo antgamtine numatymo galia per Žemynus, kaip minėta anksčiau, pasirink tą, kuriame vyrauja religija, ir įeik ten.

Jei gimimas turi būti gautas per nešvarumų krūvą, saldžiai kvepiantis pojūtis trauks tave prie tos nešvarios masės, ir taip bus gautas gimimas.

Kad ir kaip jos [gimdos ar vizijos] atrodytų, nelaikyk jų tokiomis, kokios jos yra [ar atrodo]; ir nebūdamas traukiamas ar atmetamas, turėtum pasirinkti gerą gimdą. Taip pat, kadangi svarbu nukreipti norą, nukreipk jį taip:

„O! Turėčiau gimti kaip Visuotinis Imperatorius; arba kaip Brahminas, tarsi didelis sal-medis; arba kaip siddhi galių meistro sūnus; arba nepriekaištingoje hierarchinėje linijoje; arba tikėjimu [religija] užpildyto žmogaus kaste; ir, taip gimus, būti apdovanotas dideliais nuopelnais, kad galėčiau tarnauti visoms jausmingoms būtybėms.“

Taip galvodamas, nukreipk savo norą ir įeik į gimdą. Tuo pačiu metu siųsk savo malonės [ar geranoriškumo] dovanų bangas į gimdą, į kurią įi, [taip ją transformuodamas] į dangų rūmus. Ir tikėdamas, kad Dešimties Kryptių Nugalėtojai ir jų Sūnūs [ar Bodhisatvos], bei ypač Didysis Gailestingasis [Vienas], suteikia jai galią, melskis Jiems ir įeik į gimdą.

Taip pasirinkus gimdos duris, yra klaidos galimybė: dėl karmos įtakos geros gimdos gali atrodyti blogos, o blogos gimdos gali atrodyti geros; tokia klaida yra įmanoma. Tuo metu taip pat svarbus mokymo menas, todėl daryk taip:

Nors gimda ir atrodytų gera, nebūktraukiamas; jei atrodo bloga, nejaušk atmetimo. Būti laisvam nuo atmetimo ir traukos ar nuo noro imti ar vengti – įeiti visiškai nešališku nusiteikimu – yra giliausias menas. Tik tiems nedaugeliui, turintiems praktinės patirties [psichiniame vystyme], sunku atsikratyti blogų polinkių ligos likučių.

[Instrukcijos Skaitovui]: Todėlis, jei nesugeba atsikratyti traukos ir atmetimo, tie, turintys mažiausiai intelekto ir blogą karmą, gali būti linkę ieškoti prieglobsčio tarp žvėrių. Būdas tai atkreipti yra dar kartą vadinti mirusįjį vardu taip:

O kilmingai gimusis, jei nesugebi atsikratyti traukos ir atmetimo ir nežinai [meno] pasirinkti gimdos durų, kad ir kokios vizijos atsistotų, šauk Brangiąją Trejybę ir ieškok prieglobsčio [joje]. Melski Didžiajam Gailestingajam. Žingsniuok su iškelta galva. Pažink save Bardo. Atsisakyk visų silpnybių ir traukos prie savo sūnų ir dukrų ar bet kokių paliktų giminaičių; jie tau nebegali būti naudingi. Įeik į Baltą Devų Šviesos Kelią arba į Geltoną Žmonių Šviesos Kelią; įeik į didžiuosius brangių metalų rūmus ir į malonius sodus.

[Instrukcijos Skaitovui]: Pakartok šį [kreipimąsi į mirusįjį] septynis kartus. Tada turėtų būti atliekamas „Budų ir Bodhisatvų Invokacija“; „Gerosios Valios Kelias, Suteikiantis Apsaugą nuo Bardo Baimių“; „Bardo Šakniniai Žodžiai [ar Eilės]“; ir „Gelbėtojas [ar Gerosios Valios Kelias Išgelbėjimui] iš Bardo Pasalų“. Šie turi būti skaitomi tris kartus. Taip pat turėtų būti skaitomas „Tahdol“, kuris išlaisvina kūno agregatus. Taip pat turėtų būti skaitomas „Ritas, Kuris Suteikia Išsilaisvinimą Vien Dėl Polinkio“.

