„Armonijos raktas“ (Clavis Harmoniae Mundi) – tai XVII amžiaus pradžios okultinis, filosofinis ir mistinis traktatas, kurio autoriumi laikomas anglų hermetikas, gydytojas ir mąstytojas Robertas Fluddas (Robert Fludd, 1574–1637). Šis kūrinys yra viena iš jo garsiausio darbo dalių – didžiulio daugiatomio veikalo Utriusque Cosmi, Maioris scilicet et Minoris, Metaphysica, Physica atque Technica Historia („Apie abu pasaulius – didįjį ir mažąjį: metafizinė, fizinė ir techninė istorija“).
„Armonijos raktas“ yra viena iš šio veikalo dalių, kartais cituojama atskirai dėl savo vientisos tematikos. Fluddas čia nagrinėja visatos, žmogaus ir Dievo santykį per muzikos ir proporcijos simboliką. Jis remiasi senąja pitagoriečių idėja, kad visata yra suderinta kaip muzikinis instrumentas, o žmogus – tarsi „mikrokosminis atspindys“ šios kosminės harmonijos.
Knygos pavadinime esantis žodis Clavis („raktas“) reiškia dvasinį atrakinimą – tai priemonė atverti supratimą apie pasaulio tvarką, o Harmoniae Mundi („pasaulio harmonija“) nurodo į visuotinio suderinamumo principą, pagal kurį visa kūrinija grindžiama skaičiumi, ritmu ir santykiu tarp dvasinio ir materialaus pasaulių.
Citatoje „Sielos harmonija yra durys į dangiškąją tvarką“ (ClavArm 4,7) perteikiama pagrindinė Fluddo mintis: žmogaus vidinė būsena turi atitikti kosminę tvarką. Kai siela pasiekia pusiausvyrą, ji tampa pajėgi suvokti dieviškąją sandarą – ordo caelestis. Pasak Fluddo, ši vidinė darna pasiekiama ne per išorinę magiją, o per savęs pažinimą, meditaciją ir dvasinį disciplinavimą.
Veikalas parašytas lotynų kalba, apie 1619–1621 m., ir buvo išleistas kartu su kitomis Fluddo knygomis, kuriose derinamos teosofinės, alcheminės, kabalistinės ir muzikinės idėjos. „Armonijos raktas“ išsiskiria tuo, kad čia Fluddas jungia mokslą, religiją ir meną: astronomiją, anatomiją, muziką ir teologiją jis mato kaip vienos visumos dalis.
Fluddas tvirtino, kad žmogaus kūnas ir siela yra atspindys didžiojo pasaulio – macrocosmos ir microcosmos idėjos. Muzikiniai intervalai, planetų judėjimas, šviesos ir tamsos santykis – viskas atspindi dangišką harmoniją. Sielos disharmonija, pasak jo, sukuria sumaištį tiek žmogaus viduje, tiek pasaulyje.
„Clavis Harmoniae Mundi“ laikomas vienu iš svarbiausių hermetizmo ir rožininkų tradicijos tekstų. Jis turėjo įtakos vėlesniems mistikams, teosofams ir net mokslininkams, bandžiusiems sutaikyti religiją su gamtos dėsnių tvarka.
Apimtis – apie 60–80 puslapių, priklausomai nuo leidimo. Kūrinys dažnai pasirodydavo su gausiais vario raižiniais ir simboliniais piešiniais – diagramomis, vaizduojančiomis visatos sluoksnius, muzikines proporcijas ir žmogaus kūno atitikmenis dangaus struktūrai.
Šis tekstas nėra vien tik „okultinis“ siaurąja prasme – jame matomas bandymas sukurti visuotinio pažinimo sistemą, kurioje dvasinis ir fizinis pasaulis būtų neatskiriami. Fluddas siekė parodyti, kad tikra išmintis kyla iš harmonijos tarp proto, tikėjimo ir sielos.
