Alavitų bendruomenė išsivystė iš islamiškos tradicijos, tačiau jų dvasinėje sistemoje aptinkama mistikos ir filosofijos apmąstymų. Kai kurie mokslininkai mano, kad Alio, pranašo Muhammado pusbrolio ir žento, reikšmė Alavitų mokyme yra esminė. Kartais Alis minimas kaip dieviškumo skleidėjas, todėl ta bendruomenė neretai priskiriama savitai krypčiai, kuri perėmė esminių bruožų iš šiitų mokymo, bet kartu vystė savas … [Skaityti toliau…]
Hadisai (arab. ḥadīth, pažodžiui „pasakojimas“ arba „pranešimas“) yra islamo šventųjų tekstų rinkiniai, kuriuose užrašyti Pranašo Mahometo (570–632 m.) žodžiai, veiksmai, tylus pritarimas (taqrīr) ir asmeninės savybės. Kartu su Koranu, kuris laikomas tiesioginiu Dievo (Alacho) žodžiu, hadisai sudaro pagrindą islamo teologijai, jurisprudencijai (fiqh), etikai ir kasdieniam gyvenimui. Hadisai yra Sunna – Pranašo gyvenimo ir praktikos – … [Skaityti toliau…]
Hanbali teisės mokykla – tai griežčiausia ir mažiausiai kompromisų pripažįstanti sunitų islamo teisės kryptis. Ten, kur kitos mokyklos dar palieka vietos žmogaus protui ir aplinkybių vertinimui, Hanbali tradicija remiasi geležiniu Korano ir Hadisų žodžiu. Nėra vietos išvedžiojimams. Nuo jos gimimo IX amžiuje, kai Ahmad ibn Hanbalas (780–855) nepabūgo nei kalėjimų, nei rykščių, ši mokykla išliko … [Skaityti toliau…]
Islamo religijoje Dievo samprata išsiskiria ypatingu aiškumu ir vieningumu. Pagrindinė Dievo savybė islame – jo absoliuti unikalumas ir neprilygstamumas. Žodis „Allahas“ arabų kalboje reiškia „Dievas“ ir yra naudojamas tiek musulmonų, tiek arabų krikščionių Dievo apibūdinimui. Tačiau Allahas, islamo supratimu, yra ypatingas dėl savo vienovės ir nepriklausomybės. Dievas neturi nei giminės, nei daugiskaitos – jis yra … [Skaityti toliau…]