Fortūna, romėnų mitologijoje laikoma likimo, sėkmės ir atsitiktinumo deive, buvo viena svarbiausių figūrų, simbolizuojančių žmogaus gyvenimo nepastovumą. Jos kultas buvo glaudžiai susijęs su žmonių tikėjimu, kad dievai lemia asmeninio ir visuomeninio gyvenimo eigą, o jų įtaka gali būti nenuspėjama ir netikėta. Fortūnos atitikmeniu graikų mitologijoje laikoma Tichė, tačiau romėnai suteikė Fortūnai savitas reikšmes, pabrėždami jos … [Skaityti toliau…]
Enlilis buvo vienas svarbiausių dievų senovės Mesopotamijos mitologijoje, ypač šumerų panteone. Jo vardas, kuris reiškia „vėjas, oras“ arba „valdovas vėjas“, simbolizavo galią, tvarką ir dievišką valdžią. Jis buvo laikomas dievu, kuris kontroliavo gamtos jėgas, tvarką pasaulyje ir net žmonių likimus. Enlilio garbinimas buvo reikšmingas ne tik šumerams, bet ir akadams, asirams bei babiloniečiams, kurie perėmė … [Skaityti toliau…]
Andajas (arba Andajus) buvo vienas iš senovės lietuvių dievų, minimas istoriniuose šaltiniuose kaip baltų mitologijos dvasinis veikėjas. Jo vardas pirmą kartą užfiksuotas Petro Dusburgiečio kronikoje XIV amžiuje. Šis dievas dažnai interpretuojamas kaip susijęs su vaisingumu, žemės derlingumu ar gamtos ritmais, nors tikslus jo vaidmuo ir garbinimo pobūdis nėra iki galo aiškus, nes išliko labai nedaug … [Skaityti toliau…]
Amšaspandai, dar vadinami Ameša Spenta, yra mazdaizmo ir zoroastrizmo teologijoje reikšmingos būtybės, laikomos šventomis nemirtingosiomis, kurios įkūnija dieviškąsias savybes ir veiklą. Jos atstovauja gerajam principui, kuris kovoja prieš blogio jėgas. Šie dvasiniai globėjai yra glaudžiai susiję su Ahura Mazda – aukščiausiuoju mazdaizmo Dievu, kuris laikomas visa ko kūrėju ir tvarkytoju. Amšaspandai yra suvokiami kaip Ahura … [Skaityti toliau…]
Aušautas – tai senovės lietuvių mitologijoje minimas dievas, siejamas su gyvybe, sveikata ir naujos dienos pradžia. Jo vardas iš dalies susijęs su žodžiais „aušra“ ir „aušti“, kas simbolizuoja pradžią, šviesos sugrįžimą ir gyvenimo ciklo atsinaujinimą. Nors apie Aušautą išlikę nedaug tiesioginių šaltinių, jis buvo svarbi dalis baltų tikėjimo, kuris ypatingą dėmesį skyrė gamtos reiškiniams, cikliškumui … [Skaityti toliau…]
Prakorimas – viena seniausių lietuvių mitologijoje minimų dievybių, dažnai laikomas aukščiausiuoju Dievu, nuo kurio prasidėjo viskas. Nors apie jį žinoma nedaug, jo vardas aptinkamas senovės šaltiniuose ir susijęs su kūrybos, pradžios ir dieviškosios tvarkos idėjomis. Ši dievybė simbolizavo pirmapradę jėgą, kuri davė gyvybę pasauliui ir palaikė jo darną. Lietuvių mitologijoje Prakorimas buvo suvokiamas kaip pirminis … [Skaityti toliau…]
Transcendentinis Dievas ilgą laiką buvo esminė daugelio religinių tradicijų ašis, kurioje sakralus pradas laikomas viršesniu už pasaulio tvarką. Senesniuose mituose ir teologinėse schemose buvo stengiamasi pabrėžti nekasdienišką, neaprėpiamą dievybės prigimtį. Žmonės suvokdavo aplinkoje glūdinčius įvairius reiškinius kaip paveiktus dieviškos energijos, kurią apibrėždavo pasakojimai apie kūrimą, pranašystes ar dvasinius vedlius. Tokia samprata vėliau transformavosi, bet daugelis … [Skaityti toliau…]
Santoshi Ma gerbiama kaip deivė, siejama su pasitenkinimo, ramybės ir dvasinio palaikymo idėjomis Indijoje. Vardas Santoshi dažnai kildinamas iš sanskrito žodžio santosh, reiškiančio vidinį pasitenkinimą, o Ma nusako motiniškos globos vaidmenį. Kai kurie tyrėjai linkę manyti, kad jos kultas iškilo moderniaisiais laikais, nes literatūroje apie senąsias vedines dievybes paminėjimų apie Santoshi praktiškai neaptinkama. Visuomenės susidomėjimą … [Skaityti toliau…]
Hinduizmo dievų sistema – viena iš seniausių ir labiausiai kompleksinių religinių tradicijų pasaulyje, kurios šaknys siekia Indų slėnio civilizaciją (apie 2500 m. pr. Kr.). Skirtingai nuo daugelio kitų religijų, čia nėra vieno, griežtai apibrėžto panteono – dievų pasaulis yra kaip gyvas audeklas, kur vienas dievas gali būti daugelio aspektų išraiška, o pati Aukščiausioji Tikrovė (Brahmanas) … [Skaityti toliau…]
Deivė Niktė, graikų mitologijoje žinoma kaip Naktis, yra viena iš pirmapradžių dievybių, vadinamų „protogenojais“, kurie egzistavo dar prieš olimpinius dievus, tokius kaip Dzeusas ar Poseidonas. Niktė simbolizuoja pačią naktį – jos jėgą, paslaptingumą ir viską apimančią tamsą. Ji buvo gimusi iš Chaoso, pirmapradės bedugnės ir chaotiškos jėgos, kuri egzistavo prieš visatos sutvarkymą. Niktė yra viena … [Skaityti toliau…]