O Viešpatie, išgydyk kūnus, kuriuos esi sukūręs
O Jėzau, Tavo rankos ir kojos buvo prikaltos prie kryžiaus, o Tavo šono žaizda dar tebėra atvira: tomis Šventomis Žaizdomis šiandien meldžiame mus išgydyti.
O Viešpatie, išgydyk kūnus, Dievo garbei sukurtus, kad būtų gyvomis Šventosios Dvasios šventovėmis.
Savo kantrumu kenčiant, o gerasis Jėzau, pagydyk visų ligonių ir juos slaugančiųjų nekantrumą.
Tu žinai, kaip lengva kenčiant prarasti kantrybę.
Pagydyk mūsų valią mylėti, kad mokėtume skausmą priimti ir jį Dievui paaukoti taip, kaip Tu paaukojai.
Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk mūsų.
Viešpatie, Tu sutikai, kad ant tavo galvos uždėtų erškėčių vainiką ir pakentei tuos sopulius, kad mus išganytum. Tomis žaizdomiss ir erškėčių vainiku pagydyk visus, kurie kenčia galvos skausmus.
Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk mūsų.
Tu pakentei, kad būtų Tau užrištos akys, idant mes atgautume regėjimą: grąžink regėjimo džiaugsmą akliesiems.
Jėzau, Dovydo Sūnau, išgydyk mūsų aklumą.
Jėzau, savo rankų ir kojų žaizdomis gydyk tuos, kurie kenčia paralyžiuoti.
Gydyk artrito deformuotas rankas, kojas tų, kurie negali paeiti.
Jėzau Dovydo Sūnau, pasigailėk mūsų.
Jėzau, Tu kentėjai nekaltas, todėl šiandien meldžiu Tave už tuos, kurie kenčia dėl kitų abejingumo, dėl meilės stokos sveikųjų, kurie jais nesirūpina ir jiems nepadeda. Išgydyk juos, Viešpatie.
Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk mūsų.
Jei tokia Dievo valia, kad mano ligos ir kančios pasiliktų, aš jas šią akimirką noriu visiškai priimti; prašau, duok jėgų man ir visiems tiems, kurie kaip ir aš, toliau kentės.
Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs. Amen.
Svarbu suprasti, kad malda už sveikatą nėra vien prašymas pašalinti skausmą. Tai kvietimas sujungti savo silpnumą su Dievo stiprybe. Kai žmogus kenčia, jis tampa panašus į Jėzų ant kryžiaus, todėl kiekvienas atodūsis gali tapti malda už kitus. Bažnyčios tėvai sakydavo, kad ligos metu žmogus tarsi patenka į ypatingą Dievo mokyklą, kurioje mokomasi nuolankumo ir tikrosios meilės. Net ir paprasčiausias fizinis negalavimas gali tapti proga sustoti, įsiklausyti į tylą ir pajusti, kaip Dievas švelniai paliečia sužeistą širdį. Tikėjimas moko, kad net ir tada, kai kūnas silpsta, dvasia gali tapti stipresnė ir šviesesnė nei bet kada anksčiau.