Sekstas Empirikas, graikiškai Σέξτος Ἐμπειρικός (Sextos Empeirikos), – vėlyvosios antikos graikų filosofas ir gydytojas, vienas ryškiausių pironizmo atstovų. Gyveno maždaug II a. pabaigoje – III a. pradžioje (apie 160–210 m.), tikslios datos nežinomos. Buvo Romos pilietis, priklausė empirinei medicinos mokyklai, kuri rėmėsi stebėjimais, o ne teorijomis. Manoma, kad dirbo Aleksandrijoje, Romoje ar Atėnuose. Jo pravardė „Empirikas” kilo iš medicinos praktikos, kur akcentuota patirtis.
Mažai žinoma apie asmeninį gyvenimą – jokių tikslių biografinių detalių, tik iš tekstų matyti, kad buvo gydytojas ir skeptikas. Sekstas laikomas pagrindiniu šaltiniu apie pironizmą – skeptinę filosofiją, kilusią iš Pirono iš Elidės (apie 360–270 m. pr. Kr.). Jis ne kuria naujas idėjas, o sistemingai išdėsto pironizmo principus: abejonę viskuo, kas nėra akivaizdu, ir „epochę” – sprendimo sustabdymą, vedantį prie ramios būsenos (ataraksijos). Skeptikas, pasak jo, ne tvirtina, kad tiesos nėra, o tiesiog susilaiko nuo teiginių, nes visi argumentai turi priešingus.
Pagrindiniai kūriniai
Seksto tekstai – svarbiausias išlikęs skeptinės filosofijos šaltinis, parašyti graikiškai. Išliko trys pagrindiniai:
- Pironizmo apybraižos (Pyrrhōneioi hypotypōseis, dažnai trumpinama PH) – trijų knygų santrauka. Pirmoje knygoje aiškina skeptizmo esmę, skirtumus nuo kitų mokyklų (pvz., akademinio skepticizmo). Antroje ir trečioje – argumentai prieš logiką, fiziką ir etiką. Čia išdėstyti garsieji „dešimt tropų” (būdų abejoti) ir penki Agripos argumentai, rodantys, kad visi teiginiai remiasi begaliniu regresu, cirkuliacija ar dogmomis.
- Prieš matematikus (Adversus Mathematicos, trumpinama M arba AM) – vienuolikos knygų rinkinys, nors kartais skirstomas į dalis. Pirmos šešios knygos – „Prieš mokslininkus” (gramatikus, retorikus, geometrus, aritmetikus, astrologus, muzikantus). Likusios penkios – „Prieš dogmatikus” (logikus, fizikus, etikus). Tai plati kritika helenistinių filosofijų – stoikų, epikūriečių, akademikų.
Kiti galimi darbai, kaip medicinos traktatai ar etikos knyga, neišliko. Jo raštai paveikė vėlesnius mąstytojus – nuo Montenio iki Hume’o, stiprindami abejonės vaidmenį filosofijoje. Sekstas rodo skeptiką kaip ieškotoją, o ne nihilistą: gyvenimas remiasi reiškiniais ir papročiais, be dogmų.