Kumas, įsikūręs centrinėje Irano dalyje, 140 kilometrų į pietus nuo Teherano, kur dykuma susiduria su kalvomis ir upės vagomis, traukia kaip šiitų pasaulio traukos centras. Žodis kilęs iš senovės iraniečių kalbos, galbūt reiškiantis „šilta vieta” arba „vandens šaltinis” – vieta, kur gyvybė prasideda iš sausros. Arabai vadina Qom, o ši prasmė gimė iš jo pradžių: miestas augo aplink oazę, bet vėliau tapo tikėjimo šaltiniu, maitinančiu sielas per amžius.
Religinė istorija ir pagrindiniai įvykiai
Kumo šaknys siekia V tūkstantmetį prieš Kristų, kai archeologai rado gyvenviečių liekanas – tada tai buvo sasanidų laikų gyvenvietė, prekybos kelio stotelė. Bet šiitų istorija prasidėjo 816 metais, kai Fatima bint Musa, aštuntojo imamo Ali al-Ridos sesuo, mirė kelyje į Chorasaną ir buvo palaidota čia. Jos kapas, Hazrat Masumeh šventykla, tapo piligrimystės traukos centru – šiitai tiki, kad jos šventumas saugo nuo nelaimių. IX amžiuje miestas klestėjo kaip šiitų teologijos lopšys, bet XI amžiuje selčiukai sunaikino dalį, perkeldami mokslą į Reją.
Safavidų dinastija 1503 metais paskelbė šiizmą valstybine religija, ir Kumas atgijo: karaliai statė šventyklas, o Fatima šventykla gavo auksinį kupolą. Miestas kentėjo nuo afganiškų antpuolių XVIII amžiuje, Nadyr Šacho karų ir Zand-Qajar kovų, bet liko dvasiniu centru. 1920 metais šejkas Abd al-Karimas Ha’eri Yazdi perkėlė seminariją iš Arako – tai atgaivino hawzah, šiitų mokyklą, kur mokėsi tūkstančiai. 1979 metų revoliucijos metu Kumas tapo pasipriešinimo židiniu: čia prasidėjo protestai prieš šachą, o ajatola Chomeinis grįžo iš tremties ir įkūrė centrą. Jo mokiniai, kaip Ali Chamenei, vėliau valdė šalį. Jamkaran mečetė, pastatyta XVII amžiuje, susijusi su imamu Mahdžiu – legenda sako, kad jis pasirodė berniukui prie ežero, prašydamas pastatyti šventyklą.
Šiuolaikinė religinė svarba ir kas vyksta
Kumas – šiitų Vatikanas, traukiantis 20 milijonų piligrimų per metus: Hazrat Masumeh šventykla, su sidabro durimis ir mozaikomis, saugo Fatimos kapą – moterys meldžiasi atskiroje salėje, o vyrai prie įėjimo. Hawzah, su 200 institucijų ir 40 tūkstančių studentų iš 80 šalių, moko fiqh, filosofiją ir logikos – čia formuojasi Irano dvasininkija. Jamkaran mečetė prie ežero traukia trečiadienio vakarais: tūkstančiai meta akmenis į vandenį, tikėdami, kad maldos pasiekia paslėptąjį imą.
Šventės čia – tikėjimo ritmas: Muharramo mėnesį gatvėse mušamos krūtys Ashuros gedului, o Fatimiyeh – Fatimos mirties minėjimas su juodomis vėliavomis ir recitacijomis. Miestas saugo relikvijas – Fatimos plaukus, o tradicija sako, kad piligrimystė čia prilygsta hajjui. Gimė revoliucionieriai kaip Chomeinis, mirė Fatima, o sukurta tekstų – Borudžerdžio fatvų, formavusių šiitų teisę.