Mylimiausias mano Jėzau, nuolankusis Dievo Avinėli! Aš, būdamas nusidėjėlis, nusižeminęs garbinu Tavo šventąją peties žaizdą, kuri Tau buvo iš visų žaizdų skaudžiausia, nes ant šio šventojo peties Tu nešei sunkų kryžių. Garbinu Tave ir dėkoju už šią iškentėtą skaudžiausią žaizdą.
Nuolankiai maldauju Tave, per šią iškentėtą skaudžiausią žaizdą ir per Tavo be galo sunkų kryžiaus nešimą pasigailėk manęs, nusidėjėlio, ir atleisk man nuodėmes. Suteik man malonę eiti kruvinomis Tavo pėdomis ir nuvesk mane pas save, į amžinąją laimę danguje. Amen.
Kai kurie mistikai, pavyzdžiui, šv. Bernardas Klervietis, nors ir ne tiesiogiai apie peties žaizdą, bet apie kryžiaus nešimo sunkumą, teigė, kad šis nešimas buvo ne tik fizinis aktas, bet ir dvasinis įsipareigojimas, kurio metu Jėzus patyrė didžiausią atstūmimą nuo Dieviškosios šlovės, kad mus išgelbėtų. Peties žaizda yra tylus liudijimas apie tą momentą, kai Dievas tapo labiausiai pažeidžiamas, priimdamas mūsų naštą. Todėl kreipimasis į šią žaizdą yra prašymas ne tik atleidimo, bet ir jėgos nešti savo kasdienius kryžius su Kristaus dvasia. Tai yra malda už kantrybę ir ištvermę.