Polonaruva, centrinėje Šri Lankos provincijoje, plyti prie Parakrama Samudra ežero, kur ryžių laukai ir griuvėsiai saugo senovės didybę. Singalų kalba „Polonnaruwa” reiškia „naujasis miestas” arba „perkeltas miestas” – iš „pola” (naujas) ir „naruwa” (miestas). Ši prasmė gimė XII amžiuje, kai karaliai perkėlė sostinę iš Anuradhapuros, ieškodami saugios vietos nuo invazijų, o ežeras tapo ne tik vandens šaltiniu, bet ir budizmo atspindžiu.
Religinė istorija ir lemtingi įvykiai
Polonaruvos aukso amžius prasidėjo 1055 metais, kai karalius Vijayabahu I nugalėjo čola invazorius iš Indijos ir perkėlė sostinę čia, atstatydamas theravada budizmą. Jis pastatė Danties šventyklą – Thuparama, saugodamas Budos dantį, atvežtą iš Anuradhapuros. Jo įpėdinis Parakramabahu I (1153–1186) pavertė miestą šedevru: pastatė 165 km ilgio drėkinimo sistemą su Parakrama ežeru – „vienas lietaus lašas – vienas ryžių grūdas”, sakė jis. Karalius statė Gal Vihara – keturias uolose iškaltas Budos statulas: sėdintį, stovintį, gulintį ir stovintį su Ananda, simbolizuojančias nušvitimą ir parinirvaną.
Nissanka Malla (1187–1196) pridėjo Lotoso tvenkinį ir Rankoth Vehera stupą – 55 metrų aukščio, didžiausią saloje. Miestas klestėjo kaip budizmo mokymo centras: vienuolynai kaip Alahana Parivena mokė pali kanoną, o kinų keliautojas Fa Ksienas XIII amžiuje aprašė procesijas. Bet 1215 metais invazijos iš Indijos sunaikino – sostinė perkelta į Dambadeniją. Griuvėsiai nyko iki 1900 metų, kai britai pradėjo kasinėjimus, o 1982 metais UNESCO įtraukė į paveldą. Čia gimė karaliai kaip Parakramabahu, mirė Vijayabahu, o sukurta – kronikos kaip Culavamsa, pasakojančios jų darbus.
Šiuolaikinė religinė svarba ir kas vyksta
Polonaruva traukia tūkstančius: Gal Vihara – centras, kur piligrimai aukoja lotosus gulintam Budai, o Vatadage – apvali šventykla su keturiais įėjimais, sauganti relikvijas. Thuparama – vienintelė išlikusi stogo šventykla, su Budos statulomis. Šventės čia – Esala Perahera liepos mėnesį Kandy, bet Polonaruvoje – vietinės pūdžos su gėlėmis ir aliejinėmis lempomis pilnaties naktimis.
Miesto reikšmė – theravada budizmo lobynas: ežeras primena impermanentiškumą, o statulos – ramybę. Archeologinis muziejus saugo artefaktus, o vienuolynų griuvėsiai – meditacijos vietos. Su 15 tūkstančių gyventojų, Polonaruva gyvuoja maldomis: rytą girdėti mantros, o ežere atspindi praeitis. Ji rodo, kaip naujas miestas tapo amžinu – karalių darbai, kur vanduo ir akmuo saugo Dharmą.