Poncijus Pilotas buvo Romos imperijos provincijos Judėjos prefektas (valdytojas) nuo maždaug 26 iki 36 metų po Kristaus. Jis yra labiausiai žinomas dėl savo vaidmens Jėzaus Kristaus nukryžiavimo istorijoje, kaip aprašyta Naujojo Testamento Evangelijose. Poncijus Pilotas yra laikomas vienu iš svarbiausių figūrų ankstyvojoje krikščionybėje dėl to, kad jis vadovavo teismui, kurio metu Jėzus buvo nuteistas mirties bausme.
Pagal Evangelijų pasakojimus, Pilotas buvo tas, kuris, nors ir abejojo Jėzaus kaltumu, galiausiai nusileido minios reikalavimams ir pasmerkė Jėzų nukryžiavimui. Pasak Evangelijos pagal Matą, Pilotas, norėdamas parodyti, kad jis nėra atsakingas už šį sprendimą, simboliškai nusiplovė rankas prieš minią, sakydamas: “Aš esu nekaltas dėl šio teisingojo kraujo”. Šis veiksmas tapo galingu simboliu ir vėliau įgavo frazę „nusiplauti rankas“, reiškiančią bandymą išvengti atsakomybės.
Istorinis Poncijaus Piloto vaizdavimas yra gana įvairus. Kai kuriose tradicijose jis vaizduojamas kaip kietas ir beširdis administratorius, kitose – kaip asmuo, kuris susidūrė su sunkiu moraliniu sprendimu. Naujajame Testamente Pilotas yra vaizduojamas kaip žmogus, kuris nors ir netiki, kad Jėzus yra kaltas, bet galiausiai nusprendžia jį nuteisti, kad išvengtų sukilimo ir įtampų tarp žydų bendruomenės.
Poncijaus Piloto asmenybė ir veiksmai tapo daugybės literatūros, meno kūrinių ir teologinių diskusijų objektu. Jo sprendimas Jėzaus byloje buvo lemtingas krikščionybės istorijoje, nes jis tiesiogiai vedė prie Jėzaus mirties ir prisikėlimo, kas yra esminis krikščionių tikėjimo elementas.
Piloto mirtis. Istoriškai nėra patikimų duomenų apie tai, kaip mirė Poncijus Pilotas, nes jokie to meto šaltiniai neužfiksavo jo likimo. Pagal vienintelį patikimą šaltinį, istoriką Juozapą Flavijų, Pilotas buvo atšauktas į Romą po to, kai žiauriai numalšino samariečių sukilimą, tačiau į sostinę atvyko jau po imperatoriaus Tiberijaus mirties. Vis dėlto, plačiausiai paplitusi krikščioniška tradicija, kurią IV amžiuje užrašė istorikas Euzebijus, teigia, kad Pilotas, patekęs į imperatoriaus Kaligulos nemalonę, buvo ištremtas ir galiausiai, apimtas nevilties dėl jį ištikusių nelaimių, nusižudė. Jo savižudybę dar dramatiškiau aprašo ir viduramžių apokrifinis tekstas „Piloto mirtis“, kuriame Pilotas nusižudo peiliu, o jo prakeiktas kūnas po mirties sukelia demoniškas audras, kol galiausiai yra nuskandinamas atokioje kalnų duobėje. Tačiau egzistuoja ir kitų, visiškai priešingų legendų – pavyzdžiui, Etiopijos Ortodoksų Bažnyčia jį ir jo žmoną laiko šventaisiais, kurie atgailavo ir mirė kankinio mirtimi.