Bardo Thodol (tibetiečių kalba: བར་དོ་ཐོས་གྲོལ, liet. „Išsilaisvinimas klausantis tarpinėje būsenoje“), dažnai vadinama Tibeto mirusiųjų knyga, yra VIII a. Tibeto budizmo tekstas, priskiriamas legendiniam mokytojui Padmasambhavai (Guru Rinpoche). Tikėtina, kad tekstą užrašė jo mokinys Yeshe Tsogyal, o XIV a. jį atrado Karma Lingpa kaip terma (paslėptą lobį). Bardo Thodol yra dalis platesnio tekstų ciklo, vadinamo Karling Shitro, ir priklauso Nyingma, seniausios Tibeto budizmo mokyklos, tradicijai.
Tekstas skirtas vadovauti sąmonei per tarpines būsenas (bardo), kurios išgyvenamos tarp mirties ir kito atgimimo, padedant pasiekti išsilaisvinimą (nirvana) arba palankų atgimimą. Jis tradiciškai skaitomas mirštančiajam ar neseniai mirusiam asmeniui, siekiant nukreipti jo sąmonę per bardo stadijas, kuriose pasirodo taikios ir rūstingos dievybės, iliuzijos ir galimybės suvokti tikrovės prigimtį. Bardo Thodol pabrėžia, kad visos šios vizijos yra proto projekcijos, o išsilaisvinimas pasiekiamas atpažįstant jų tuštumą (shunyata).
Bardo Thodol tapo žinomas Vakaruose po 1927 m. Walterio Yeelingo Evans-Wentzo vertimo, kuris pavadino jį Tibeto mirusiųjų knyga dėl panašumų su Egipto Mirusiųjų knyga. Tekstas paveikė psichologiją (pvz., Carl Jung), Naujojo amžiaus judėjimą, literatūrą ir popkultūrą, įskaitant filmus ir muziką (pvz., „The Beatles“ dainą Tomorrow Never Knows). Jo universalios temos apie mirtį, sąmonę ir transcendenciją traukia tiek budistus, tiek dvasingumo ieškotojus.
Bardo Thodol atsirado VIII a. Tibete, kai Padmasambhava atnešė tantros budizmą (Vajrayana) į regioną, sujungdamas jį su vietine Bön tradicija. Tekstas atspindi Tibeto budizmo požiūrį į mirtį kaip galimybę išsilaisvinti, o ne kaip pabaigą. Bardo sąvoka apima ne tik pomirtines būsenas, bet ir gyvenimo tarpsnius, tokius kaip sapnai ar meditacija, tačiau Bardo Thodol daugiausia dėmesio skiria trims pomirtiniams bardo:
- Chikhai Bardo: Mirties momentas, kai sąmonė gali atpažinti „skaidriąją šviesą“ (dharmakaya) ir pasiekti išsilaisvinimą.
- Chönyid Bardo: Pomirtinė būsena, kurioje pasirodo taikios ir rūstingos dievybės, atspindinčios proto projekcijas.
- Sidpa Bardo: Atgimimo būsena, kurioje sąmonė renkasi naują kūną, veikiama karmos.
Struktūriškai Bardo Thodol yra praktinis vadovas, parašytas poetine tibetiečių kalba, su maldomis, instrukcijomis ir vizijų aprašymais. Tekstas padalintas į skyrius, atitinkančius bardo stadijas:
- Įvadas: Maldos ir nurodymai, kaip paruošti mirštantįjį, pabrėžiant būtinybę atpažinti tikrovės prigimtį.
- Chikhai Bardo: Instrukcijos mirties akimirkai, raginančios susitelkti į skaidriąją šviesą.
- Chönyid Bardo: Detalūs taikių (pvz., Vairochana) ir rūstingų (pvz., Yamantaka) dievybių aprašymai, su patarimais, kaip atpažinti jas kaip proto kūrinius.
- Sidpa Bardo: Gairės, kaip išvengti nepalankaus atgimimo, įskaitant „gimdos uždarymo“ praktikas.
- Užbaigimo maldos: Invokacijos, skirtos nukreipti sielą į išsilaisvinimą arba palankų atgimimą.
Tekstas nėra naratyvinis, o veikiau liturginis, skirtas skaityti balsu lama ar dvasiniu vadovu per laidotuvių ritualus, trunkančius iki 49 dienų po mirties. Jo kalba yra simbolinė, pilna budistinių terminų (dharmakaya, sambhogakaya, nirmanakaya), reikalaujanti kontekstinio supratimo.
Bardo Thodol nagrinėja temas, kurios sudaro Tibeto budizmo esmę:
- Tarpinės būsenos (bardo): Mirtis yra perėjimas, o sąmonė išgyvena vizijas, kurios yra proto projekcijos.
- Tikrovės tuštuma (shunyata): Visos bardo vizijos yra iliuzinės; atpažinus jų tuštumą, pasiekiama nirvana.
- Sąmonės transformacija: Tekstas moko susitelkti į skaidriąją šviesą ir atpažinti dievybes kaip proto aspektus.
- Karma ir atgimimas: Sąmonės pasirinkimai bardo būsenoje lemia kitą gyvenimą, veikiami praeities veiksmų.
- Meditacija ir pasiruošimas: Gyvenime praktikuojamos meditacijos (pvz., phowa) paruošia sąmonę pomirtinei kelionei.
