Dieviškasis Išganytojau, Tu perspėjai, kad siunti mus kaip avis tarp vilkų, kad mes būsime visų nekenčiami dėl Tavo vardo, ir tik tas, kuris ištvers iki galo, bus išganytas. Prašome Tave, teikis savo malone mus išsirinkti, mums padėti, palaikyti mus ir mūsų vadovus, bendradarbius, draugus bei geradarius ir visus krikščionis, kad per visas negandas, pavojus sielai, nesusipratimus, persekiojimus ir gundymus, drąsiai nešdami savo kryžių ir sekdami Tave, dieviškasis Karaliau, mes sėkmingai ištvertume iki mirties, garbingai užbaigdami savo kelionę. To prašome Tave dėl garbingosios Tavo Širdies ir dėl tos karštos meilės dangiškajam Tėvui ir mums, kuri liepsnoja joje. Amen.
Įdomu tai, kad ankstyvieji Bažnyčios tėvai, pavyzdžiui, Origenas, kalbėjo apie ištvermę kaip apie dvasinį raumenį, kuris stiprėja tik tada, kai yra naudojamas. Jie lygino tikinčiojo gyvenimą su atletikos varžybomis, kur finišo linija yra ne mirtis, o amžinasis gyvenimas. Tai reiškia, kad kiekvienas išbandymas yra tarsi treniruotė. Be to, Biblijoje minima, kad ištvermė gimdo viltį, o viltis niekada nepaveda. Tai rodo, kad ištvermė nėra vien tylus kentėjimas, bet aktyvus pasitikėjimas Dievo pažadais, net kai aplinkui viskas atrodo tamsu. Ši vidinė jėga padeda mums ne tik išgyventi, bet ir augti tikėjime.