[Bendra Išvada]

Tinkamai skaitant šiuos, tie bhaktai [ar jogai], kurie yra pažengę supratime, gali geriausiai pasinaudoti Perkėlimu mirties akimirką. Jiems nereikia pereiti Tarpinės Būsenos, bet jie išvyks Didžiuoju Tiesiuoju Aukštyn Keliu. Kiti, šiek tiek mažiau praktikuoti [dvasiniuose dalykuose], atpažindami Skaidrią Šviesą Čionido Bardoje mirties akimirką, eis aukštyn [keliu]. Žemesni už šiuos bus išlaisvinti – pagal jų gebėjimus ir karmos ryšius – kai viena ar kita Ramybės ar Rūrybės Dievybė jiems šaus per sekančias [dvi] savaites, būnant Čionido Bardoje.

Kadangi yra keletas posūkio taškų, išsilaisvinimas turėtų būti pasiektas viename ar kitame per atpažinimą. Bet tie, kurių karmos ryšys labai silpnas, kurių užtemimų masė yra didelė [dėl] blogų veiksmų, turi klajoti žemyn ir žemyn iki Sidpa Bardo. Tačiau, kadangi yra daugybė veido atsukimų, tarsi kopėčių pakopos, išsilaisvinimas turėjo būti pasiektas viename ar kitame per atpažinimą. Bet tie, turintys silpniausią karmos ryšį, neatpažinę, patenka po baimės ir siaubo įtaka. [Jiems] yra įvairių laipsniškų mokymų apie gimdos durų uždarymą ir gimdos durų pasirinkimą; ir viename ar kitame jie turėjo būtų suvok metodą vizualizacijos ir [pritaikyti] begalines jos dorybes savo būklės pakėlimui. Net žemiausieji iš jų, panašūs į naudingą, galėjo – per Prieglobsčio taikymo vertę – atsigręžti nuo įėjimo į kančią; ir, [gaudami] didžiąją [dovaną] visiškai apdovanoto ir laisvo žmogaus kūno, kitame gimime, susitikę su guru, kuris yra dorybingas draugas, gaus [išganinguosius] įžadus.

Jei šis Mokymas pasiekia [būnant] Sidpa Bardo, jis bus tarsi gerų darbų sujungimas, panašus į [taip] vamzdžio įdėjimą į sulūžusį vamzdyną; toks yra šis Mokymas.

Tie, turintys sunkią blogą karmą, negali nesugebėti išsilaisvinti, išgirdę šį Mokymą [ir atpažinę]. Jei klausiama, kodėl? Tai todėl, kad tuo metu visos Ramybės ir Rūstumo Dievybės yra ten, kad tave pasitiktų; taip pat Maros ir Pertraukėjai ateina tave pasitikti kartu su jais, vien tik šio Mokymo išgirdimas tada pakeičia tavo požiūrį, ir išsilaisvinimas pasiekiamas; nes nėra kraujo ir mėsos kūno, kuriuo reikėtų remtis, bet mentalinis kūnas, kuris [lengvai] paveikiamas. Kad ir kokiu atstumu klajotum Bardo, išgirsti ir ateini, nes turi nedidelę antgamtinę suvokimo ir numatymo galią; ir, prisimindamas bei suvokdamas akimirksniu, protas gali būti pakeistas [ar paveiktas]. Todėl šis [Mokymas] čia yra labai naudingas. Tai tarsi katapultos mechanizmas. Tai tarsi didelio medinio rąsto, kurio šimtas vyrų negali nešti, judinimas, bet plukdant jį vandeniu galima nuvilkti kur norima per akimirką. Tai tarsi žirgo burnos valdymas per vadeles.

Todėl, artindamasis prie [to, kuris išėjo iš gyvenimo] kūno – jei kūnas yra ten – įspėk šį [mokymą] mirusiajam ryškiai, vėl ir vėl, kol iš nosies pradės tekėti kraujas ir gelsvas skystis. Tuo metu lavonas neturėtų būti judinamas. Taisyklės, kad šis [įspėjimas būtų veiksmingas], yra: joks gyvūnas neturėtų būti paskerstas dėl mirusiojo; giminaičiai neturėtų verkti ar raudoti prie lavono; [leisk šeimai] atlikti dorybingus darbus kiek įmanoma.

