Šventoji Rita (Rita da Cascia), gimusi kaip Margherita Lotti, buvo XIV–XV a. italų mistikė, augustinių vienuolė, dabar visame pasaulyje gerbiama kaip „beviltiškų situacijų užtarėja“. Gimusi 1381 metais Rokaporenoje (Roccaporena), netoli Kašos (Cascia), kaimo seniūnų šeimoje, ji nuo mažens troško vienuolystės, tačiau tėvų valia ištekėjo už Paolo Mančinio. Jos santuokinis gyvenimas truko 18 metų ir tapo kantrybės mokykla: vyras buvo ūmaus būdo ir įsipainiojęs į vietines klanų keršto (vendetos) kovas. Rita savo švelnumu ir maldomis sugebėjo jį atversti, tačiau netrukus Paolas buvo nužudytas pasaloje.
Po vyro mirties Rita susidūrė su didžiausiu gyvenimo išbandymu – jos du sūnūs, trokšdami atkeršyti už tėvą, planavo žmogžudystę. Rita meldė Dievą verčiau juos pasiimti pas save, nei leisti sieloms pražūti per mirtiną nuodėmę. Abu sūnūs susirgo ir mirė, taip nutraukdami keršto grandinę. Likusi viena, Rita dar kartą pasibeldė į Šv. Marijos Magdalietės augustinių vienuolyno duris Kašoje. Pradžioje jai buvo atsisakyta, nes ji buvo našlė (priimdavo tik mergeles), tačiau, pasak legendos, šventieji Jonas Krikštytojas, Augustinas ir Mikalojus Tolentinietis ją stebuklingai perkėlė per vienuolyno sienas, ir seserys priėmė ją į savo bendruomenę.
Vienuolyne Rita praleido 40 metų, pasižymėdama neįtikėtina askeze ir meile kenčiančiajam Kristui. 1442 metais, besimelsdama priešais krucifiksą, ji gavo stigmą – dygliuoto vainiko spyglys įsmigo jai į kaktą. Ši žaizda liko atvira ir pūliuojanti iki pat jos mirties 1457 metais, tapdama jos vidinio susivienijimo su Kristaus kančia ženklu. Jos kūnas po mirties nesudygo, o šiandien jis gerbiamas stikliniame relikvijoriuje Šv. Ritos bazilikoje Kašoje (Basilica di Santa Rita da Cascia).
Rožės ir figų stebuklai
Šv. Ritos simbolika neatsiejama nuo rožių. Prieš pat mirtį, gulėdama ligos patale šaltą žiemą, ji paprašė pusseserės atnešti rožę iš jos gimtojo sodo Rokaporenoje. Nors lauke spaudė šaltis, pusseserė rado žydintį rožės krūmą ir dvi sunokusias figas. Šis įvykis simbolizuoja, kad Dievui nėra neįmanomų dalykų ir kad meilė gali pražysti net sunkiausiose gyvenimo sąlygose. Šv. Ritos šventės metu visame pasaulyje šventinamos rožės.
Mene šventoji vaizduojama vilkinti juodą augustinių habitą, su balta nuometo juosta ir žaizda (stigma) kaktoje. Jos rankose dažnai matomas krucifiksas, rožės arba pavaizduotas šalia esantis dyglių vainikas.
- Gegužės 22 d. yra jos liturginio minėjimo diena.
- Ji laikoma beviltiškų situacijų, santuokinių problemų, našlių, piktnaudžiavimą patiriančių moterų ir nevaisingų šeimų globėja.
- 1900 metais popiežius Leonas XIII ją kanonizavo, pavadindamas „brangiuoju Italijos perlu“.
Šv. Ritos palikimas šiandien yra galingas atleidimo pavyzdys. Ji parodė, kad vendetą ir neapykantą galima sustabdyti tik auka ir malda. Jos gyvenimas drąsina tuos, kurie jaučiasi patekę į aklavietę, primindamas, kad dvasinė stiprybė yra galingesnė už bet kokį fizinį smurtą ar socialines kliūtis.
Kitas mažai žinomas faktas susijęs su jos kantrybės išbandymu. Kai ji meldėsi dėl savo sūnų, ji patyrė ypatingą skausmą. Jėzus Kristus jai padovanojo dvasinę dovaną – ji nešiojo ant kaktos stigmos žaizdą, primenančią Kristaus vainiką. Ši žaizda jai sukėlė nuolatinį skausmą, kurį ji priėmė kaip dalį savo atsidavimo. Šis skausmas truko apie penkiolika metų, kol ji mirė. Tai rodo jos gilią dvasinę ištvermę. Ji taip pat yra vadinama „Ambasadore“ dėl savo gebėjimo sutaikyti nesutaikomus žmones.