Deivė Pertunda: Pirmojo akto deivė

Romėnų mitologijoje deivė Pertunda užima unikalią, tačiau subtilią vietą panteone. Ji yra pirmojo santuokinio akto deivė, susijusi su intymiu jaunavedžių gyvenimo momentu. Nors apie Pertundą išlikę nedaug rašytinių šaltinių, jos vaidmuo rodo Romėnų kultūros požiūrį į santuoką, vaisingumą ir ritualų svarbą. Pertunda yra smulki, bet reikšminga Romėnų deivė, kurios vardas kilęs iš lotyniško žodžio „pertundere“, … [Skaityti toliau…]

Panikos Dievas Fobas

Kai kovoje kyla šūksnis, kai karių širdys užplūsta šaltas, nevaldomas siaubas – tai veikia Fobas, senovės graikų panikos dievas. Jis nešiojasi ne tik pavardę („fobija“ kilo iš jo vardo), bet ir pačią geriausiai žinomą žmogaus emociją – gryną, paralyžiuojančią baimę. Fobas gimė iš dviejų priešingų jėgų – Areso, kraugo troškančio karo dievo, ir Afroditės, meilės … [Skaityti toliau…]

Šumerų, babiloniečių dievai

Ši dievų sistema – viena seniausių pasaulyje – susiformavo tarpupio upių slėnyje (dabartinis Irakas ir Sirijos dalys) maždaug IV tūkst. pr. Kr. Čia pirmą kartą žmonės sugalvojo užrašyti dievų vardus ant molio lentelių dantiraščiu, o jų mitai (kaip Gilgamešo epas) tapo literatūros pamatu. Šumerų panteonas vėliau perėmė babiloniečiai, šiek tiek pakeitę dievų hierarchiją – pavyzdžiui, … [Skaityti toliau…]

Dievas Molechas

Dievas Molechas (hebr. מֹלֶךְ, Molech arba Moloch) yra paslaptinga ir prieštaringai vertinama figūra, minima Senajame Testamente ir siejama su senovės Artimųjų Rytų religinėmis praktikomis, ypač kanaaniečių, finikiečių, amonitų ir moabitų kultūromis. Jo vardas dažnai asocijuojamas su vaikų aukojimo ritualais, tačiau tyrinėtojų nuomonės apie Molecho prigimtį ir kultą skiriasi. Molechas Biblijoje Senojo Testamento tekstuose Molechas minimas … [Skaityti toliau…]

Afrikos dievai

Afrikos dievų pasaulis – tai ne vieningas panteonas, o gausybė gyvų, dinamiškų dvasių, kurios glaudžiai susijusios su gamta, protėviais ir žmonių kasdieniu gyvenimu. Skirtingai nuo Europos ar Azijos religijų, čia dievai dažnai veikia ne per mitus, o per ritualus, transą ir kasdienį bendravimą. Vudu dievai (Vodun) – gyvosios jėgos, kurios kalba per possessed Vudu (kilęs … [Skaityti toliau…]

Actekų, majų dievai

Mezoamerikos dievų pasaulis – tai kosminės galios ir žemiškų pragaiščių susikertantis audeklas, kur kasdieninis gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su dieviškąja tvarka. Šios religijos šaknys siekia olmekų laikus (apie 1200 m. pr. Kr.), o klestėjo actekų (XIV–XVI a.) ir majų (III–IX a.) civilizacijų laikotarpiu. Skirtingai nei Europoje, čia dievai buvo ne tik garbinami, bet ir „maitinami“ … [Skaityti toliau…]

Egipto dievai

Egiptiečių dievų garbinimas buvo glaudžiai susijęs su gamtos ciklais ir Nilo upės svarba. Pavyzdžiui, Ozirisas buvo susijęs su derlingumu ir pomirtiniu gyvenimu, o jo mirties ir prisikėlimo mitas simbolizavo Nilo potvynius ir sausras. Dievai buvo reikalingi ne tik dvasiniam gyvenimui, bet ir praktiniams dalykams – žmonės meldėsi dėl gerų derlių, sveikatos, pergalių kare ir net … [Skaityti toliau…]

Kinų dievai

Kinų mitologijoje nėra griežtos ribos tarp dievų, dvasių ir žmonių. Čia dieviškumas – tai ne amžinas statusas, o pasiekiamas laipsnis. Daugelis dievų buvę žmonės, paaukštinti į dievybes už nuopelnus – karvedžiai, išminčiai ar net ištikimi valstiečiai. Ši tradicija sujungia taoistinius nemirtinguosius, budistinius bodhisatvas ir senuosius liaudies tikėjimus į vieną gyvą sistemą, kur dvasios dalyvauja žmonių … [Skaityti toliau…]

Romėnų dievai

Romėnų dievai yra senovės Romos politeistinės religijos pagrindas – tai daugybė dievybių, kurios valdė įvairias gyvenimo sritis: karą, meilę, žemdirbystę, namų židinį ir net gamtos reiškinius. Kiekvienas dievas turėjo savo specifinę funkciją ir buvo garbinamas per ritualus bei šventes, atspindinčias Romos visuomenės vertybes. Šie dievai buvo ne tik mitologinės būtybės, bet ir neatsiejama Romos kultūros … [Skaityti toliau…]

Japonų dievai, kami

Japonų šintoistiniai kami yra unikali dvasinių būtybių samprata, kurios gerokai skiriasi nuo tradicinių Vakarų dievų sąvokos. Tai nėra visagaliai tobuli dievai, o galingos dvasios, egzistuojančios įvairiose formose – nuo didžiųjų gamtos reiškinių iki nedidelių vietinių objektų. Kami gali būti saulė, mėnulis, griaustinis, bet taip pat ir senas medis, akmuo ar net įžymus istorinis veikėjas, kuris … [Skaityti toliau…]