Dievo angelas, mano sargas,
apšviesk, saugok, valdyk ir vesk mane,
nes Dievo esu Tau patikėtas. Amen. (pažodinis seniausio lotyniško originalo Angele Dei vertimas).
DIEVO ANGELE, mano sarge, teikis mane, tau maloningojo Dievo pavestąjį, apšviesti, sergėti, valdyti ir vesti. Amen. (tradicinė malda į Angelą Sargą)
Malda į Angelą sargą priklauso trumpųjų katalikiškų poterių grupei, vartojamai asmeninei maldai kasdienėje praktikoje. Tekstas kilo iš lotyniško „Angele Dei, qui custos es mei“, kuris Vakarų Bažnyčioje žinomas nuo viduramžių ir siejamas su įsitvirtinusiu mokymu apie kiekvienam žmogui Dievo skirtą dvasinį globėją. Maldos turinys sąmoningai lakoniškas, be emocinių vaizdinių ar papildomų prašymų, akcentuojant Dievo valią, patikėjimą ir nuolatinį dvasinį vedimą. Dėl paprastos struktūros ir aiškios teologinės minties poteris plačiai naudotas katechezėje, šeimose ir vienuolynuose, dažnai kalbamas ryte arba prieš poilsį, kaip pasitikėjimo ir vidinės tvarkos išraiška katalikiškoje tradicijoje.