Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Procesinis kryžius yra krikščioniškas simbolis, specialiai skirtas nešti liturginių procesijų metu. Šis kryžius, dažnai puošiamas metalo detalėmis, ikonografija ar brangakmeniais, yra ne tik Kristaus kančios ir prisikėlimo ženklas, bet ir dvasinis vadovas, vedantis tikinčiuosius per šventas apeigas. Skirtingai nuo altoriaus kryžiaus, kuris yra stacionarus, procesinis kryžius yra mobilus, nešamas rankose ar pritvirtintas prie ilgo koto, … [Skaityti toliau…]
Presbiterijonizmas yra protestantiška krikščionybės tradicija, susiformavusi XVI amžiaus reformacijos laikotarpiu ir išsiskirianti ypatingu dėmesiu Bažnyčios valdymo tvarkai, paremta vyresniųjų (presbiterių) tarybomis. Pats žodis „presbiterijonizmas“ kyla iš graikiško termino „presbyteros“, reiškiančio „vyresnysis“. Ši tradicija labiausiai įsitvirtino Škotijoje, vadovaujant reformatų teologui Džonui Noksui (John Knox), kuris, paveiktas Žano Kalvino (Jean Calvin) mokymo, sukūrė savitą teologinę ir institucinę … [Skaityti toliau…]
Upanišados yra senoviniai indų filosofiniai ir dvasiniai tekstai, parašyti sanskrito kalba, kurie sudaro Vedų dalį. Jos priskiriamos „šruti“ („tai, kas girdėta“) kategorijai, laikomai tiesiogiai apreikštu dieviškuoju žinojimu. Upanišados dažniausiai datuojamos tarp VIII ir III a. pr. Kr., nors jų idėjos kilo iš dar senesnių Vedų tradicijų. Šie tekstai yra dialogų, alegorijų, metaforų ir poetinių aprašymų … [Skaityti toliau…]
Konstancos susirinkimas, vykęs 1414–1418 m., yra vienas dramatiškiausių ir reikšmingiausių viduramžių Bažnyčios įvykių, užbaigęs Didžiąją Vakarų schizmą ir padėjęs pagrindą Bažnyčios reformoms. Susirinkimas vyko nuo 1414 m. lapkričio 5 d. iki 1418 m. balandžio 22 d. Konstancoje, tuometinėje Šventosios Romos imperijos teritorijoje (dabartinėje Vokietijoje, prie Bodeno ežero). Posėdžiai vyko Konstancos katedroje (Münster) ir gretimuose rūmuose. … [Skaityti toliau…]
Dharmos ratas, dar vadinamas Dharmačakra (skr. धर्मचक्र = dharmacakra, tibet. ཆོས་ཀྱི་འཁོར་ལོ་ = chos-kyi ‘khor-lo), yra vienas svarbiausių budizmo simbolių. Lietuviškai šis pavadinimas tariamas „darmačiakra“. Dharmos ratas dažniausiai vaizduojamas kaip ratas su aštuoniais stipinais, simbolizuojančiais tauriojo aštuonlinkio kelio principus. Pats ratas žymi Budos mokymą – Dharmą, kuri buvo paleista į judėjimą tuomet, kai Buda pirmą kartą … [Skaityti toliau…]
Sedevakantistai yra tradicinių katalikų judėjimas, teigiantis, kad po Antrojo Vatikano susirinkimo (1962–1965) popiežiai nėra teisėti, todėl Šventasis Sostas (lot. sede vacante – „kėdė tuščia“) yra tuščias. Jie tiki, kad šiuolaikinė Katalikų Bažnyčia nukrypo nuo tikrojo tikėjimo dėl modernistinių reformų. Sedevakantistai tiki, kad visi popiežiai nuo Jono XXIII (1958) yra neteisėti, nes, jų įsitikinimu, šie popiežiai … [Skaityti toliau…]
Palaima – tai būsena, apimanti dvasinį džiaugsmą, vidinę ramybę ir Dievo malonės patyrimą. Krikščioniškame kontekste palaima dažnai siejama su Dievo artumu, jo palankumu ir gyvenimu pagal jo valią. Skirtingai nuo paprasto laimės jausmo, palaima yra gilesnė, transcendentinė būsena, kuri išlieka net išbandymų metu. Žodis „palaima“ lietuvių kalboje atspindi dvasinę gerovę, kurią žmogus patiria per santykį … [Skaityti toliau…]
Trisdešimties metų karas, žinomas kaip Thirty Years’ War anglų kalboje ir Dreißigjähriger Krieg vokiečių kalboje, vyko 1618–1648 m. daugiausia Šventosios Romos imperijos teritorijoje (dabartinė Vokietija, Čekija, Austrija) ir aplinkinėse šalyse. Šis konfliktas, pradėjęs kaip religinis ginčas tarp katalikų ir protestantų, virto vienu destruktyviausių karų Europos istorijoje, įtraukusiu beveik visas žemyno galybes ir pakeitusiu politinį žemėlapį. … [Skaityti toliau…]
Svetimavimas – tai santuokinės ištikimybės sulaužymas, kai vienas arba abu sutuoktiniai užmezga lytinius santykius su kitu asmeniu. Pats žodis kilęs iš senojo lietuvių žodžio svetimas, reiškiančio „ne savo“, „kitas“. Taigi svetimavimas – tai ryšys su svetimu žmogumi, ne su savo sutuoktiniu. Senasis TestamentasSvetimavimas laikytas sunkia nuodėme. Dievo įsakymai aiškiai sako:„Ne svetimauk“ (Išėjimo 20,14). Įstatymas reikalavo … [Skaityti toliau…]
Oreadės – tai senovės graikų mitologijoje minimų kalnų nimfų rūšis, gyvenančios kalnuose, uolėtose vietovėse ir urvuose. Jų pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio oros („kalnas“), todėl jos buvo laikomos kalnų dvasiomis, artimai susietomis su laukine, nepažabota gamta. Kaip ir kitos nimfos, oreadės buvo vaizduojamos kaip jaunos, gražios moterys, tačiau jų prigimtis skyrėsi – jos buvo ne … [Skaityti toliau…]