Todėl „Armonijos raktas“ gali būti laikomas savotišku dvasinės muzikos traktatu – ne apie garsą, o apie būties tonaciją. Jo esmė – dvasinė tvarka yra žmogaus ir pasaulio darna; kai siela išmoksta „skambėti“ kartu su visata, ji atranda kelią į dangiškąją tvarką.
Fluddo mintys atskleidžia savitą dvasinės fizikos sistemą, kurioje garsas, šviesa ir siela nėra atskiri dalykai, bet to paties kūrybinio principo formos. Jis siekė parodyti, kad visata skamba, mąsto ir kvėpuoja pagal vieną dievišką ritmą – o žmogaus užduotis yra šį ritmą išgirsti savyje. Todėl kiekviena citata iš „Armonijos rakto“ nėra vien mokslo ar poezijos posakis, bet tam tikras meditacinis kodas, raginantis atpažinti Dievo muziką pasaulyje ir savo širdyje.
Citatos
1 „Anima diligit corpus, corporis que partes; unde non male sana fuit Pythagorae opinio, animam melodiae esse concordantiam existimantis.“
Siela myli kūną ir jo dalis; todėl ne be priežasties Pitagoras manė, kad siela yra melodijos harmonija.
2 „Anima est universalis corporis gubernatrix, sicut nauta navem, vel aranea in tela lux centro manens.“
Siela valdo kūną visuotiniu būdu, kaip jūreivis valdo laivą ar kaip voras, būdamas tinklo centre, judina visą audinį.
3 „Haud etiam dissimili modo anima cum Microcosmi corpore connectitur; unde mirabiles vitae actiones procedunt.“
Panašiai siela yra sujungta su mažojo pasaulio – žmogaus – kūnu, iš kurio kyla nuostabūs gyvybės reiškiniai.
4 „Concludimus hanc artem esse scientiam immediate ab anima dependentem, ita quidem ut ejus radix sit ipsa anima.“
Iš to išplaukia, kad ši menas yra mokslas, tiesiogiai priklausantis nuo sielos, kurios šaknis yra pati siela.
5 „In Deo potentissimo debet confidere, qui auctor est omnis scientiae et veritatis.“
Žmogus turi pasitikėti visagaliu Dievu, kuris yra viso mokslo ir tiesos autorius.
6 „Tiomo ad imaginem Dei factus Trinitatem repraesentat, quippe cum in ipso sint Mens, Verbum et Spiritus.“
Žmogus, sukurtas pagal Dievo paveikslą, atspindi Trejybę, nes jame glūdi Protas, Žodis ir Dvasia.
7 „Ex vita et luce homo constat; vita autem et lux Deus est.“
Žmogus sudarytas iš gyvybės ir šviesos; o gyvybė ir šviesa – tai pats Dievas.
8 „Splendor immediate oritur et derivatur a Solari corpore unico, caloris effectus et benevola virtus ab utroque descendit.“
Spindesys kyla ir sklinda tiesiogiai iš saulės kūno, o šilumos veikimas ir geranoriška galia teka iš abiejų – šviesos ir ugnies.
9 „Anima rationalis et mentis operatio tempore non consumitur, imo juvenescere magis videtur.“
Protingoji siela ir proto veikla nėra sunaikinamos laiko – priešingai, atrodo, kad jos vis jaunėja.
10 „Beatitudo animae in concordia consistit; ubi securitas, ibi immortalitas et incorruptibilitas.“
Sielos laimė glūdi darnoje; kur yra saugumas, ten yra nemirtingumas ir nesugedamumas.
11 „Humanam musicam producit concordia, per quam anima diligit corpus, corporis que partes.“
Žmogiškąją muziką sukuria darna, per kurią siela myli kūną ir jo dalis.
12 „Haec musica nihil aliud est quam concordia, per quam vita et motus ordinantur.“
Ši muzika nėra niekas kita kaip harmonija, per kurią sutvarkomas gyvenimas ir judėjimas.
13 „Universalis autem harmonia actum producit aut vocis percussionem, aut chordarum vibratione, aut aeris collisione.“
Visuotinė harmonija pasireiškia per balsą, stygų virpesius arba oro smūgius.