Kitu būdu taip pat šis Didysis Bardo Thodolo Mokymas, taip pat kaip ir bet kokie kiti religiniai tekstai, gali būti aiškinami [mirusiajam ar mirštančiajam]. Jei šis [Mokymas] sujungiamas su Vadovo pabaiga ir skaitomas [kartu su Vadovu], jis tampa labai efektyvus. Dar kitais būdais jis turėtų būti skaitomas kuo dažniau. Žodžiai ir reikšmės turėtų būti įsiminti [kiekvieno]; ir, kai mirtis yra neišvengiama ir atpažįstami mirties simptomai – jei leidžia jėgos – žmogus turėtų pats jį skaityti ir apmąstyti reikšmes. Jei jėgos neleidžia, tada draugas turėtų skaityti Knygą ir ryškiai ją įrašyti. Nėra abejonių, kad jis išlaisvina.

Mokymas yra toks, kuris išlaisvina vien matant, be reikalo medituoti ar atlikti sadhaną; šis Gilusis Mokymas išlaisvina per girdėjimą ar matymą. Šis Gilusis Mokymas išlaisvina tuos, turinčius didelę blogą karmą, per Slaptąjį Kelią. Žmogus neturėtų pamiršti jo reikšmės ir žodžių, net jei būtų persekiojamas septynių skalikų.

Šiuo Pasipuošusiu Mokymu žmogus įga Budos būseną mirties akimirką. Net Budos iš Triijų Laikų [Praeities, Dabarties ir Ateities], jei ieškotų, nerastų jokio mokymo, pranokstančio šį.

Taip užbaigiami Gilūs Bardo Mokymo Širdies Lašai, vadinami Bardo Thodol, kuris išlaisvina įkūnytas būtybes.

[Priedas]

[Mūsų Rankraštyje (bet ne Bloko Spaudinyje), tiesiai po Bardo Thodol tekstu, yra trylika folijų su ritualais ir maldomis (lit., „geros valios keliai“), kuriuos visi profesionalūs Bardo Thodol skaitytojai turi žinoti, dažniausiai mintinai, ir taikyti pagal poreikį; ir jie čia pateikiami anglų kalba taip:]

[I: Budų ir Bodhisattvų Invokacija]

[Instrukcijos Skaitovui]: Budų ir Bodhisattvų kvietimas pagalbos, kai [kas nors] miršta, yra toks:

Pasiūlyk Trejybei visas tikras aukas, kokias gali pasiūlyti [mirštantysis ar jo šeima], kartu su protiškai sukurtomis aukomis: ir, laikydamas rankoje kvapnų smilkalą, pakartok su dideliu karštumu taip:

O jūs, Budos ir Bodhisattvos, gyvenantys Dešimtyje Kryptių, apdovanoti dideliu gailestingumu, apdovanoti numatymu, apdovanoti dieviška akimi, apdovanoti meile, teikiantys apsaugą jausmingoms būtybėms, teikitės per savo didelio gailestingumo galią ateiti čia; teikitės priimti šias aukas, išdėstytas tikrovėje ir sukurtas protiškai.

O jūs, Gailestingieji! Jūs turite išminties suvokimą, gailestingumo meilę, dieviškų darbų atlikimo ir apsaugos galią, neįsivaizduojamu mastu. Jūs, Gailestingieji, (tokia ir tokia asmuo) pereina iš šio pasaulio į anapusinį pasaulį. Jis palieka šį pasaulį. Jis daro didelį šuolį. Draugų [jis neturi]. Kanėja didelė. [Jis be] gynėjų, beidėjų, beijųų ir giminių. Šio pasaulio šviesa nusileido. Jis eina į kitą vietą. Jis įžengia į tirštą tamsą. Jis krenta per stačią skardį. Jis įeina į džiunglių vienatvę. Jį persekioja Karmos Jėgos. Jis eina į Didžiąją Tylą. Jį neša Didysis Vandenynas. Jį pučia Karmos Vėjas. Jis eina į kryptį, kur stabilumo nėra. Jis pateko į Didįjį Konfliktą. Jį apsėdo Didysis Kankinantysis Dvasia. Jis yra priblokštas ir išgąsdintas Mirties Valdų Pasiuntinių. Esama Karma verčia jį į pakartotiną egzistenciją. Jėgos jis neturi. Jis atėjo prie laiko, kai turi eiti vienas.

