Ketvirtojo amžiaus pabaigoje, kai šventasis Epifanijus Salaminietis (Epiphanius Salaminiensis) rašė savo monumentalųjį „Panarion“ (ypač 66 skyrių apie manichėjus), jis paminėjo grupę, kuri jo gimtojoje Palestinoje buvo žinoma specifiniu vardu – akuanitai (Acuanitae). Nors iš esmės tai buvo tie patys manichėjai, jų pavadinimas kilo iš mįslingo ir energingo lyderio, vardu Akuas (Acua / Akuas). Akuanitų istorija yra puikus pavyzdys to, kaip pranašo Manio mokymas, sklisdamas iš Persijos gūdumos, įgydavo vietinius veidus ir vardus Romos imperijos provincijose.
Akuas: Nuo Romos armijos veterano iki manichėjų pradininko
Akuas nebuvo eilinis dvasininkas. Pasak Epifanijaus, jis buvo kilęs iš Mesopotamijos ir anksčiau tarnavo Romos kariuomenėje kaip veteranas. Apie 273–275 metus, imperatoriaus Aureliano valdymo pabaigoje, Akuas atvyko į Palestiną, tiksliau – į Eleuteropolį (Eleutheropolis, dabartinis Beit Guvrin), kuris tuo metu buvo svarbus kultūros ir prekybos centras.
Akuas į Palestiną atnešė ne tik Manio knygas, bet ir karinę discipliną primenantį uolumą. Epifanijus, kuris pats buvo kilęs iš Eleuteropolio apylinkių, pažymėjo, kad būtent nuo šio vyro vardo vietiniai gyventojai manichėjus pradėjo vadinti akuanitais. Akuas tapo pirmuoju, kuris sėkmingai „pasėjo“ dualistinį mokymą Palestinos žemėje, paversdamas jį rimtu iššūkiu vietinėms krikščionių bendruomenėms.
Eleuteropolis – dvasinės kovos laukas
Eleuteropolio regione akuanitai veikė itin sumaniai. Jie nebuvo atvira sekta; jie infiltravosi į krikščionišką aplinką, prisidengdami griežta askeze, kuri tuo metu buvo labai gerbiama. Jų mokymas nesiskyrė nuo pagrindinio manichėjizmo kamieno:
- Radikalus dualizmas: Tikėjimas, kad pasaulį sukūrė ne gerasis Dievas, o piktasis principas (Tamsa).
- Šviesos išlaisvinimas: Akuanitai tikėjo, kad žmogaus siela yra Šviesos dalelė, įkalinta „purviname“ materijos kalėjime.
- Vegetarizmas ir celibatas: Sekdami Akuajo pavyzdžiu, jie atmetė mėsą, vyną ir santuoką, laikydami tai demoniško kūno užgaidomis.
Epifanijui akuanitai buvo asmeninis priešas. Jis matė, kaip jo gimtojo miesto žmonės susižavi Akuajo iškalba ir jo atneštais „mistiniais“ raštais, kurie žadėjo gilesnį blogio kilmės supratimą nei tradicinė katekizacija.
Akuanitų ryšys su Manio palikimu
Nors jie vadinosi akuajo vardu, jų autoritetas rėmėsi tiesioginiu ryšiu su Manio mokiniais. Epifanijus pasakoja, kad Akuas buvo tiesioginis Manio sekėjų įpėdinis, todėl akuanitų bendruomenės Palestinoje save laikė autentiškais „Šviesos vaikais“. Jie naudojo tas pačias septynias Manio knygas, kurias Akuas išvertė arba atsigabeno iš Mesopotamijos.
| Sritis | Ortodoksinė krikščionybė Palestinoje | Akuanitai (Manichėjai) |
| Pasaulio kūrėjas | Vienintelis geras Dievas | Piktasis Archontas (Tamsa) |
| Senasis Testamentas | Šventasis Dievo žodis | Piktųjų dvasių kūrinys, kurį reikia atmesti |
| Jėzaus kūnas | Tikras, apčiuopiamas kūnas | Tik dvasinis reginys (doketizmas) |
| Autoritetas | Apaštalų tradicija ir vyskupai | Pranašas Manis ir jo mokinys Akuas |
Jono Damaskiečio vertinimas ir judėjimo išnykimas
Jonas Damaskietis (Joannes Damascenus) savo veikale „Apie erezijas“ mini akuanitus kaip manichėjų atšaką, pabrėždamas jų mesopotamišką kilmę. Jis pastebi, kad pavadinimai keitėsi (akuanitai, stratigai, enkratitai), tačiau jų esmė liko ta pati – neapykanta kūrinijai ir Dievo, kaip kūrėjo, neigimas.
Akuanitų judėjimas Palestinoje pamažu nuslopo V amžiuje. Tai lėmė du veiksniai:
- Griežti imperatorių ediktai: Nuo Teodosijo I laikų manichėjams (ir akuanitams) buvo uždrausta paveldėti turtą, rinktis į susirinkimus, o už jų praktikavimą grėsė mirties bausmė.
- Vienuolystės suklestėjimas: Didieji Palestinos vienuolynai (pvz., šv. Eufimijaus ar šv. Sabos) pasiūlė tokią pat griežtą askezę, tačiau paremtą meile Kūrėjui, o ne jo neigimu, taip „perimdami“ potencialius akuanitų sekėjus.
Akuanitų vardas išliko heresiologų raštuose kaip priminimas apie laikotarpį, kai Eleuteropolio dulkėse buvęs kareivis Akuas bandė įtikinti krikščionis, kad jų kūnai yra tamsos demonų darbas, o išsigelbėjimas slypi tik slaptose Mesopotamijos knygose.