Žmonijos istorijoje dažnai pasikartoja metafora apie sukietėjusią širdį. Šis posakis įvairiomis kalbomis turi savo formas, tačiau lotyniškame Bažnyčios pavelde randame terminą cor induratum. Jis tiesiogiai reiškia širdį, kuri tapo nejautri, sustandėjusi, atspari gailestingumui. Biblijos vertimuose jis neretai perteikiamas kaip kieta širdis, užkietėjusi širdis ar net akmeninė širdis. Tokia sąvoka kalba ne apie fizinę žmogaus širdį, o apie vidinę dvasinę būseną, kai žmogus užsisklendžia, nebesugeba nei atjausti, nei priimti Dievo malonės.
Pranašas Ezechielis (Ez 36,26) skelbia Dievo pažadą: „Išimsiu akmeninę širdį iš jūsų krūtinės ir duosiu jums jautrią, kūnišką širdį.“ Ši vieta rodo, kad žmogus gali būti praradęs jautrumą, bet Dievas yra pajėgus jį atkurti. Akmeninė širdis čia suprantama kaip užkietėjusi valia, kurioje nebėra vietos nei artimo meilei, nei atjautai. Širdies užkietėjimas yra dvasinė liga, kurią tik pats Kūrėjas gali išgydyti.
Religinėje tradicijoje tokia širdis vadinama ir sustandėjusia širdimi. Tai ne atsitiktinė būsena, bet dažnai nuodėmės ir užsispyrimo pasekmė. Žmogus, nuolat nusigręždamas nuo gėrio, pamažu tampa kietaširdis. Ši būsena pažymima ne tik tuo, kad žmogus nebemato kito kančios, bet ir tuo, kad pats tampa abejingas Dievo balsui. Jis pasirenka užsidaryti savo paties valioje, net jeigu ji veda į tuštumą.
Tokio žmogaus neretai kasdienėje kalboje pavadiname beširdžiu. Tai liaudiškas žodis, kuris išreiškia tą patį reiškinį: žmogus tarsi neteko širdies minkštumo. Religinė kalba šią būseną apibūdina kaip dvasinį sustabarėjimą, kai žmogus nebepriima šviesos. Toks užkietėjimas nėra vien tik emocijų stygius, bet ir valios nusigręžimas nuo meilės.
Šventajame Rašte ne kartą pasirodo posakis „dėl jūsų širdies kietumo“. Juo nusakoma, kad žmonės nesugebėjo paklusti Dievo įstatymui, nes jų vidus buvo sustandėjęs. Tokia dvasinė būsena paaiškina, kodėl žmonija dažnai nukrypdavo nuo teisingumo. Kieta širdis užtemdo protą, leidžia pateisinti blogį, atima norą keistis.
Vis dėlto religijoje šis posakis turi ne tik neigiamą prasmę, bet ir viltingą užuominą. Ten, kur yra užkietėjimas, gali būti ir atsinaujinimas. Dievas žada pakeisti akmeninę širdį į jautrią širdį. Tai reiškia, kad net kietaširdis žmogus nėra prarastas amžiams. Gailestingumas gali prasiskverbti net pro sustandėjusią širdį, jeigu ji bent truputį atsiveria.
Krikščioniškasis mokymas nuolat ragina saugotis širdies užkietėjimo. Jis atsiranda, kai žmogus gyvena tik sau, kai nebeklauso sąžinės, kai kitą mato tik kaip priemonę. Kieta širdis tampa dvasinės mirties ženklu, bet kartu ji primena, kokia brangi yra atvira ir jautri širdis. Tik širdis, kuri sugeba atjausti, yra tikroji žmogaus širdis.
Metafora apie sukietėjusią širdį šiandien išlieka aktuali. Šiuolaikinis žmogus taip pat rizikuoja tapti bejausmis, kai pasiduoda egoizmui, kai ignoruoja artimo skausmą. Religinis žvilgsnis primena, kad širdis nėra tik raumuo krūtinėje, bet vidinis žmogaus centras. Užkietėjusi širdis yra praradusi ryšį su Dievu ir žmonėmis, o jautri širdis atveria kelią gailestingumui ir tikrajai bendrystei.
Kalbėdami apie cor induratum, turime mintyje ne vieną žodį, bet visą dvasinę tikrovę. Visa tai žymi tą pačią žmogaus problemą: nejautrumą gėriui. Bet religija siūlo atsaką – pažadą, kad tokia širdis gali būti pakeista. Tai kelias nuo beširdžio prie atjaučiančio, nuo kietaširdžio prie mylinčio. Tai kelias, kuriame išsipildo Ezechielio pranašystė: akmeninė širdis pakeičiama širdimi iš kūno, širdimi, kuri vėl plaka meilės ritmu.
Ezechielio knyga 36,26
„Aš jums duosiu naują širdį ir įdėsiu į jus naują dvasią. Pašalinsiu iš jūsų akmeninę širdį ir duosiu jums širdį iš kūno.“
„Et dabo vobis cor novum et spiritum novum ponam in medio vestri; et auferam cor lapideum de carne vestra et dabo vobis cor carneum.“
Išėjimo knyga 7,13 (apie faraoną)
„Bet faraono širdis buvo užkietėjusi, ir jis jų neklausė, kaip Viešpats buvo pasakęs.“
„Induratum est cor Pharaonis, et non audivit eos, sicut praeceperat Dominus.“
Evangelija pagal Morkų 10,5
„Jėzus jiems tarė: Dėl jūsų širdies kietumo Mozė jums parašė šitą nuostatą.“
„Quibus respondens Iesus, dixit: ad duritiam cordis vestri scripsit vobis praeceptum illud.“
Evangelija pagal Morkų 6,52
„Jie nesuprato apie duonas, nes jų širdis buvo užkietėjusi.“
„Non enim intellexerant de panibus, erat enim cor eorum obcaecatum.“
Evangelija pagal Joną 12,40
„Jis apakino jų akis ir užkietino jų širdis, kad akimis nematytų, širdimi nesuprastų, atsiverstų ir aš jų nepagydyčiau.“
„Excæcavit oculos eorum, et induravit cor eorum, ut non videant oculis, et intellegant corde, et convertantur, et sanem eos.“
Laiškas romiečiams 2,5
„Dėl savo užkietėjusios ir neatgailaujančios širdies kaupiate sau rūstybę rūstybės dienai, kai bus apreikštas Dievo teisingas teismas.“
„Secundum autem duritiam tuam et impoenitens cor thesaurizas tibi iram in die iræ et revelationis justi judicii Dei.“
Laiškas efeziečiams 4,18
„Jie aptemusia širdimi atskirti nuo Dievo gyvenimo dėl juose glūdinčio neišmanymo ir širdies užkietėjimo.“
„Tenebris obscuratum habentes intellectum, alienati a vita Dei per ignorantiam, quæ est in illis, propter cæcitatem cordis ipsorum.“
Psalmynas 95,8
„Nebūkite kietaširdžiai kaip prie Meribos, kaip Masoje dykumoje.“
„Nolite obdurare corda vestra, sicut in irritatione, secundum diem tentations in deserto.“