Kvintilianas

Markas Fabijus Kvintilianas (apie 35–apie 100 m. po Kr.) – didžiausias Romos retorikos mokytojas, advokatas ir pedagogas. Jei Ciceronas buvo geriausias oratorius, tai Kvintilianas buvo geriausias mokytojas, kaip juo tapti. Jo vardas lotyniškai reiškia „penktasis“ – ir jis tikrai tapo penktuoju klasikinės retorikos „kanono“ stulpu šalia Cicerono, Demosteno ir kitų.

Gyvenimas trumpai

• Gimė Calagurris (dab. Ispanija), romėniškoje provincijoje, bet ispanakalbių krašte.
• Jaunystėje atvyko į Romą, mokėsi pas geriausius to meto retorikos meistrus, tarp jų – Domicijų Aferą.
• Grįžo į Ispaniją, bet 68 m. kartu su būsimu imperatoriumi Galba Galba sugrįžo į Romą ir pradėjo advokato bei mokytojo karjerą.
• Pirmasis valstybės apmokamas retorikos profesorius Romos istorijoje – Vespasianas jam skyrė 100 000 sestercijų metinę algą.
• 20 metų (apie 70–90 m.) vadovavo garsiausiai Romos retorikos mokyklai. Joje mokėsi Plinijus Jaunesnysis, Tacitas (galimai) ir daugelis vėlesnių senatorių.
• Domicijano laikais gavo konsularinius papuošimus (ornamenta consularia) – aukščiausią įmanomą garbę ne senatoriams.
• Paskutinius metus praleido rašydamas ir auklėdamas Domicijano sūnėnus, kurie abu mirė maži – tai jį palaužė.

Vienintelis didysis kūrinys – „Oratoriaus ugdymas“ (Institutio oratoria)

Parašytas 92–96 m., 12 knygų – tikras retorikos, pedagogikos ir etikos enciklopedinis vadovėlis.
Pagrindinė mintis: geras oratorius gali būti tik geras žmogus („vir bonus dicendi peritus“).
Tai buvo revoliucinė idėja tuo metu, kai dauguma sofistų mokė „laimėti bet kokia kaina“.

Knygose detaliai aprašyta:
1–2 kn. – vaiko ugdymas nuo lopšio (net auklė turi gražiai kalbėti!).
3–7 kn. – techninė retorikos analizė.
8–10 kn. – stilius, pavyzdžiai, kokius autorius skaityti (Ciceronas – viršūnė).
11 kn. – oratoriaus atmintis, gestai, balsas, net drabužiai.
12 kn. – oratoriaus dorovė, gyvenimo būdas, kaip išlikti doram valdant tironams.

Žymiausios mintys:

• „Tegul vaikas nemato blogo pavyzdžio – jis kopijuoja viską.“
• „Geriau vėliau pradėti mokytis, negu blogai išmokti.“
• „Oratorius turi būti ne tik iškalbus, bet ir doras, nes žodis – pavojingiausias ginklas.“

Kvintilianas ir religija

Kvintilianas nebuvo teologas, bet jo požiūris į religiją labai aiškus ir tipiškai romėniškas:

• Tradicinė romėnų religija jam – moralės pagrindas. Dievai, ypač Jupiteris, Minerva, Merkurijus – oratoriaus globėjai.
• Retorikos mokyme dievai nuolat minimas kaip pavyzdžiai: „Jei nori įtikinti, kalbėk taip, tarsi pats Jupiteris būtų tavo auditorijoje.“
• Griežtai pasisakė prieš rytietiškus „perdėtus“ kultus ir magiją – laikė tai prasčiokišku prietaru.
• Krikščionių beveik nemini (jie dar buvo mažuma), bet jo etikos idealas (dorovingas žmogus) vėliau labai patiko krikščionių rašytojams – Šv. Jeronimas jį vadino „mūsų Kvintilianu“.

Kodėl jis svarbus iki šiol?

• Pirmasis pasaulyje sukūrė išsamią pedagogikos sistemą.
• Jo knyga buvo pagrindinis vadovėlis visoje Europoje nuo viduramžių iki XIX a.
• Jėzuitai, renesanso humanistai, net šiuolaikinės teisės ir viešojo kalbėjimo mokymas remiasi Kvintilianu.
• Jo mintis „geras žmogus = geras kalbėtojas“ tapo klasikinės švietimo idėjos pagrindu.

Mirė apie 100 m., palikęs tik vieną kūrinį – bet tokį, kuris išmokė kalbėti ir galvoti ištisas kartas.
Tacitas rašė apie valdžios siaubą, Plinijus – apie gamtą, o Kvintilianas – apie žmogų, kuris gali žodžiu kurti arba griauti pasaulį.
Ir pasakė paprastai: jei nori kurti – pirmiausia tapk žmogumi.