Viešpatie, į Tavo rankas atiduodu savo dvasią,
nes Tu esi ištikimas mano Gelbėtojas.
Uždenk mane šią naktį savo meile,
kad galėčiau ilsėtis Tavo ramybėje
ir rytą keltis naujai dienai,
trokšdamas vykdyti Tavo valią.
Amen.
Viešpatie Jėzau,
atleisk, jei šią dieną nusižengiau mintimis, žodžiais ar darbais.
Nuplauk mano nuodėmes, suteik man ramybę ir džiaugsmą širdyje.
Laimink mane ir mano artimuosius,
kad šią naktį pailsėtume Tavo globoje,
o rytą pradėtume su atnaujinta viltimi.
Amen.
Skaitykite daugiau..
Naktinė malda, kaip sakramentinis veiksmas, turi gilias šaknis ankstyvojoje krikščionybėje, kur ji buvo neatsiejama nuo kasdienio liturginio gyvenimo. Senovės Bažnyčioje, ypač Rytų tradicijoje, egzistavo vadinamoji „vigilija“ – budėjimas ir malda iki aušros, simbolizuojanti ištikimybę Kristui, kuris yra pasaulio Šviesa, net ir tamsos valandomis. Ši praktika kildinama iš apaštalų pavyzdžio, kurie po Paskutinės Vakarienės meldėsi Getsemanės sode.
Teologiškai, naktinė malda yra ypatinga proga patirti Dievo transcendenciją. Naktis, kaip metafora chaosui ar išbandymui, tampa scena, kurioje tikintysis išpažįsta savo absoliutų priklausomybę nuo Dievo apsaugos. Retesnė įžvalga susijusi su „nakties tamsa“ mistika, kurią aprašė Šv. Jonas Kryžietis. Tai ne vien fizinė tamsa, bet dvasinis ištuštėjimas, būtinas susijungimui su Dievu, kai protas ir jausmai laikinai „užmigdomi“, kad galėtų veikti gryna tikėjimo jėga. Ši malda tampa tyliu liudijimu, kad net miego metu mūsų siela budi Viešpatyje, o kūnas yra laikinas šventovės indas, saugomas iki ryto prisikėlimo.
Teologiškai, naktinė malda yra ypatinga proga patirti Dievo transcendenciją. Naktis, kaip metafora chaosui ar išbandymui, tampa scena, kurioje tikintysis išpažįsta savo absoliutų priklausomybę nuo Dievo apsaugos. Retesnė įžvalga susijusi su „nakties tamsa“ mistika, kurią aprašė Šv. Jonas Kryžietis. Tai ne vien fizinė tamsa, bet dvasinis ištuštėjimas, būtinas susijungimui su Dievu, kai protas ir jausmai laikinai „užmigdomi“, kad galėtų veikti gryna tikėjimo jėga. Ši malda tampa tyliu liudijimu, kad net miego metu mūsų siela budi Viešpatyje, o kūnas yra laikinas šventovės indas, saugomas iki ryto prisikėlimo.