Anubis yra viena iš senovės Egipto mitologijos centrinių figūrų, gerai žinomas kaip mirusiųjų pasaulio globėjas ir mumifikacijos dievas. Jis atliko esminį vaidmenį egiptiečių tikėjimuose apie pomirtinį gyvenimą ir mirties ritualus. Anubis buvo vaizduojamas kaip žmogus su juodos spalvos šakalo galva arba kaip visas šakalas, o jo simbolika siejama su mirtimi, laidotuvėmis ir pomirtinio gyvenimo paslaptimis. … [Skaityti toliau…]
Horus yra vienas iš svarbiausių ir labiausiai garbinamų dievų senovės Egipto mitologijoje. Jis buvo dangaus, karo ir karališkosios valdžios dievas, dažnai laikomas faraonų globėju ir jų dieviškuoju gynėju. Horus buvo tiesiogiai susijęs su Egipto karalyste, o faraonai save laikė jo įsikūnijimu žemėje, todėl jis tapo centrine figūra Egipto religijoje ir politinėje struktūroje. Horus dažniausiai buvo … [Skaityti toliau…]
Izidė yra viena iš svarbiausių ir plačiausiai garbintų deivių senovės Egipto mitologijoje. Ji buvo Ozyrio žmona, Horo motina ir viena iš pagrindinių Egipto panteono figūrų. Izidė simbolizavo motinystę, vaisingumą, magiją ir gydymą, taip pat buvo susijusi su meilės ir šeimos apsauga. Izidės vaidmuo Egipto mitologijoje buvo itin reikšmingas, ypač dėl jos ryšio su Ozyrio mitu. … [Skaityti toliau…]
Ozyris yra vienas iš žymiausių ir svarbiausių dievų senovės Egipto mitologijoje. Jis buvo mirties, prisikėlimo ir pomirtinio gyvenimo dievas, taip pat teisėtumo ir tvarkos simbolis. Ozyrio mitas buvo ypač reikšmingas Egipto religijoje, nes jis padėjo suformuoti egiptiečių supratimą apie mirtį ir pomirtinį gyvenimą, kurie buvo esminiai jų dvasinėje praktikoje. Ozyris buvo laikomas pirmuoju Egipto faraonu, … [Skaityti toliau…]
Ra, arba Re, yra vienas iš svarbiausių ir žinomiausių dievų senovės Egipto religijoje. Jis buvo Saulės dievas, kuris simbolizavo šviesą, gyvybės jėgą ir kūrybinę energiją. Ra laikomas pasaulio kūrėju, visatos tvarkos palaikytoju ir faraonų globėju. Jis dažnai buvo vaizduojamas kaip žmogus su sakalo galva ir saulės disku ant galvos, kuris yra apsuptas kobros – šventas … [Skaityti toliau…]
Virbijus romėnų mitologijoje – senovės italų dievybė, glaudžiai susijusi su Dianos (Artemidės) kultu Aricijos giraitėje prie Nemi ežero. Jo vardas lotyniškai reiškia “du kartus vyras” (vir bis), kas užsimena apie atgimimą. Romėnai jį tapatino su graikų mitų herojumi Hipolitu, Teisėjo sūnumi, kuris žuvo tragiškai, bet buvo prikeltas ir paslėptas Italijoje. Pasak mito, Hipolitas atmetė savo … [Skaityti toliau…]
Diana – viena žinomiausių antikinės mitologijos figūrų, daugiausia siejama su romėnų religija. Ji laikoma medžioklės, laukinės gamtos, mėnulio ir gimdymo deive, dažnai vaizduojama kaip mergelė su lanku ir strėlėmis, lydima elnių ar šunų. Jos kultas turtingas variantų, o vardas pasirodo ne tik romėnų (Diana), bet ir graikų (Artemis), etruskų (Artume arba Aritimi) bei vėlesnėse tradicijose, … [Skaityti toliau…]
Melkartas (finikiečių kalba Milkart – „miesto karalius“) – vienas svarbiausių finikiečių dievų, ypač garbintas Tyre, didžiausiame Finikijos mieste. Jis buvo laikomas miesto globėju, jūros keliautojų saugotoju, mirties ir prisikėlimo simboliu. Graikai jį tapatino su Herakliu – abu stipruoliai, keliautojai, nugalėtojai pabaisų. Romėnai perėmė kaip Herkulį. Melkartas – finikiečių kultūros veidas: prekybos, kolonijų kūrimo ir kovos … [Skaityti toliau…]
Mezopotamijos tamsiuose vandenyse, kur Eufratas dar nebuvo ištekėjęs į pasaulį, tyvuliuoja Nammu (Namu) – deivė, kurios kūnas yra pats vandenynas, o akys – žvaigždės, nukritusios į gelmę. Jos Abzu, begalinis požeminis ežeras, alsuoja kūryba, o naktimis bangos šnabžda jos vardą, išraižytą pirmosiose lentelėse. Čia, kur oras kvepia drėgna žeme ir nendrių šlamesiu, žmonės meldžiasi prie … [Skaityti toliau…]
Mezopotamijos gelmėse, kur Eufratas ir Tigras susilieja kaip broliai, gyvena Enkis – dievas, kurio akys mato giliau už upės dugną, o rankos lipdo žmones iš molio kaip puodžius indus. Jo Abzu, požeminis vandenynas, alsuoja magija, o naktimis žvaigždės šnabžda jo vardą, išraižytą lentelėse. Čia, kur oras kvepia drėgnu moliu ir smilkalais, žmonės meldžiasi prie šaltinių, … [Skaityti toliau…]