Exu (jorubų kalba Èṣù) – viena iš labiausiai klaidingai suprantamų ir kartu giliausių Orixás figūrų. Jis nėra nei blogio dvasia, nei velnias, kaip dažnai manoma Vakarų pasaulyje. Jis – judėjimo, permainų, ryšio ir kalbos valdovas. Be jo neįmanoma jokia apeiga, nes jis yra pirmasis ir paskutinysis – tas, kuris atveria ir užveria kelius, per kurį dievų žodžiai pasiekia žmones, o žmonių maldos – dievus.
Jorubų pasaulėžiūroje Exu – tai energija, kuri verčia viską judėti. Jo vardas siejamas su žodžiu èṣù – „tas, kuris sukelia judesį“. Kai kiti Orixás simbolizuoja tam tikras gamtos ar žmogaus dvasios sritis, Exu yra pačios gyvybinės jėgos cirkuliacija. Jis yra tarpininkas tarp dangaus ir žemės, pasiuntinys, kuris neša maldas, bet kartu ir tikrina žmonių nuoširdumą.
Pasakojama, kad kai žmonės pradėjo melstis Olodumaré – aukščiausiajam Dievui – be deramos pagarbos, Dievas pasiuntė Exu juos pamokyti. Nuo tada jis tapo vartų sargu, kelių valdovu, tas, kuris stebi, ar žmogus tikrai sąžiningas, ar tik apsimeta. Todėl sakoma: „Kas pamiršta Exu, tas pasiklysta savo kelyje.“
Candomblé apeigose viskas prasideda nuo jo – pirmiausia jam aukojamos dovanos, tik tada kviečiami kiti Orixás. Jis atidaro dvasinį kelią, kad energijos galėtų tekėti. Jo nebuvimas reiškia, kad ryšys su dievais neįmanomas. Dėl to jis vadinamas „Orixá dos caminhos“ – kelių dievu.
Exu nėra moralinis teisuolis. Jis žaidžia su kontrastais – gali padėti, bet gali ir trukdyti, priklausomai nuo to, kaip žmogus elgiasi. Jis mėgsta išbandyti žmones, parodydamas, kad kiekvienas sprendimas turi pasekmes. Todėl jis laikomas pusiausvyros nešėju, kuris primena, kad viskas turi dvi puses.
Jo simboliai – raktai, kelio akmenys, lazda ir ragas. Candomblé šventyklose jam skirtas altorius paprastai stovi prie įėjimo – vietoje, kur kelias prasideda. Jo statulėlės dažnai vaizduojamos su dviem veidais, žiūrinčiais į skirtingas puses, nes jis mato abi puses kiekvienos situacijos.
Jo spalvos – raudona ir juoda, simbolizuojančios jėgą ir apsaugą. Raudona – gyvenimo ir energijos, juoda – paslapties ir išminties. Jo aukos dažniausiai – raudonas vynas, pipirai, kukurūzai, kepti vaisiai, kartais ožys ar višta. Viskas, kas degina ir judina, priklauso jam.
Candomblé tradicijoje Exu laikomas pirmuoju žmogaus draugu, nes jis supranta žmogaus prigimtį – troškimus, klaidas, norą žaisti ir laisvę. Jis nėra prieš Dievą, bet yra tarsi Dievo humoro forma: per netikėtumus jis moko. Pasakojama, kad kartą du draugai ginčijosi, ar pasaulyje egzistuoja neteisybė. Exu, norėdamas juos pamokyti, užsidėjo kepurę, kurios viena pusė buvo raudona, o kita – mėlyna, ir praėjo tarp jų. Vienas pamatė raudoną, kitas – mėlyną. Jie susipyko, o tada Exu grįžo ir parodė abi kepurės puses. Jo pamoka buvo paprasta: kiekviena tiesa turi daugiau nei vieną pusę.
Dėl kolonijinio laikotarpio ir krikščioniškos įtakos Exu ilgai buvo klaidingai tapatinamas su šėtonu. Tai buvo padaryta tyčia – norint demonizuoti afrikietiškus tikėjimus. Tačiau jorubų ir Candomblé bendruomenės iki šiol aiškina, kad Exu nėra blogis: jis – logika, judėjimas, keitimosi mechanizmas visatoje. Be jo pasaulis sustotų.
Exu turi daug pavidalų ir vietinių formų. Kiekviena bendruomenė garbina jį kiek kitaip. Kai kur jis žinomas kaip Bará, kitur – kaip Elegbá arba Legba, ypač Haityje ir Kuboje. Tačiau visur jo esmė išlieka ta pati – tai ryšio dvasia, kuri neša žodžius, įžiebia mintis ir saugo kelius.
Katalikų tradicijoje Brazilijoje Exu dažnai buvo užmaskuotas po šventojo Antano arba šventojo Petro vardais – abu vaizduojami su raktų simbolika, atveriančia vartus. Tai leidžia suprasti, kad jo vaidmuo – ne blogio, o vartų sargo.
Jo muzika – greita, ritminga, pilna džiaugsmo. Skirtingai nei kiti Orixás, Exu nekenčia tylos – jis gyvena judesyje, šokyje, triukšme. Jo šokiai kupini staigių judesių, juoko, improvizacijos. Jis – dvasinė kibirkštis, iš kurios gimsta kūryba.
Vienoje senovinėje giesmėje jam giedama:
„Èṣù l’ónà, Èṣù àgbàlagbà,
Olófin ló ran mi, kí n lọ bá Èṣù.
Èṣù, vartų sargas, senasis keliautojau,
Tu, kuris matai priekį ir už nugaros,
Atverk man kelią, bet neleisk man pasiklysti.“
Ši malda rodo jo esmę: Exu yra kelias, bet ne garantija. Jis duoda žmogui pasirinkimo laisvę, tačiau kartu reikalauja atsakomybės.
Candomblé tikintieji sako: „Be Exu nėra kalbos, be kalbos nėra gyvenimo.“ Jis yra pats žodis, judesys ir kibirkštis, dėl kurios viskas įmanoma. Jo energija – tai nuolatinis priminimas, kad pasaulis juda tik tada, kai žmogus ryžtasi veikti.