Žodis „nacizmas” kilo iš Vokietijos nacionalinio socialistinio darbininkų partijos (vok. Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei, NSDAP) pavadinimo santrumpos – „Nazi”. Tai radikali nacionalistinė ir rasistinė ideologija, kuri suformuliuota XX a. 3-4 dešimtmečiuose Vokietijoje.
Nacizmas išsiskyrė šiais principais:
- Arijų rasės pranašumo teorija
- Ypač agresyvus antisemitizmas (priešiškumas žydams)
- Lebensraum (gyvenamosios erdvės) idėja – teritorinės ekspansijos pagrindimas
- Totalitarinė vieno vadovo (Führer) valdžia
- Komunizmo ir demokratijos visiškas atmetimas
Nacizmas suklestėjo po Pirmojo pasaulinio karo:
- 1919 m. – įkurta NSDAP
- 1921 m. – Adolfas Hitleris tapo partijos vadovu
- 1933 m. – Hitleris paskirtas Vokietijos kancleriu
- 1934 m. – sukurta totalitarinė diktatūra
Nacistai įgyvendino:
- Žydų, čigonų, negaliųjų sistemingą persekiojimą
- Koncentracijos stovyklų sistemą (Holokaustas)
- Agresyvią užsienio politiką (Antrasis pasaulinis karas)
- Visuomenės totalitarinį kontroliavimą (Gestapo, propaganda)
Nacistų pozicija buvo dviprasmiška:
- Formaliai – palaikė santykius su protestantų Bažnyčia
- Faktiškai – siekė pakeisti krikščionybę „ariškuoju” tikėjimu
- Katalikų Bažnyčia buvo persekiojama, nors 1933 m. buvo pasirašyta konkordatas
Nacizmo žlugimas ir pasekmės
- 1945 m. – Vokietijos pralaimėjimas kare
- Nionbergo tribunolas – nacistų nusikaltimų žmonijai tyrimas
- Nacizmas paskelbtas nelegaliu daugelyje šalių
- Holokausto atminties išsaugojimas kaip pamoka ateities kartoms
Nors nacizmas oficialiai sutriuškintas, jo elementai išliko:
- Neonacistų judėjimai įvairiose šalyse
- Rasistinės ideologijos atgimimas ekstremistų grupėse
- Aktyvi kova su bet kokiomis nacizmo apraiškomis
Nacizmas liks vienu siaubingiausių XX a. reiškinų, primenančiu, kokių katastrofų gali sukelti rasizmas, nacionalizmas ir totalitarinė valdžia. Jo istorija – įspėjimas visoms kartoms apie neapykantos ir diskriminacijos pavojus.