XX amžiaus pabaigoje atsirado viena keisčiausių, bet ir labiausiai aptarinėjamų konspiracijos teorijų – vadinamoji reptiloidų hipotezė. Pagal ją pasaulį slapta valdo ne žmonės, o žmogaus pavidalą įgijusios roplių kilmės būtybės – reptilijos (arba reptiloidai). Šią idėją išpopuliarino britų autorius Davidas Icke, buvęs sporto žurnalistas ir televizijos komentatorius, kuris nuo 1990-ųjų pradėjo skelbti, kad daugelis politinių lyderių, karališkų dinastijų narių ir pasaulio verslo elito atstovų iš tikrųjų yra ateivių-hibridų palikuonys.
Icke tvirtina, kad reptiloidai – tai iš kitos žvaigždžių sistemos kilusi civilizacija, dažniausiai siejama su Drakono arba Sirijaus žvaigždynu. Jie esą turi gebėjimą keisti pavidalą (vadinamąjį shape-shifting) ir nuo seniausių laikų infiltruojasi į žmonių visuomenes, siekdami kontroliuoti politiką, ekonomiką, religiją ir informacijos srautus.
Pasak Davido Icke, žmonijos istorija nėra paprasta tautų ar imperijų kova – tai genetinės ir dvasinės kontrolės sistema, kurią nuo seniausių laikų vykdo reptilijų aristokratija. Ši mintis nuosekliai plėtojama jo knygose „Didžiausia paslaptis“ (The Biggest Secret, 1999), „Matrica ir jos vaikai“ (Children of the Matrix, 2001) bei „Žmogaus gimine, pakilk nuo kelių“ (Human Race Get Off Your Knees, 2010). Jose teigiama, kad senovės pasakojimai apie „dangaus gyvates“, „drakonus“ ar „dieviškuosius karalius“ nėra mitologiniai simboliai, o iškreipti prisiminimai apie realią nežemišką rasę, kuri pavergė žmoniją ir pavertė ją energijos šaltiniu.
Idėja, kad pasaulį valdo ar stebi „ropliai“ ar „gyvatės formos būtybės“, nėra nauja.
– Mesopotamijos mituose minimi Anunnaki, atėję iš dangaus, sukūrę žmogų ir valdę karalystes.
– Indų epuose kalbama apie nagus – pusiau žmones, pusiau gyvates, gyvenančius po žeme ir turinčius antgamtinių galių.
– Biblijoje gyvatė yra pirmasis gundytojas, per kurį žmogus praranda ryšį su Dievu.
– Gnosticizmo tekstuose „archontai“ – tai tamsos valdovai, kurie sukūrė materialiame pasaulyje įkalintą žmogų.
Šie motyvai Icke’ui tapo simboliniu pagrindu – jis teigia, kad religiniai pasakojimai iškraipytai perduoda seną atmintį apie tikrą „nežemišką intervenciją“. Jo nuomone, reptilijos nėra blogio metafora, o reali biologinė rūšis, kuri geba manipuliuoti žmonių suvokimu per genetinį paveldą ir psichinį ryšį.
Kiti autorių bandymai aiškinti „pasaulinę valdžią“
Dar iki Icke’o egzistavo panašių idėjų.
– 1940–1970 m. kai kurie ufologai kalbėjo apie „drakonidų“ ar „žaliųjų būtybių“ rasę, gyvenančią po Žeme ar Mėnulyje.
– 1950–1960 m. vadinamosios kontaktų su ateiviais religijos (pvz., Aetherius Society, Unarius Academy of Science) mokė, kad žmonijos valdžią stebi „Kosminė hierarchija“.
– 1980-aisiais amerikietis rašytojas William Cooper knygoje “Behold a Pale Horse” tvirtino, kad pasaulio vyriausybės jau seniai sudarė sutartis su nežemiškomis civilizacijomis, mainais už technologijas.
Icke sujungė šias skirtingas idėjas į vieną visumą – į pasaulinės valdžios tinklą, vadinamą „Babylonian Brotherhood“. Jo versijoje karališkoji Vindzoro šeima, JAV prezidentai, net kai kurie popiežiai yra tos pačios „kraujų linijos“, siekiančios iki senovės Sumerų karalių.
Mokslininkai, teologai ir psichologai reptilijų teoriją vertina kaip mitologinį-politinį simbolį, o ne faktinį teiginį. Dalis religijos tyrėjų teigia, kad „reptiloidų“ įvaizdis atspindi amžiną žmonių baimę prieš valdžią, kuri praranda žmogiškumą. Kai valdantieji atrodo šaltakraujai, be empatijos, pasąmonėje gimsta įvaizdis, kad jie tiesiogine prasme yra „šalti ropliai“.
Kai kurie kultūrologai laiko Icke’o teoriją moderniu gnosticizmo variantu – tikėjimu, jog mūsų pasaulį valdo netikri dievai ar demoniškos jėgos, o žmogaus siela privalo pabusti ir išsivaduoti iš iliuzijos. Tokiu būdu reptilijos tampa psichologine metafora – ne tiek gyvūnais, kiek dvasinės tironijos įsikūnijimu.