14 „Sub musica etiam instrumentali musica rhythmica et metrica comprehenduntur; quarum rhythmica est animae motus imitatio.“
Po instrumentinės muzikos rūšimi slypi ir ritminė, ir metrinė muzika; ritmas yra sielos judėjimo atspindys.
15 „Splendor oritur a Solari corpore, caloris effectus ab utroque descendit.“
Spindesys kyla iš saulės kūno, o šilumos veikimas sklinda iš abiejų – šviesos ir ugnies.
16 „Anima rationalis est incorruptibilis, quia intelligere eius actio a corpore non dependet.“
Protingoji siela yra nesunaikinama, nes jos pažinimo veiksmas nepriklauso nuo kūno.
17 „Beatitudo animae in concordia consistit; ubi securitas, ibi immortalitas.“
Sielos palaima glūdi darnoje; kur yra ramybė, ten ir nemirtingumas.
18 „Lux spiritualis per divina proportionem in inferiora quasi infunditur.“
Dvasinė šviesa per dievišką proporciją tarsi įliejama į žemesnius pasaulius.
19 „Deus est imperator igneum sceptrum tenens, a quo omnis splendor derivatur.“
Dievas yra valdovas, laikantis ugninį skeptrą, iš kurio sklinda visa šviesa.
20 „Planetae moventur ob spiritum condensatum scintillam lucis continentem.“
Planetos juda todėl, kad jose yra sutankėjęs dvasinis kūnas, talpinantis šviesos kibirkštį.
21 „Haec ergo est harmonia illa elementaris, cuius consonantiarum virtute partes in compositionis mixtione ex aequissime et ad pondus connectuntur.“
Tai yra elementų harmonija, kurios dermės jėga visos dalys susijungia tobulai ir subalansuotai pagal savo svorį.
22 „De musica mundana et consonantiarum eius praxi ac situ a coeli aetherei sphaeris in has elementares infusa.“
Apie pasaulio muziką ir jos dermes, įlietas iš dangiškųjų sferų į žemiškąsias sritis.
23 „Harmonia mundi, sicut in homine, est nexus inter formam et materiam, inter spiritum et corpus.“
Pasaulio darna, kaip ir žmoguje, yra ryšys tarp formos ir materijos, tarp dvasios ir kūno.
24 „Quod coelum Empyreum sit ignis et lucis supernaturalis domicilium ac sedes.“
Empiriniai dangūs yra ugnies ir antgamtinės šviesos buveinė bei sostas.
25 „Mundi anima est essentia quaedam omnia replens, omnia ad centrum usque penetrans, omnia colligans atque connectens.“
Pasaulio siela yra esybė, pripildanti viską, skverbianti iki pat centro, jungianti ir vienijanti visatą.
26 „Haec virtus divina, quam Deus rebus creatis affluit, facit ut omnes vivant, sustineantur et multiplicentur.“
Dieviškoji galia, kuria Dievas užlieja kūrinius, suteikia gyvybę, palaiko ir dauginimąsi visose būtybėse.
27 „Lux aeterna in anima rationali splendorem suum relinquit, quo mens ad caelum se erigit.“
Amžinoji šviesa palieka savo spindesį protingojoje sieloje, per kurį protas pakyla į dangų.
28 „Mens humana est radius vivus ipsius Dei, non mutatione temporis obnoxius.“
Žmogaus protas yra gyvas paties Dievo spindulys, nepaveiktas laiko kaitos.
29 „Musica mundana est vox invisibilis ordinis divini, per quam universum su Deo concordat.“
Pasaulio muzika yra nematomo dieviškojo ordino balsas, per kurį visata suderinta su Dievu.
30 „Concordia elementorum est imago pacis divinae; discordia vero causa corruptionis et mortis.“
Elementų darna yra dieviškosios taikos atvaizdas, o jų nesantarvė – suirimo ir mirties priežastis.