Anaksagoras iš Klazomenų (gr. Ἀναξαγόρας, apie 500–428 m. pr. Kr.) – vienas ryškiausių ikisokratinių filosofų, pirmasis Atėnuose įkūręs filosofijos mokyklą ir pirmasis Atėnuose nuteistas už „bedievystę“. Jis vadinamas „Protą atradusiu filosofu“, nes pirmasis gra, kuris pasakė: „Visame yra viskas, o tvarką įveda Νοῦς (Nus) – Protas“.
Gyvenimas: nuo Jonijos iki Atėnų tremties
Gimė turtingoje šeimoje Klazomenuose (Mažojoje Azijoje). Jaunystėje atsisakė turto, sakydamas: „Man pakanka dangaus“. Apie 460 m. pr. Kr. atvyko į Atėnus – kaip tik tada, kai Periklis kūrė demokratiją ir Atėnai tapo Graikijos kultūros centru. Anaksagoras tapo Periklio draugu ir mokytoju, mokė ir Aspaziją (Periklio žmoną).
Tačiau jo mokymas apie dangaus kūnus kaip „įkaitusias uolas“ ir saulę kaip „įkaitusį akmenį, didesnį už Peloponesą“ pasirodė pavojingas. 434–430 m. pr. Kr. jis buvo apkaltintas bedievyste (asebeia) – esą neigiąs dievus, kurie tradiciškai buvo saulė, mėnulis, žvaigždės. Teismas (tikriausiai inicijuotas Periklio priešų) nuteisė mirties bausme arba didžiule bauda. Periklis išgelbėjo mokytoją – Anaksagoras pabėgo į Lampsaką (Mažoji Azija), ten įkūrė mokyklą ir mirė garbingai. Lampsakiečiai pastatė jam altorių „Protas ir Tiesa“ ir kasmet šventė jo mirties dieną.
Pagrindinės idėjos
- „Visame yra viskas“ (πάντα ἐν πᾶσιν)
Pradžioje buvo begalinis mišinys – viskas sumaišyta: plaukai, nagai, auksas, vanduo – viskas visur. Nėra gryno „buvimo“ ar „nebuvimo“, tik „daugiau“ ar „mažiau“. - Nous – Protas
Vienintelė gryna, nesumaišyta substancija – Νοῦς (Protas). Jis begalinis, amžinas, visur vienodas, valdo viską. Protas pradėjo sukimąsi – tarsi kosminį sūkurį, kuris išskyrė daiktus: šviesą iš tamsos, šiltą iš šalto, sausą iš drėgno. Tai pirmas aiškus teleologinis principas graikų filosofijoje – pasaulis turi prasmę ir tvarką. - Saulė, mėnulis, žvaigždės – ne dievai
Saulė – įkaitęs akmuo, mėnulis – žemės gabalas, žvaigždės – įkaitę akmenys, nusviesti sukdamiesi. Už tai ir nuteistas. - Sėklos (σπέρματα)
Kiekviename daikte yra „sėklų“ visko – plaukai turi plaukų sėklų, auksas – aukso. Mityba: valgydamas duoną gauni plaukų, nagų ir kaulų sėklų – jos auga tavyje.
Anaksagoras – tiltas tarp jonėnų (Thales, Anaksimandras, Anaksimenas) ir Atėnų filosofijos. Jo Protas paveikė:
- Sokratą („Protas – gėrio priežastis“).
- Platoną (Timajo kosmoso tvarka).
- Aristotelį (kritikavo, bet pripažino kaip pirmąjį teleologą).
- Net krikščionių teologus (Protas kaip Dievo atspindys).
Jį citavo Demokritas, Empedoklis, net vėlyvieji stoikai. Anaksagoras – pirmasis filosofas, nuteistas už mintis – Atėnų „Sokratas prieš Sokratą“.