O jūs, Gailestingieji, ginkite (tokį ir tokį), kuris yra beginklis. Apsaugokite jį, kuris yra neapsaugotas. Būkite his jėgos ir giminės. Apsaugokite [jį] nuo didelės Bardo tamsos. Atitraukite jį nuo raudono [ar audros] Karmos vėjo. Atitraukite jį nuo didžios baimės ir siaubo, kurį kelia Mirties Valdai. Išgelbėkite jį iš ilgo siauro Bardo koridoriaus.

O jūs, Gailestingieji, neleiskite, kad jūsų gailestingumo jėga būtų silpna; bet padėkite jam. Neleiskite jam patekti į kančias [ar nelaimingas egzistencijas]. Nepamirškite savo senų įžadų; neleiskite, kad jūsų gailestingumo jėga būtų silpna.

O jūs, Budos ir Bodhisattvos, neleiskite, kad jūsų gailestingumo metodo galia būtų silpna šiam žmogui. Sučiupkite jį su [jūsų malonės] kabliu. Neleiskite jausmingai būtybei patekti po blogos karmos galia.

O jūs, Trejybė, apsaugokite jį nuo Bardo kančių!

[II:] Gerosios Valios Kelias, Išgelbstintis nuo Pavojingo Siauro Bardo Praėjimo

Sakyk tai su dideliu nuolankumu ir tikėjimu, leisk sau ir [visiems] kitiems [esantiems] pakartoti tai tris kartus.

[Gerosios Valios Kelias, Išgelbstintis nuo Pavojingo Siauro Bardo Praėjimo]

Yra toks:

[1]

O jūs, Nugalėtojai ir jūsų Sūnūs, gyvenantys Dešimtyje Kryptių,
O jūs, vandenyno platumo Visų Gėrio Nugalėtojų, Ramybės ir Rūstumo, Susirinkime,
O jūs, Guru ir Devai, ir jūs, Dakinės, Tikintieji,
Klausykite dabar iš [jūsų] didžios meilės ir užuojautos:
Pagarba, O jūs, Guru ir Dakinių susirinkime;
Iš jūsų didžios meilės veskite mus Keliu.

[2]

Kai per iliuziją aš ir kiti klajojame Samsaroje,
Ryškiu šviesos keliu, kur klausomasi, apmąstoma ir medituojama be išsiblaškymo,
Tegul Įkvėptosios Linijos Guru veda mus,
Tegul Motinų būriai būna mūsų užnugariu,
Tegul būsime išgelbėti nuo baisaus siauro Bardo praėjimo,
Tegul būsime pastatyti į tobulos Budos būseną.

[3]

Kai per stiprų pyktį [mes] klajojame Samsaroje,
Ryškiu šviesos keliu, kur yra Veidrodinė Išmintis,
Tegul Bhagavanas Vadžra-Sattva veda mus,
Tegul Motina Mamaki būna mūsų užnugariu,
Tegul būsime išgelbėti nuo baisaus siauro Bardo praėjimo,
Tegul būsime pastatyti į tobulos Budos būseną.

[4]

Kai per stiprų išdidumą [mes] klajojame Samsaroje,
Ryškiu šviesos keliu, kur yra Lygybės Išmintis,
Tegul Bhagavanas Ratna-Sambhava veda mus,
Tegul Motina, Turinti Budos Akį, būna mūsų užnugariu,
Tegul būsime išgelbėti nuo baisaus siauro Bardo praėjimo,
Tegul būsime pastatyti į tobulos Budos būseną.

[5]

Kai per stiprų prisirišimą [mes] klajojame Samsaroje,
Ryškiu šviesos keliu, kur yra Skiriamoji Išmintis,
Tegul Bhagavanas Amitabha veda mus,
Tegul Motina, Baltarūbė, būna mūsų užnugariu,
Tegul būsime išgelbėti nuo baisaus siauro Bardo praėjimo,
Tegul būsime pastatyti į tobulos Budos būseną.

[6]

Kai per stiprų pavydą [mes] klajojame Samsaroje,
Ryškiu šviesos keliu, kur yra Viską Atliekanti Išmintis,
Tegul Bhagavanas Amogha-Siddhi veda mus,
Tegul Motina, Ištikimoji Tara, būna mūsų užnugariu,
Tegul būsime išgelbėti nuo baisaus siauro Bardo praėjimo,
Tegul būsime pastatyti į tobulos Budos būseną.

