„Kopimas į Karmelio kalną“ (isp. Subida del Monte Carmelo) yra vienas svarbiausių Šventojo Kryžiaus Jono (San Juan de la Cruz), XVI a. ispanų mistiko ir karmelitų vienuolio, teologinių veikalų. Šis kūrinys aprašo dvasinio gyvenimo kelią ir sielos siekį pasiekti vienybę su Dievu per asketišką gyvenimą ir vidinį apsivalymą. Knygoje Šv. Kryžiaus Jonas nagrinėja, kaip žmogus gali pasiekti mistinį ryšį su Dievu, atsisakydamas pasaulietinių troškimų ir pasikliaudamas tik Dievo malone.
Pagrindinės „Kopimo į Karmelio kalną“ temos
- Dvasinis apsivalymas: Knyga pabrėžia, kad dvasinėje kelionėje būtina atsisakyti pasaulietinių troškimų, prisirišimų ir juslių, kad siela galėtų pakilti į Dievo šviesą. Šv. Kryžiaus Jonas rašo, kad tik visiškai apsivaliusi siela gali pasiekti mistinį ryšį su Dievu.
- Citata: „Siela, norėdama kopti į Karmelio kalną, privalo atsisakyti ne tik nuodėmių, bet ir visų pasaulietinių prisirišimų, kurie trukdo jai pakilti.“
- Karmelio kalnas kaip dvasinio kelio simbolis: Karmelio kalnas yra biblinis simbolis, susijęs su dvasiniu tobulumu ir Dievo artumu. Šv. Kryžiaus Jonas naudoja šį vaizdinį, kad apibūdintų sielos kelionę link Dievo, kuris laukia ant „kalno viršūnės“. Kelionė į šią viršūnę – tai ilgas ir sunkus procesas, reikalaujantis ne tik pastangų, bet ir visiško atsidavimo Dievui.
- Citata: „Kelias į Dievo buvimą yra siauras ir status, kaip Karmelio kalnas – tik nedaugelis gali jį įveikti, nes jis reikalauja visiško apsivalymo ir atsižadėjimo.“
- Juslinės ir dvasinės nakties svarba: Knygoje aptariami du dvasinės nakties etapai: juslinė naktis, kai siela atsisako pasaulietinių malonumų, ir dvasinė naktis, kai ji atsisako net vidinių troškimų. Šie du etapai yra būtini sielos kelionėje į Dievo artumą, nes jie padeda jai išsilaisvinti nuo visko, kas kliudo pilnai vienybei su Dievu.
- Citata: „Tamsioji naktis yra būtina, kad siela galėtų praeiti per kančią ir neaiškumą, kol pagaliau pasieks dvasinę šviesą.“
- Dievo meilės tikslas: Šv. Kryžiaus Jonas rašo, kad dvasinis kelias nėra tik kančia ar atsižadėjimas; jo galutinis tikslas yra Dievo meilė ir vienybė su Juo. Visa, ką siela praranda, ji galiausiai laimi, nes atsiduria Dievo artumoje ir patiria Jo meilę visame pilnatvėje.
- Citata: „Tik atsisakydama savęs siela gali visiškai priimti Dievo meilę ir leisti Jam valdyti kiekvieną jos gyvenimo dalį.“
Kopimo simbolis
„Kopimas į Karmelio kalną“ simbolizuoja sielos dvasinį kilimą, kuriam reikia atsižadėjimo ir kantrybės. Šv. Kryžiaus Jonas vaizduoja, kad kelionė link Dievo yra ilga ir sudėtinga, tačiau galutinis tikslas – Dievo šviesa ir meilė – yra to vertas. Karmelio kalnas yra simbolinis dvasinio gyvenimo tikslas, kurį siela gali pasiekti tik visiškai apsivaliusi ir atsisakiusi visko, kas nėra Dievas.
Askesiškumo svarba
Šiame veikale pabrėžiama asketiško gyvenimo būdo svarba. Šv. Kryžiaus Jonas moko, kad dvasinis kelias reikalauja disciplinos, vidinio apsivalymo ir tylos. Tik per atsižadėjimą ir atsisakymą pasaulietinių malonumų siela gali rasti tikrąją dvasinę ramybę ir vienybę su Dievu.
Knygos reikšmė krikščioniškoje mistikoje
„Kopimas į Karmelio kalną“ yra laikomas vienu svarbiausių krikščioniškosios mistikos kūrinių. Šv. Kryžiaus Jono mokymas apie dvasinį apsivalymą, asketiškumą ir vienybę su Dievu darė didžiulę įtaką vėlesniems mistikams, teologams ir dvasiniam gyvenimui.
Šis veikalas atskleidžia, kad tikrasis dvasinis augimas yra procesas, kuriame siela turi pereiti per įvairius išbandymus, išsižadėti savęs ir galutinai pasikliauti vien tik Dievu. Tai reikalauja ne tik dvasinės stiprybės, bet ir gilaus tikėjimo, kad Dievas veda sielą per tamsą į šviesą.
Pilną knygos tekstą rasite čia.
„Kopimas į Karmelio kalną“ – tai ne tik teologinis traktatas, bet ir metafora dvasinio tobulėjimo kelio. Karmelio kalnas Biblijoje siejamas su pranašu Elija, kuris ten patyrė Dievo apreiškimą. Šv. Kryžiaus Jonas, remdamasis šia simbolika, vaizdingai aprašo sielos kopimą link Dievo, lygindamas jį su sunkia, bet apdovanojančia kelione į kalno viršūnę. Ši kelionė reikalauja nuolatinio savęs neigimo, kovos su savo afektais ir prieraišumais, kaip sako pats Jonas: „Tam, kuris nori pakilti į Karmelio kalną, reikia atsisakyti visko, kas žemiška.“Knyga nėra lengvas skaitinys; ji reikalauja kontempliacijos ir gilios savianalizės. Šv. Kryžiaus Jonas detaliai aprašo dvasines tamsybes, išbandymus ir sunkumus, kuriuos išgyvena siela kelyje į vienybę su Dievu. Tačiau jis pabrėžia, kad šios tamsybės nėra Dievo apleidimo ženklas, o priešingai – dvasinio augimo dalis. Šis „nakties“ etapas yra būtinas, kad siela galėtų pasiekti „šviesos“ viršūnę – mistišką sąjungą su Dievu.Įdomu tai, kad „Kopimas į Karmelio kalną“ buvo parašytas kalėjime, kur Šv. Kryžiaus Jonas praleido daug laiko. Ši aplinkybė dar labiau pabrėžia kūrinio dvasinę galią – net ir nelaisvėje, jis sugebėjo išreikšti giliausią savo dvasinę patirtį ir padėti kitiems suprasti dvasinio tobulėjimo kelią. Knygos paveikta daugybė mistikų ir teologų, kurie iki šiol studijuoja ir interpretuoja jos turinį, ieškodami atsakymų į amžinus klausimus apie santykį su Dievu. Šv. Teresė Avilietė, pavyzdžiui, labai vertino šį Šv. Kryžiaus Jono kūrinį ir jį laikė savo dvasinio gyvenimo vadovu. Knyga iki šiol išlieka svarbiu dvasinio gyvenimo šaltiniu daugeliui tikinčiųjų.