Viduramžių vienuolynuose, kur jauni vienuoliai klūpėdavo prie altoriaus ir klausdavo, kodėl Dievas reikalauja meilės tik Jam, klausimas skambėjo kaip abejonė: ar tai nėra valdovo egoizmas? Tačiau teologinė tradicija aiškina kitaip – Dievo „pavydas“ nėra žmogaus pavydas, o ugnis, sauganti žmogų nuo klaidingų kelių. Hebrajiškas žodis qanna reiškia ne konkurenciją, o šventos erdvės apsaugą. Dievas nenori meilės dėl savo trūkumo, bet dėl to, kad žmogus nepasimestų stabų iliuzijose.
Tomas Akvinietis rašė, kad Dievas yra actus purus – gryna veikla, be jokio trūkumo. Jis šviečia kaip saulė, ne todėl, kad jam reikia šviesos, o todėl, kad tai jo prigimtis. Žmogus, mylėdamas Dievą, pražysta kaip gėlė, atsigręžusi į saulę. Augustinas Hipponietis savo „Išpažinimuose“ liudijo, kad širdis nerami, kol neranda ramybės Dievuje – meilė Dievui jam tapo ne grandinėmis, o sparnais. Tai rodo, kad Dievo „reikalavimas“ meilės nėra savanaudiškas, o kvietimas į pilnatvę.
Filosofai, tokie kaip Spinoza, matė Dievą kaip pačią gamtą. Jei Dievas yra viskas, tuomet garbinimas Jam yra pripažinimas, kad esi dalis visumos. Egoizmas būtų atskyrimas, bet Dievas kviečia susilieti – kaip upelis įteka į upę, ne prarasdamas save, o atrasdamas srovę. Mistikai, pavyzdžiui, Meisteris Eckhartas, kalbėjo apie Dievą kaip tuštumą, kuri kviečia užpildyti. Tai nėra užkariautojo egoizmas, o svečio šviesa, įžengianti į sielą.
Kasdienybėje tai galima palyginti su tėvu, kuris draudžia vaikui liesti karštą puodą ne iš pavydo, o kad apsaugotų nuo skausmo. Dievo „vienintelis“ reikalavimas meilės saugo nuo stabų, kurie žada laisvę, bet duoda vergystę. Istorijoje matome, kaip monoteizmas nušlavė kruvinus aukų ritualus, atverdamas kelią į kitokį santykį su dieviškumu.
Todėl klausimas, ar Dievas egoistas, atskleidžia labiau žmogaus požiūrį nei Dievo prigimtį. Jei matome Jį kaip konkurentą, tai kyla iš mūsų ego baimės. Bet jei suvokiame Jį kaip šaltinį, meilė Jam tampa ne pareiga, o šokiu. Dievo „egoizmas“ yra tik iliuzija – kaip Platono urvo šešėlis. Už jo slypi šviesa, kuri kviečia išeiti į tikrąją tikrovę. Dievas nereikalauja meilės dėl savęs, bet kviečia ją atrasti dėl mūsų pačių pilnatvės.