Bardo Thodol reikšmė slypi jos kaip praktinio vadovo mirties procesui vaidmenyje. Tibeto budizme mirtis laikoma unikalia galimybe pasiekti išsilaisvinimą, o tekstas suteikia konkrečias instrukcijas, kaip tai padaryti. Jis taip pat atspindi Tibeto kultūros požiūrį į mirtį kaip natūralų ciklo etapą, o ne tragediją.
Vakaruose Bardo Thodol tapo kultūriniu fenomenu po Evans-Wentzo vertimo, paveikdamas psichologiją (Carl Jung naudojo jį tyrinėdamas kolektyvinę pasąmonę), literatūrą (pvz., Aldous Huxley Durys į suvokimą) ir kontrkultūrą (pvz., Timothy Leary Psichodelinė patirtis). Jungas laikė Bardo Thodol „archetipų vadovu“, o jo idėjos apie proto projekcijas paveikė šiuolaikinę psichologiją. Tačiau kai kurie tibetiečių mokytojai, pvz., Chögyam Trungpa, kritikavo Vakarų interpretacijas kaip supaprastintas, ignoruojančias budistinį kontekstą.
Citatos iš „Bardo Thodol“
Dėl teksto liturginio ir poetinio pobūdžio citatos yra instruktyvios ir simboliškos. Žemiau pateikiamos kelios citatos (adaptuotos į lietuvių kalbą, remiantis Evans-Wentz ir Francesca Fremantle vertimais):
- Apie skaidriąją šviesą (Chikhai Bardo): „O kilnioji siela, dabar atėjo akimirka. Atpažink skaidriąją šviesą, savo proto esmę, ir išsilaisvink iš samsaros rato.“
- Apie dievybes (Chönyid Bardo): „Taikios ir rūstingos dievybės kyla iš tavo proto. Nebijok jų, nes jos yra tu pats. Atpažink jas ir būsi išlaisvintas.“
- Apie iliuziją (Chönyid Bardo): „Visos vizijos, kurias matai, yra tavo proto kūriniai. Kaip sapnas, jos neturi tikrovės. Atpažink jų tuštumą.“
- Apie atgimimą (Sidpa Bardo): „Uždaryk duris į nepalankias gimdas. Pasirink kelią, vedantį į išmintį, ir ieškok palankaus atgimimo.“
- Apie sąmonę (Įvadas): „Tavo protas yra kaip veidrodis, atspindintis viską, bet pats išliekantis tyras. Laikykis šio tyrumo ir rask kelią į nirvaną.“
Citatos gali skirtis priklausomai nuo vertimo (pvz., Evans-Wentz, Fremantle-Chögyam Trungpa, Lama Kazi Dawa-Samdup). Lietuvių kalba pilno vertimo nėra, tačiau fragmentai prieinami per budistinius leidinius.
Palyginimai su kitais kūriniais
Bardo Thodol turi panašumų su kitais šventaisiais tekstais, tačiau jo Tibeto budizmo kontekstas yra unikalus:
- Zohar: Abu yra mistiniai, nagrinėja sielos kelionę ir dieviškąją šviesą, bet Zohar orientuota į Toros egzegezę, o Bardo Thodol – į pomirtinį vadovavimą.
- Sefer HaBahir: Bahir įveda sefirot, panašiai kaip Bardo Thodol aprašo dievybes, bet Bahir yra midrašinis, o Bardo Thodol – liturginis.
- Šventoji Bagavatam: Abu pabrėžia dieviškąją meilę, bet Bhagavatam orientuota į Krišnos bhakti, o Bardo Thodol – į sąmonės transformaciją.
- Šventieji vedų tekstai (Śruti): Śruti nagrinėja sielą ir mokšą, bet yra ritualiniai, o Bardo Thodol – praktinis mirties vadovas.
- Egipto mirusiųjų knyga: Abu yra pomirtiniai vadovai, bet Bardo Thodol pabrėžia proto tuštumą, o Egipto tekstas – ritualus ir dievų teismą.
us Karma Kagju bendruomenė, gali pasiūlyti paskaitas ar meditacijos sesijas, susijusias su Bardo Thodol.
Kodėl verta skaityti?
Bardo Thodol yra vertingas tiems, kurie domisi:
- Tibeto budizmu: Atskleidžia Vajrayana požiūrį į mirtį ir sąmonės transformaciją.
- Mistika: Siūlo gilų žvilgsnį į pomirtines būsenas ir proto prigimtį.
- Psichologija: Jo idėjos apie proto projekcijas aktualios šiuolaikinei psichologijai.
- Literatūra: Poetiškas stilius ir simbolizmas daro jį budistinės literatūros šedevru.
- Dvasinis augimas: Skatina pasiruošti mirčiai per meditaciją ir sąmoningumą.
Nors Bardo Thodol gali būti sudėtingas dėl budistinės terminologijos ir kultūrinio konteksto, jo universalios temos apie sąmonę ir transcendenciją yra prieinamos. Kaip pažymėjo vienas X vartotojas: „Bardo Thodol moko mus ne bijoti mirties, o matyti ją kaip galimybę pažinti savo protą.“ Rekomenduojama pradėti nuo Chikhai Bardo skyriaus, kad suprastumėte teksto dvasią, arba skaityti su lama aiškinimais.