Encikliką Ad Salutem Humani paskelbė popiežius Pijus XI 1930 metų balandžio 20 dieną, minėdamas 1500-ąsias šv. Augustino – vieno iškiliausių Vakarų Bažnyčios Tėvų – mirties metines. Šis dokumentas ne tik pagerbė šventąjį, bet kartu buvo savotiška teologinė deklaracija, atsakanti į XX amžiaus pradžios krizes: dvasinį relativizmą, racionalizmo įsigalėjimą ir išaugusį abejingumą Bažnyčios autoritetui. Lotyniškai pavadinimas … [Skaityti toliau…]
„Jis mus mylėjo“ (lot. Dilexit Nos) – tai ketvirtoji ir, kaip manoma, paskutinė popiežiaus Pranciškaus enciklika, paskelbta 2024 m. spalio 24 d. Švenčiausiosios Jėzaus Širdies metų proga. Jos pavadinimas paimtas iš Šventojo Rašto – pirmojo Jono laiško (1 Jn 4,10) – ir primena esminę krikščioniško tikėjimo žinią: Dievas myli žmogų pirmas. Enciklika parašyta kaip atsakas … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Saeculo Exeunte Octavo“ buvo paskelbta 1940 m. birželio 13 d. popiežiaus Pijaus XII. Tai buvo trečioji jo enciklika, išleista antraisiais jo pontifikato metais. Dokumentas skirtas Portugalijos nepriklausomybės 800 metų sukakčiai paminėti ir buvo adresuotas Portugalijos vyskupams bei tikintiesiems. Lietuviškai enciklika dažniausiai vadinama „Aštuntojo šimtmečio pabaigoje“ arba „Aštuntojo šimtmečio išvakarėse“. Šie pavadinimai atspindi lotyniško originalo … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Mediator Dei“ buvo paskelbta 1947 m. lapkričio 20 d. Tai pirmasis dokumentas Katalikų Bažnyčios istorijoje, skirtas vien tik liturgijai. Ją parašė popiežius Pijus XII, kuris pontifikavo nuo 1939 iki 1958 metų. Ši enciklika laikoma esminiu žingsniu liturginės reformos kelyje, kuris vėliau pasiekė kulminaciją Antrajame Vatikano Susirinkime. Lietuviškai enciklika dažniausiai vadinama „Dievo Tarpininkas“ arba „Apie … [Skaityti toliau…]
Collin de Plancy, prancūzų rašytojas ir okultizmo entuziastas, gimęs 1794 metais, 1818-aisiais Paryžiuje išleido veikalą, kuris greitai tapo klasika tarp demonologijos mėgėjų. Originalus pavadinimas – „Dictionnaire Infernal“, o lietuviškas vertimas „Pragaro žodynas“ puikiai perteikia esmę: tai enciklopedinis demonų, velnių, šėtonų ir visokios pragaro faunos katalogas, surinktas abėcėlės tvarka. Pirmasis leidimas buvo gana sausas – tekstas … [Skaityti toliau…]
VIEŠPATIE JĖZAU KRISTAU, TU mokei mus: „Jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melsti kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks.“ Todėl nuolankiai maldaujame Tave grąžinti sveikatą ligoniams (čia paminėti ligonių vardus), kurie šaukiasi (kuriems šaukiamės) palaimintojo Jurgio užtarimo. Trokštame, kad tai būtų naudinga jų išganymui. Tavimi, Viešpatie, pasitikime ir amžiais nebūsime apvilti. Amen. … [Skaityti toliau…]
Viešpatie Jėzau,Tikiu, kad esi gyvas ir prisikėlęs.Tikiu, kad realiai esiŠvenčiausiajame altoriaus Sakramenteir kiekviename iš mūsų, kurie tikime Tavimi. Šlovinu Tave ir Tave garbinu,dėkoju Tau, Viešpatie,kad atėjai pas manekaip iš dangaus nužengusi gyvoji Duona.Tu esi gyvenimo pilnatvė,Tu esi Prisikėlimas ir Gyvenimas,Tu, Viešpatie, esi ligonių sveikata. Šiandien noriu Tau parodyti visus savo negalavimus,nes Tu esi tas pats … [Skaityti toliau…]
Šv. Paraskevos ortodoksų cerkvė Szegede yra viena iš svarbiausių stačiatikių bažnyčių pietinėje Vengrijos dalyje. Ši cerkvė, esanti antrame pagal dydį Vengrijos mieste, simbolizuoja stačiatikių bendruomenės svarbą ir paveldą šiame regione. Ji skirta Šv. Paraskevai, labai gerbiamai šventajai stačiatikių tradicijoje, žinomai kaip apsaugos ir gydymo šventoji. Šv. Paraskeva, gyvenusi II a. Romos imperijoje, buvo kankinė, pagarsėjusi … [Skaityti toliau…]
Visagino Šv. Panteleimono cerkvė yra viena iš svarbiausių stačiatikių šventovių rytų Lietuvoje. Įsikūrusi Visagine, mieste, kuris iškilo kartu su Ignalinos atominės elektrinės statyba, cerkvė atlieka svarbų vaidmenį ne tik religiniame, bet ir kultūriniame vietos bendruomenės gyvenime. Ši šventovė yra ypatinga tiek dėl savo globėjo – šventojo Panteleimono, kuris yra gerbiamas kaip gydytojų ir ligonių globėjas, … [Skaityti toliau…]
Manoma, kad ši viena seniausių gotikinių Lietuvos bažnyčių išmūryta XV a. antrojoje pusėje (istorinių žinių neišliko). 1503 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ją paskyrė Kauno parapinei bažnyčiai. Apie XVI a. vidurį pristatytas neaukštas bokštas. 1655 m. apgriauta. Suremontuota apie 1680 m. 1782 m. vizitacijų aktuose teigiama, kad bažnyčia ilgą laiką stovėjo apleista. 1750 m. Vandžiogalos … [Skaityti toliau…]