Ibeji – tai dvynių dievybė jorubų ir Candomblé tradicijoje, simbolizuojanti džiaugsmą, gyvybę, žaidimą ir dievišką pusiausvyrą tarp dviejų jėgų. Pats žodis „Ìbejì“ jorubų kalba reiškia „du gimę kartu“. Tai ne du atskiri dievai, o viena dvasinė jėga, kuri pasireiškia per dvynius – dvi tas pačias gyvybės kibirkštis, susietas vienu likimu.
Ibeji laikomi ypatingais, nes jorubų pasaulėžiūroje dvyniai yra ženklas, kad žmogaus dvasinė jėga dviguba. Jie laikomi laimės, vaisingumo ir gerovės nešėjais. Kai gimsta dvyniai, sakoma, kad į namus įžengė du angelai, ir jų buvimas palaimina visą giminę.
Pagal senąjį mitą, pirmieji dvyniai buvo Ibeji – sūnūs Orunmilà, išminties ir likimo dievo, ir Oshun, meilės bei grožio deivės. Jie gimė kartu, tačiau vienas buvo tylesnis, o kitas garsiai juokėsi. Olodumaré (Aukščiausiasis Dievas) pamatė, kad jų skirtumai sukuria tobulą pusiausvyrą, ir paskelbė, jog nuo šiol kiekvienas dvynių gimimas bus šventas ženklas, jog pasaulis atsinaujina.
Ibeji simbolizuoja dviejų jėgų vienybę: šviesos ir šešėlio, vyriškumo ir moteriškumo, veikimo ir poilsio, išorės ir vidaus. Jie parodo, kad gyvenimas nėra vienpusis – jame visada egzistuoja priešingi, bet papildantys poliai. Kai jie veikia kartu, atsiranda harmonija.
Candomblé šventyklose Ibeji garbinami kaip vaikiškos energijos įsikūnijimas. Jie laikomi šventųjų Cosme ir Damião (Šv. Kozmo ir Damijono) atitikmeniu, todėl jų diena švenčiama rugsėjo 27-ąją. Tą dieną visoje Brazilijoje vaikams dalijami saldainiai, žaislai ir spalvingi gėrimai – tai džiaugsmo, dalinimosi ir nekaltumo šventė.
Ibeji mėgsta viską, kas spalvinga, šviesu ir saldu. Jiems aukojamas medus, pyragai, vaisiai, cukruoti saldumynai, kukurūzų patiekalai ir gėrimai su medumi. Jų altoriai paprastai puošiami dviem lėlėmis ar statulėlėmis, vilkinčiomis ryškiais drabužiais – viena raudonai, kita mėlynai.
Pasakojama, kad Ibeji turi stebuklingą gebėjimą išsklaidyti liūdesį. Jie ateina ten, kur žmonės prarado džiaugsmą, ir savo žaidimais, muzika bei juoku pažadina šviesą širdyje. Dėl to jie laikomi vaikų, motinų, menininkų ir svajotojų globėjais.
Viename iš mitų teigiama, kad kartą Orunmilà, jų tėvas, buvo nuliūdęs dėl pasaulio neteisybių. Tada Ibeji pradėjo groti būgnais ir šokti aplink jį, kol jis nusišypsojo. Tą akimirką dangus nušvito, o žemė vėl pradėjo duoti vaisius. Šis pasakojimas tapo simboliu, kad džiaugsmas yra gydantis veiksmas, o juokas – dvasinė malda.
Ibeji energija – labai lengva, bet galinga. Jie nebaudžia ir ne teisia, o atneša šviesą, kai žmogus pasimeta. Jie moko paprastumo ir gebėjimo džiaugtis mažais dalykais. Candomblé pasekėjai sako: „Kur Ibeji šoka, ten nėra tamsos.“
Katalikiškoje sintezėje, kaip minėta, jie tapatinami su Šv. Kozmu ir Damijonu – dvyniais gydytojais, kurie savo darbais gelbėjo ligonius be atlygio. Abu simbolizuoja brolybę, pasiaukojimą ir meilę be savanaudiškumo.
Per šventę, vadinamą Festa dos Ibejis, vaikams leidžiama daryti, ką nori – jie tampa simboline pasaulio valdžia tą dieną. Tai reiškia, kad per jų džiaugsmą pasaulis atsigauna. Šventė pilna muzikos, juoko, šokių ir žaidimų – viskas skirta tam, kad būtų pagerbta gyvenimo energija.
Vienoje tradicinėje jorubų giesmėje dainuojama:
„Ìbejì omo rere, omo orun,
du gyvenimai vienoje šviesoje,
jūsų juokas pažadina saulę,
jūsų rankose – pasaulio širdis.“
Ibeji yra nekaltumo ir džiaugsmo jėga, kuri primena, kad tik per žaismą, meilę ir paprastumą žmogus gali likti arti dieviškumo. Kai žmogus juokiasi nuoširdžiai, kai moka džiaugtis gyvenimu nepaisant sunkumų – tada, kaip sako Candomblé tikintieji, Ibeji šoka šalia jo.