Antuanas Augustinas Kalmetas (pranc. Antoine Augustin Calmet) – XVIII a. benediktinų vienuolis, kurio vardas literatūros ir mokslo istorijoje neatsiejamas nuo bandymo racionalizuoti tai, kas protu nepaaiškinama. Gimęs 1672 m. ūkininko šeimoje, jis savo intelektu pasiekė vienas prestižiškiausių pareigų Bažnyčios hierarchijoje – 1728 m. tapo Senono (Senones) abatijos abatu. Nors jo erudicija apėmė milžinišką spektrą, šiandien jis dažniausiai prisimenamas kaip pirmasis sistemingas „vampyrų epidemijos“ analitikas.
Senono abatija: Intelektualinis magnetas
Būdamas abatu, Kalmetas Senono vienuolyną pavertė viena svarbiausių tyrimų vietų Europoje. Nors tai nebuvo oficiali akademija, vienuolyno biblioteka traukė mokslininkus iš viso žemyno. Kalmetas čia sukaupė tūkstančius tomų, o jo paties parašyti 23 tomai Šventojo Rašto komentarų tapo krikščioniškosios egzegezės etalonu.
Ši aplinka suformavo Kalmetą kaip kabinėtinį mokslininką. Jis neatliko lauko tyrimų, nelankė kapinių Balkanuose ir nematė lavonų savo akimis. Visas jo darbas rėmėsi kruopščia publikuotų raportų, ypač austrų karinės administracijos ataskaitų (pvz., apie Arnoldą Paolę ir Petarą Blagojevičių), analize bei šaltinių lyginimu.
Konfliktas su Voltaire’u: Pripažinimas per pašaipą
Kalmetas gyveno laikmečiu, kai religinis autoritetas susidūrė su radikaliuoju Apšvietos racionalizmu. Įdomiausias pavyzdys – jo santykis su Voltaire’u.
| Aspektas | Kalmeto ir Voltaire’o santykis |
| Kritika | Voltaire’as savo darbuose (pvz., Dictionnaire philosophique) negailestingai tyčiojosi iš Kalmeto, ypač dėl jo dėmesio vampyrams. |
| Pripažinimas | Nepaisant pašaipų, Voltaire’as pripažino didžiulį Kalmeto mokslinį autoritetą ir erudiciją, naudodamasis jo surinktais faktais savo paties tyrimams. |
| Polemika | Jų ryšys rodo, kad Kalmetas buvo pakankamai reikšmingas, jog didžiausias to meto „proto balsas“ laikytų jį vertu polemikos. |
Traktatas apie vampyrus: Pirmasis sisteminis bandymas
1746 m. išleistas veikalas „Traité sur les Apparitions des Esprits et sur les Vampires“ („Traktatas apie dvasių pasirodymus ir vampyrus“) nebuvo tik šiurpių istorijų rinkinys. Tai buvo pirmasis bandymas kritiškai analizuoti vampyrizmo reiškinį.
Kalmetas nesiekė „legalizuoti“ vampyrizmo kaip mokslo šakos, tačiau jis pirmasis taikė mokslinį metodą tokio pobūdžio dvasiniams reiškiniams tirti. Jis bandė paaiškinti liudijimus per fiziką ir mediciną:
- Puvimo biologija: Dujų susidarymas ir audinių irimas aiškintas kaip natūralus procesas, klaidingai suprastas kaip „gyvybingumas“.
- Psichologija: Jis analizavo, kaip baimė ir sielvartas plinta kaip užkratas kaimo bendruomenėse.
- Teisinis skepticizmas: Jis pastebėjo, kad liudijimai apie vampyrus dažnai yra prieštaringi ir neturi tiesioginių liudininkų.
Įtaka literatūrai ir folkloristikai
Miręs 1757 m., Kalmetas paliko palikimą, kuris tapo vienu pagrindinių šaltinių XIX a. rašytojams. Nors negalima teigti, kad be Kalmeto nebūtų Bramo Stokerio, tačiau akivaizdu, kad jo surinkti istoriniai raportai ir sisteminės analizės pasitarnavo kaip faktinė medžiaga kuriant gotikinės literatūros šedevrus. Jis užfiksavo folklorą tuo metu, kai šis dar buvo gyva, bauginanti tikrovė, ir perdavė jį ateities kartoms jau kaip mokslinių bei literatūrinių tyrimų objektą.