[7]

Kai per stiprų kvailumą [mes] klajojame Samsaroje,
Ryškiu šviesos keliu, kur yra Tikrovės Išmintis,
Tegul Bhagavanas Vairočana veda mus,
Tegul Didžiosios Erdvės Motina būna mūsų užnugariu,
Tegul būsime išgelbėti nuo baisaus siauro Bardo praėjimo,
Tegul būsime pastatyti į tobulos Budos būseną.

[8]

Kai per stiprią iliuziją [mes] klajojame Samsaroje,
Ryškiu šviesos keliu, kur atsisakoma haliucinacinės baimės, pagarbos ir siaubo,
Tegul Rūstumo Bhagavanai veda mus,
Tegul Rūstumo Deivių, Turtingų Erdvėje, būriai būna mūsų užnugariu,
Tegul būsime išgelbėti nuo baisaus siauro Bardo praėjimo,
Tegul būsime pastatyti į tobulos Budos būseną.

[9]

Kai per stiprius polinkius [mes] klajojame Samsaroje,
Ryškiu šviesos keliu, kur yra Kartu Gimusi Išmintis,
Tegul Žinių Turėtojai veda mus,
Tegul Motinų, Dakinių, būriai būna mūsų užnugariu,
Tegul būsime išgelbėti nuo baisaus siauro Bardo praėjimo,
Tegul būsime pastatyti į tobulos Budos būseną.

[10]

Tegul eteriniai elementai nekyla kaip priešai;
Tegul ateina, kad matysime Mėlynojo Budos Karalystę.
Tegul vandens elementai nekyla kaip priešai;
Tegul ateina, kad matysime Baltojo Budos Karalystę.
Tegul žemės elementai nekyla kaip priešai;
Tegul ateina, kad matysime Geltonojo Budos Karalystę.
Tegul ugnies elementai nekyla kaip priešai;
Tegul ateina, kad matysime Raudonojo Budos Karalystę.
Tegul oro elementai nekyla kaip priešai;
Tegul ateina, kad matysime Žaliojo Budos Karalystę.
Tegul vaivorykštės spalvų elementai nekyla kaip priešai;
Tegul ateina, kad visos Budų Karalystės bus matomos.
Tegul visi [Bardo] Garsai bus žinomi kaip mano paties garsai;
Tegul visi Spindesiai bus žinomi kaip mano paties spindesiai;
Tegul ateina, kad Tri-Kaja bus suvokta Bardo metu.

[III:] Čia Prasideda

Šešių Bardo Šakninės Eilės

[1]

O dabar, kai Gimimo Vietos Bardo man aušta!
Atsisakydamas tingumo – nes [bhakto] gyvenime nėra tingumo –
Įžengdamas į Tikrovę be išsiblaškymo, klausydamas, apmąstydamas ir medituodamas,
Nešdamas Kelyje [žinias apie tikrąją] išvaizdų ir proto prigimtį, tegul Tri-Kaja bus suvokta:
Kai žmogaus forma jau pasiekta,
Tegul nebus laiko [ar galimybės], kad ją [ar žmogaus gyvenimą] iššvaistyčiau.

[2]

O dabar, kai Sapnų Bardo man aušta!
Atsisakydamas pernelyg didelio kvailumo miego, tarsi lavono,
Tegul sąmonė be išsiblaškymo išlieka savo natūralioje būsenoje;
Suvokdamas [tikrąją] sapnų prigimtį, [tegul] treniruojuosi Stebuklingos Transformacijos Skaidrioje Šviesoje:
Neveikdamas kaip žvėrys tingume,
Tegul miego [būsenos] praktikavimo ir tikrosios [ar budrios] patirties susiliejimas man būna labai vertinamas.

[3]

O dabar, kai Dhjanos Bardo man aušta!
Atsisakydamas viso išsiblaškymų ir iliuzijų masyvo,
Tegul [protas] išlieka begalinio be išsiblaškymo Samadhi nuotaikoje,
Tegul tvirtumas tiek vizualizacijos, tiek tobulinimo [etapuose] būna pasiektas:
Šiuo metu, medituodamas vienu tašku, atidėjęs [visus kitus] veiksmus,
Tegul nepateksiu po klaidinančių, kvailinančių aistrų galia.

