Kopčių gnostiniai tekstai – tai krikščioniškosios gnosticizmo krypties veikalų rinkinys, parašytas koptiškai (senosios Egipto krikščionių kalbos atmaina). Šie raštai buvo atrasti XX amžiaus viduryje netoli Nag Hammadi vietovės (Egiptas), senoviniuose moliniuose induose. Juos sudaro įvairios evangelijos, traktatai ir apokrifiniai pasakojimai, atspindintys gnostikų religinę filosofiją: pabrėžiamas dvasinis pažinimas (gnosis), vidinė šviesa bei atskiras Pasaulio Kūrėjas nuo aukščiausiojo Dievo. Svarbiausi Nag Hammadi rinkinio tekstai – „Tomo evangelija“, „Pilypo evangelija“, „Tiesos evangelija“, „Jonio apreiškimas“ ir kiti panašūs veikalai, kuriuose Kristus vaizduojamas atskleidžiantis esmines dvasines tiesas vidinio pažinimo keliais.
Trumpa ištrauka iš „Tomo evangelijos“
- „Šie slapti žodžiai buvo užrašyti Tomo,
kuriuos gyvasis Jėzus ištarė ir paslapties skraiste apdengė.
Kas supras šių žodžių prasmę, tas nematys mirties.“ - Jėzus kalbėjo:
„Tegul ieškantysis nesiliauja ieškoti,
kol ras.
O radęs jis bus sukrėstas.
Sukrėstam atsivers tai, kas slapta,
ir tuomet jis, tarsi atgimęs,
suvoks visa apimančią tikrovę.“
Gnostikų mokyme svarbus asmeninis tekstas, mistinis pažinimas, galintis išlaisvinti žmogų iš nežinojimo ir nutiesti kelią į dvasinę šviesą. Tokie tekstai atveria kitokią krikščionybės interpretaciją nei įprasta daugumoje ortodoksinių tradicijų, todėl buvo laikomi slaptu mokymu, prieinamu tik „pažinimo“ ieškantiems tikintiesiems. Šie kopčių rankraščiai priklauso viešajam paveldui, tad galima juos laisvai versti ir publikuoti.
Kopčių gnostiniai raštai atskleidžia intriguojantį krikščionybės veidą, radikaliai besiskiiriantį nuo ortodoksinės bažnyčios doktrinos. Nag Hammadi biblioteka, tarsi laiko kapsulė, išsaugojo tekstus, kuriuose Kristus vaizduojamas ne kaip dieviškasis imperatorius, bet kaip mokytojas, vedantis išlaisvinimo keliu į gnosis – tiesioginį Dievo pažinimą. Šie raštai pabrėžia dualizmą – skirtumą tarp žemiškojo, apgaulingo pasaulio, sukurto ne tobulesnio Dievo, o demiurgo, ir dvasinės, tikrosios realybės. „Tomo evangelija“, pavyzdžiui, akcentuoja asmeninį ryšį su Kristumi, atsisakydamas institucionalizuotos religijos. Kai kurie tekstai netgi teigia, kad tikroji išganymo žinia buvo slepiama nuo masių, išlaikyta tik išrinktiesiems.Įdomu, kad šie tekstai nebuvo tiesiog užmiršti – jie buvo sąmoningai paslėpti, galbūt siekiant apsaugoti juos nuo sunaikinimo per krikščionybės ortodoksijos triumfą. Jų atradimas XX amžiuje sukėlė audrą teologijos pasaulyje, priversdamas iš naujo apmąstyti ankstyvosios krikščionybės įvairovę ir ortodoksinės doktrinos formavimosi procesą. Gnosticizmo idėjos, nors ir atmestos bažnyčios, iki šiol žavi savo misticizmu ir siekiu tiesioginio ryšio su dieviškuoju. Kaip rašė Origenesas, ankstyvasis bažnyčios teologas, „tikrasis krikščionis yra tas, kuris žino Dievą“. Kopčių gnostiniai raštai, savo unikalia interpretacija, siūlo kitokį atsakymą į šį klausimą. Jie primena, kad tikėjimo kelias gali būti daugiasluoksnis ir pilnas netikėtų vingių.