Pasaulinė driežų valdžia – tai ne zoologijos klausimas, o žmogaus pasąmonės projekcija. Žmonės visais laikais tikėjo, kad valdžia kyla iš kažko viršžemiško – dievų, karalių, angelų ar demonų. Šiuolaikinėje visuomenėje, kur viskas atrodo racionalu, reptilijų mitas tęsia tą pačią seną tradiciją: bandymą paaiškinti, kodėl valdantieji elgiasi taip, tarsi būtų iš kitos rūšies.
Išvaizda
Davidas Icke savo knygose ir interviuose gana aiškiai aprašo reptilijas, kokie tai padarai, nors jo aprašymai varijuoja tarp simbolinių ir „fizinių“.
Jis teigia, kad reptilijos – tai žmogaus pavidalą galintys įgauti roplių kilmės ateiviai, kurie savo prigimtimi primena drakonus, iguanas, kobalto žalumo driežus arba gyvates. Dažniausiai minimi bruožai:
– aukštis apie 2,5–3 metrai,
– žvynuota oda, dažniausiai žalsvos ar pilkai rusvos spalvos,
– vertikalios „katės akies“ tipo vyzdžiai,
– ilgi nagai,
– šaltas, beemocis elgesys, kuris, pasak Icke, išduoda jų prigimtį net žmogaus pavidale.
Kai kuriuose jo tekstuose teigiama, kad jie kilę iš Drakono žvaigždyno, vadinami „Alpha Draconis reptilians“, o jų aukštesnioji kasta – „karališkosios kraujo linijos drakonai“.
Vienoje vietoje (The Biggest Secret, 1999) jis rašo:
„Jie atrodo kaip didžiuliai žmogaus formos driežai – turintys šaltą, bejausmę energiją. Tai nėra simbolis, tai realios būtybės, kurios mąsto visiškai kitaip nei žmonės.“
Citatos
„Pasaulį valdo roplių kilmės hibridai – senovės Babilono brolijos palikuonys. Jie užima aukščiausius valdžios postus ir valdo žmoniją nuo šešėlio.“
(The Biggest Secret, 1999)
„Britų karališkoji šeima yra reptilijų kilmės – jie tiesiogine prasme nėra žmonės, o reptilijų ir žmonių hibridai.“
(The Biggest Secret, 1999)
„JAV prezidentai, Didžiosios Britanijos ministrai pirmininkai ir daugelis pasaulio lyderių priklauso tai pačiai genetinei linijai, kuri tęsiasi iki senovės Sumerų karalių.“
(Children of the Matrix, 2001)
„Tai ne metafora – aš kalbu apie tikrus, fizinius reptiloidus, kurie geba keisti formą ir atrodyti kaip žmonės.“
(Interviu 2006 m., Coast to Coast AM)
„Mačiau, kaip buvusio ministro pirmininko Tedo Heatho akys tapo visiškai juodos. Tai nebuvo žmogaus žvilgsnis.“
(Interviu su Davidu Icke, 1998 m.)
„Reptilijos maitinasi žmonių emocine energija – ypač baime ir kančia. Todėl jie kursto karus, krizes ir konfliktus.“
(The Biggest Secret, 1999)
„Žmonės galvoja, kad renka valdžią, bet iš tikrųjų tai tik ritualas, kuris palaiko reptilijų kontrolės tinklą.“
(Human Race Get Off Your Knees, 2010)
„Krikščioniškasis velnio įvaizdis yra reptilijos atmintis žmonių pasąmonėje. Gyvatė Edeno sode – tai ne alegorija, o tikras prisiminimas.“
(The Biggest Secret, 1999)
„Reptilijos sukūrė hibridinius valdovus tam, kad galėtų valdyti per žmonių kraujo linijas – tai genetinė programa, veikianti tūkstantmečius.“
(Children of the Matrix, 2001)
„Jei žmonės pabustų ir suvoktų, kad jų vyriausybės yra tik roplių teatro marionetės, visa sistema žlugtų per kelias dienas.“
(Human Race Get Off Your Knees, 2010)
Senovės mitologijose randame panašių motyvų, bet jie interpretuojami kitaip. Pavyzdžiui, Mesopotamijos mituose yra dievų, turinčių gyvatės bruožų, bet jie yra dieviškosios tvarkos dalis, o ne slapta kontroliuojanti jėga. Kai kurie ezoteriniai judėjimai, ypač tie, kurie remiasi senovės gnostinėmis idėjomis, kalba apie „Archontus“ – dvasines būtybes, kurios laiko žmoniją nelaisvėje. Šie Archontai, nors ir nėra tiesiogiai vadinami reptilijomis, apibūdinami kaip egoizmo ir materializmo kūrėjai, trukdantys žmonėms pasiekti tikrąją dvasinę šviesą.
Reptilijų teorija yra modernus šių senovinių baimių ir įtarimų persirengimas. Ji naudoja populiarias baimes dėl nežinomo ir slaptos galios, pritaikydama jas šiuolaikiniams politikams. Teologiniu požiūriu, tai yra bandymas paaiškinti blogį pasaulyje ne per vidinę žmogaus prigimtį, o per išorinę, monstrišką jėgą. Ši idėja yra labiau populiariosios kultūros reiškinys nei rimta dvasinė įžvalga.