[4]

O dabar, kai Mirties Akimirkos Bardo man aušta!
Atsisakydamas traukos, troškimo ir silpnumo visiems [pasauliniams dalykams],
Tegul būsiu be išsiblaškymo ryškios [nušviečiančios] mokymų erdvėje,
Tegul [galėsiu] save perkelti į Negimusios dangaus erdvę:
Atėjo valanda skirtis su šiuo kraujo ir mėsos sudarytu kūnu;
Tegul žinau, kad kūnas yra netvarus ir iliuzinis.

[5]

O dabar, kai Tikrovės Bardo man aušta,
Atsisakydamas visos baimės, pagarbos ir siaubo visų [reiškinių],
Tegul atpažinsiu viską, kas atsiranda, kaip mano paties minčių formas,
Tegul žinau, kad jos yra vaizdiniai Tarpinėje Būsenoje;
[Buvo pasakyta], „Ateina laikas, kai pasiekiamas pagrindinis posūkio taškas;
Nebijok Ramybės ir Rūstumo būrių, kurie yra tavo pačios minčių formos“.

[6]

O dabar, kai [Atgimimo] Bardo man aušta!
Tvirtai laikydamasis vieno noro,
[Tegul galiu] tęsti gerų darbų kelią per pakartotinius pastangas;
Tegul gimdos durys būna uždarytos ir prisimintas pasipriešinimas:
Atėjo valanda, kai reikia energijos ir tyros meilės;
[Tegul] atsisakau pavydo ir medituoju apie Guru, Tėvą-Motą.

[7]

„[O] vilkinantis, kuris negalvoja apie mirties atėjimą,
Skirdamas save šio gyvenimo nenaudingiems darbams,
Neapgalvotas esi, švaistydamas savo didžią galimybę;
Iš tiesų klaidingas bus tavo tikslas dabar, jei grįši tuščiomis rankomis [iš šio gyvenimo].
Kadangi Šventoji Dharma yra žinoma kaip tavo tikrasis poreikis,
Ar neatsidėsi Šventajai Dharmoni net dabar?“

[Epilogas]

Taip sako Didieji Adeptai atsidavime.
Jei pasirinktas guru mokymas nėra laikomas širdyje,
Ar ne [O šishja] elgsies net kaip išdavikas pats sau?
Labai svarbu, kad šie Šakniniai Žodžiai būtų žinomi.

[IV:] Čia Prasideda

Gerosios Valios Kelias, Suteikiantis Apsaugą nuo Bardo Baimių

[1]

Kai mano gyvenimo [kauliukų] metimas išseko,
Šio pasaulio giminaičiai man nepadeda;
Kai klajoju vienas pats Bardo,
[O] jūs, Nugalėtojai, Ramybės ir Rūstumo, naudodami savo užuojautos galią,
Tegul ateina, kad Nevykimo Tamsa būtų išsklaidyta.

[2]

Kai klajoju vienas, atskirtas nuo mylimų draugų,
Kai mano tuščių minčių formų pavidalai man čia šviečia,
[Tegul] Budos, naudodami savo dieviškos užuojautos galią,
Padaro, kad Bardo metu nebūtų nei pagarbos, nei siaubo.

[3]

Kai penkių Išminčių ryškūs spindesiai man dabar šviečia,
Tegul ateina, kad aš, nei priblokštas, nei išgąsdintas, atpažinsiu juos kaip savo;
Kai Ramybės ir Rūstumo formų vaizdiniai man čia šviečia,
Tegul ateina, kad aš, įgydamas bebaimiškumo užtikrinimą, atpažinsiu Bardo.

[4]

Kai patiriu kančias dėl blogos karmos jėgos,
Tegul Nugalėtojai, Ramybės ir Rūstumo, išsklaido kančias;
Kai savaime egzistuojantis Tikrovės Garsas skamba tarsi tūkstantis griaustinių,
Tegul ateina, kad jie virsta Mahajanos Doktrinų garsais.

[5]

Kai [esu] neapsaugotas, [ir] čia reikia sekti karmos įtakas,
Meldžiu Nugalėtojų, Ramybės ir Rūstumo, apsaugoti mane;
Kai kenčiu kančias dėl karmos polinkių įtakos,
Tegul ateina, kad išauštų palaiminga Skaidrios Šviesos Samadhi.

