Mokesčiai
Kasdienė malda, pasninkas ramadano mėnesį ir pagalba vargšams yra islamiškos “mišios” – toks yra islamiškas tarnavimas Dievui. Galbūt tokia Dievo tarnyste reikalauja daugiau pastangų, bet ji yra bent jau naudinga sau ir kitiems, o ne tuščia kaip krikščioniškas kunigų spektaklis – mišios. Skirtingai nuo bažnyčios, islame pinigai dalinami ne mečetei (“musulmonu bažnyčiai”), o vargšams. Kiekvienas, uždirbantis daugiau už nustatyta minimumą turi išdalinti vargšams mažiausiai 2 % nuo savo pelno.
“Šventasis karas”
Ši sąvoka šiurpina pasaulį dėl klaidingo supratimo. Arabiškas žodis šiam terminui žymėti yra “dzihad” ir reiškia “kova, pastangos”, t.y. kova ir pastangos ginant religiją. Bet toli gražu tai nereiškia vien karo, kas aišku nėra išskiriama, jei kita religinė bendruomenė ginklu nori pavergti islamiškos bendruomenės narius ( kas kaip tik šiuo metu ir vyksta Palestinoje). Kasdienis “dzihad” yra malda, geras pavyzdys, savo paties blogu polinkiu nukariavimas, pykčio sutramdymas – ir toks religijos gynimas kartais reikalauja daugiau pastangų nei kariavimas mūšio lauke, nes jis turi būti nepaliaujamas, besitęsiantis 24 valandas per parą ir ne su pertraukom, o kasdien.
Islamiškos aprangos taisykles
Tiek vyrams, tiek ir moterims islame yra nustatytos kai kurios aprangos taisykles. Jie neturi visuomenėje atvirai rodyti savo grožio. Prie moteriško grožio priskiriami ir plaukai, todėl moterys islame juos pridengia skara. Ir savo grožio slėpimas visiškai nereiškia moters priklausomybės ar pasidavimo ir nusižeminimo vyrams, kaip yra madinga manyti. Kaip kiekvieno teisė yra saugoti savo turtą, taip ir kiekvieno teisė yra saugoti savo grožį. Tai reiškia, kad seksualumas, ypač pabrėžtas, išstatomas visuomenei veda blogų dalykų ir pirmiausia tai yra vešli dirva šeimų ardymui. Negalima teigti, kad islamiškoje visuomenėje nėra skyrybų, bet statistika įrodo, kad jų daug mažiau. Islamiškoje visuomenėje gyvenimas koncentruojamas šeimoje. Musulmonė moteris yra graži savo vyro, vaikų, tėvų akivaizdoje, ką nebūtinai turi matyti svetimi.
Moters vieta Islame.
Korane nėra nė vienos vietos, kur būtų daromas lyčių skirtumas. Muhamedas visur kreipiasi į žmones, t.y. vyrus ir moteris. Islamo istorijoje niekada nekilo klausimas apie moters vietą Islame, tai iškilo per “didžiuosius orientalistus”, kurie daug kalbėjo ir rašė apie tai, ko niekada nematė nes niekada ten nebuvo. Pranašas mokė, kad geriausias yra tas, kuris geriausias savo žmonai, taip pat sakė, kad Dievas yra patenkintas žmogumi, jei jo motina yra juo patenkinta, taip pat Korane parašyta, kad dangus guli po motinos kojomis. Islame motina yra labiausiai gerbiamas asmuo ir tik po jos seka tėvas.
Islamo teisės sistema, Šariatas, apima ne tik religinius, bet ir civilinius, baudžiamuosius bei šeimos teisės aspektus, todėl jos interpretacijos ir taikymas skirtingose musulmoniškose šalyse gali labai skirtis. Zakatas, minėtas kaip 2% pajamų aukojimas, yra vienas iš penkių islamo ramsčių, siekiantis sumažinti turtų nelygybę ir padėti vargstantiems. Svarbu pažymėti, kad zakatas nėra savanoriška auka, o religinė pareiga.
„Dzihadas“ kaip „kova, pastangos“ sąvoka turi daug sluoksnių. Be karinio dzihado, egzistuoja ir didysis dzihadas – vidinė kova su savo aistromis ir silpnybėmis, siekiant dvasinio tobulėjimo. Šis vidinis dzihadas laikomas svarbesniu už karinį. Korane rašoma: „O, tie, kurie tiki! Jei jums bus padaryta žala, atkeršykite už ją panašia žala. Bet jei jūs kantrybę parodysite ir vengsite blogio, tai iš tiesų tai bus geriau tiems, kurie vengia blogio.“ (Koranas 16:126). Šis posakis pabrėžia atleidimo ir taikos siekimo svarbą.
Įdomu tai, kad islamo istorijoje buvo laikotarpių, kai mokslas ir kultūra klestėjo, o musulmonų mokslininkai padarė reikšmingų atradimų matematikoje, medicinoje ir astronomijoje. Daugelis antikos tekstų buvo išsaugoti ir išversti būtent musulmonų mokslininkų dėka. Tačiau šis klestėjimo laikotarpis nebuvo nuolatinis, ir islamo pasaulis patyrė ir nuosmukio periodus. Islamas, kaip ir bet kuri kita religija, turi savo sudėtingą ir daugiasluoksnę istoriją, kurią suprasti reikalauja kruopštaus tyrimo ir objektyvaus požiūrio.