eligijos nuo seniausių laikų įspėjo apie žmogaus polinkį į svaigalus ir lošimus. Šios praktikos dažnai siejamos su priklausomybe, moralės nuosmukiu, socialinėmis problemomis ir dvasiniu nuosmukiu. Islamas, krikščionybė ir kitos tradicijos vieningai pripažįsta, kad alkoholis bei azartiniai žaidimai gali atitraukti žmogų nuo tikrojo gyvenimo tikslo.
Islamas
Koranas itin aiškiai pasisako prieš alkoholį ir lošimus. 5 suros „Al-Ma’ida“ 90–91 eilutėse sakoma:
„O jūs, kurie tikite! Vynas, lošimai, akmeniniai stabai ir burtų strėlės – tai šėtono nešvarumai. Venkite jų, kad pasisektų.“ (5:90)
„Šėtonas nori sukelti tarp jūsų priešiškumą ir neapykantą per vyną ir lošimus ir atitraukti jus nuo Dievo atminimo ir maldos. Ar jūs liausitės?“ (5:91)
Šiose eilutėse ne tik paskelbtas draudimas, bet ir aiškiai paaiškinta priežastis: alkoholis ir lošimai griauna socialinius santykius, kursto konfliktus, atitraukia žmogų nuo Dievo. Ankstesnėse Korano vietose buvo užuominų, kad vynas turi tiek naudos, tiek žalos, bet galutinė išvada – „žala didesnė už naudą“ (2:219). Taigi islamas nepalieka kompromiso: alkoholis ir azartas – haram, draudžiami.
Krikščionybė
Biblijoje alkoholis nėra visiškai uždraustas, bet labai griežtai įspėjama dėl girtavimo. Laiške efeziečiams sakoma:
„Nebūkite girti nuo vyno, kuriame palaidumas, bet būkite pilni Dvasios.“ (Ef 5,18)
Patarlėse randame tokį perspėjimą:
„Vynas yra pašaipa, stiprusis gėrimas – triukšmadarys, ir kas nuo jų paklysta, nėra išmintingas.“ (Pat 20,1)
Lošimai Biblijoje nėra tiesiogiai paminėti kaip draudimas, bet jų dvasia smerkiama. Aistra godumui ir siekiui „greitai praturtėti“ nuolat vertinama kaip nuodėmė:
„Kas trokšta praturtėti, pakliūva į pagundą ir spąstus, į daugybę kvailų ir kenksmingų geismų, kurie nugramzdina žmones į pražūtį ir pražūvimą.“ (1 Tim 6,9)
Lošimai taip pat paminėti simboliškai Jėzaus nukryžiavimo istorijoje: kareiviai „metė burtus“ dėl jo drabužių (Mt 27,35). Tai pateikiama kaip pažeminimo ženklas, siejamas su tuštybe ir atsiribojimu nuo šventumo.
Judaizmas
Talmude lošimai laikomi nepriimtina veikla, nes jie naikina darbštumo dvasią. Yra netgi pasakyta, kad žmogus, gyvenantis iš lošimų, negali būti laikomas patikimu liudytoju teisme, nes jo pragyvenimo būdas siejamas su apgaule ir neatsakingumu. Alkoholio vartojimas judaizme ribojamas – leidžiama vyną naudoti ritualuose (pvz., šabo taurių vynas), tačiau girtavimas laikomas didele gėda ir nuodėme.
Budizmas ir hinduizmas
Budizme penktasis moralės įžadas aiškiai draudžia svaigalus: „Aš pasižadu susilaikyti nuo svaigalų, kurie aptemdo sąmonę.“ Čia akcentuojama, kad alkoholis uždengia protą ir kliudo dvasinei praktikai. Azartiniai lošimai taip pat vertinami kaip pavojus, nes jie žadina godumą ir neleidžia siekti nušvitimo.
Hinduizmo tekstuose, pavyzdžiui, Manusmriti, girtavimas laikomas „dharma“ (teisumo) pažeidimu. Azartiniai žaidimai dažnai minimi kartu su melu, vagyste ir paleistuvyste kaip veikla, naikinanti žmogaus garbę.
Visose šiose tradicijose alkoholis ir lošimai matomi kaip ne tik asmeninis silpnumas, bet ir visuomenę griaunantis reiškinys. Korane tai įvardijama kaip „šėtono nešvarumai“, krikščionybėje – kaip „palaidumo“ šaltinis, judaizme – kaip nepatikimo gyvenimo būdo ženklas, o budizme – kaip dvasinio kelio užtemdymas. Nepaisant skirtumų tarp religijų, pagrindinė žinia vienoda: alkoholis ir lošimai veda prie žmogaus nuopuolio, atima ramybę ir trukdo siekti dvasinio gyvenimo pilnatvės.