[6]

Kai priimu antgamtinį atgimimą Sidpa Bardo,
Tegul ateina, kad jame neatsirastų Maros klaidinančios apreiškimai;
Kai atvykstu ten, kur noriu,
Tegul ateina, kad nepatirčiau iliuzinio išgąsčio ir baimės dėl blogos karmos.

[7]

Kai skamba nuožmių žvėrių riaumojimai,
Tegul ateina, kad jie virstų šventais Šešių Skirtingų Garsų garsais;
Kai persekioja sniegas, lietus, vėjas ir tamsa,
Tegul ateina, kad matyčiau dangaus akimis ryškios Išminties.

[8]

Tegul visos jausmingos būtybės, to paties harmoningo rango Bardo,
Be pavydo [viena kitai], gauna gimimą aukštesnėse plokštumose;
Kai [lemta] kentėti nuo stiprių alkio ir troškulio kančių,
Tegul ateina, kad nepatirčiau alkio ir troškulio, karščio ir šalčio skausmų.

[9]

Kai matau būsimus tėvus sąjungoje,
Tegul ateina, kad matyčiau juos kaip [Dieviškąją] Porą, Nugalėtojus, Ramybės ir Rūstumo Tėvą ir Motiną;
Įgydamas galią gimti bet kur, kitų labui,
Tegul ateina, kad gaučiau tobulą kūną, papuoštą ženklais ir malonėmis.

[10]

Gaudamas sau vyro kūną, kuris yra geresnis,
Tegul ateina, kad išlaisvinčiau visus, kurie mane mato ar girdi;
Neleisdamas blogai karmai sekti manęs,
Tegul ateina, kad visi [mano] nuopelnai sektų mane ir būtų padauginti.

[11]

Kad ir kur gimčiau, ten ir tada,
Tegul ateina, kad sutikčiau Nugalėtojus, Ramybės ir Rūstumo Dievybes;
Galėdamas vaikščioti ir kalbėti vos [gimus],
Tegul ateina, kad gaučiau neprarandantį intelektą ir prisiminčiau savo praeitą gyvenimą [ar gyvenimus].

[12]

Visose įvairiose žiniose, didelėse, mažose ir vidutinėse,
Tegul ateina, kad galėčiau įvaldyti vien klausydamas, apmąstydamas ir matydamas;
Kad ir kur gimčiau, tegul tai būna palanku;
Tegul ateina, kad visos jausmingos būtybės būtų apdovanotos laime.

[13]

Jūs, Nugalėtojai, Ramybės ir Rūstumo, panašūs į jūsų kūnus,
[Jūsų] pasekėjų skaičiumi, gyvenimo trukme, jūsų karalysčių ribomis
Ir [panašūs į] jūsų dieviško vardo gerumą,
Tegul ateina, kad aš ir kiti prilygtume jums patiems visais šiais dalykais.

[14]

Per nesuskaičiuojamų Visų Gėrio Ramybės ir Rūstumo [Vienų] dievišką malonę,
Ir per visiškai tyros Tikrovės dovanų bangas,
[Ir] per vieno taško atsidavimo mistinių bhaktų dovanų bangas,
Tegul ateina, kad viskas, ko trokštama, išsipildytų čia ir dabar.

Gerosios Valios Kelias, Suteikiantis Apsaugą nuo Bardo Baimių, baigtas.

[V: Kolofonas]

[Rankraštis baigiasi šiais septyniais eilutėmis, parašytomis lamos ar raštininko, kuris jį sudarė, tačiau jis – ištikimas senajai lamaikų mokyklai, kad žmogaus asmenybė turi būti nusižeminusi, o Šventraščiai vieninteliai išaukštinti jausmingų būtybių akivaizdoje – neužrašė savo vardo:]

Per mano visiškai tyrą ketinimą
Šio kūrimo metu, per jo nuopelnų šaknį,
[Tegul] tos begynės jausmingos būtybės, Mamos,
[Būna] pastatytos į Budos būseną:

Tegul ateina palankumo spindesys, apšviesdamas pasaulį;
Tegul šios Knygos aprašymas būna palankus;
Tegul dorybė ir gerumas būna tobulinami visais būdais.

[Čia baigiasi Bardo Thodol Rankraštis]