Gyvosios esybės tikroji konstitucinė padėtis yra tyra dvasia. Tačiau žmogų, kuris tapatina save su materialiu kūnu, galima laikyti esančiu majoje – iliuzijoje. “Maja” reiškia “ne tai”. Prieblandoje ant žemės gulintį susiraizgiusį virvagalį galima per klaidą palaikyti gyvate. Šis virvagalis yra laikomas tuo, kuo jis nėra. Tai ir yra maja. Lygiai taip pat sąlygota gyvoji esybė, suklaidinta majos, mano kad kūnas yra siela.
Tačiau kaip gi mes galėtume virvę laikyti gyvate, jei nežinotume kas tai yra tikra gyvatė? Pati gyvatės sąvoka nėra iliuzinė ar netikra. Iliuzinis yra tik virvės tapatinimas su gyvate. Lygiai taip pat, materialus kūnas yra majos produktas. Maja yra Viešpaties materiali energija, kuri yra priklausoma nuo Krišnos, lygiai kaip debesys yra priklausomi nuo saulės. Saulės dėka jūros vanduo garuoja ir pavirsta debesimis. Lygiai kaip debesis yra saulės energijos transformacija, taip ir maja yra Krišnos dvasinės energijos tranformacija. Todėl ji yra reali. Ji nėra iliuzinė, kaip kad kartais teigiama remiantis pavyzdžiu apie virvę ir gyvatę.
Jei jums trisdešimt metų, vadinasi prieš trisdešimt metų jūsų kūnas neegzistavo ir po penkiasdešimties metų jo jau nebebus. Lygiai taip pat materialus pasaulis periodiškai pasireiškia ir išnyksta tarytum bangos jūroje. Materialus pasaulis, lygiai kaip ir kūnas, yra majos produktas.