Sura Al-Jinn, lietuviškai vadinama „Džinai“, yra 72-oji Korano sura, priskiriama prie mekitų laikotarpio apreiškimų. Ji laikoma viena iš svarbiausių tekstų, atskleidžiančių santykį tarp žmonių ir kitų Dievo kūrinių – nematomų būtybių, vadinamų džinais. Pats pavadinimas kilo iš pirmųjų šios suros eilučių, kuriose pasakojama, kaip džinai išgirdo pranašo Muhammado skaitomą Koraną ir pripažino jo žinią kaip tiesą. Taip atsiranda nauja religinė dimensija – Koranas skirtas ne tik žmonėms, bet ir džinams, kurie taip pat yra atsakingi prieš Dievą.
Pagal tradiciją ši sura buvo apreikšta Mekos laikotarpiu, kai pranašas patyrė stiprų priešinimąsi iš pagoniškos bendruomenės. Tuo metu jis išėjo iš Mekos ir, būdamas Nakhlos slėnyje, skaitė Koraną. Pasak šaltinių, būtent tada grupė džinų išgirdo Dievo žodžius, patikėjo jais ir grįžo pas savo bendruomenę skelbti tiesos. Tai parodo, kad Dievo žinia peržengia vien žmogišką pasaulį – ją girdi ir priima nematomos dvasinės būtybės, kurios islamo teologijoje užima ypatingą vietą.
Sura apima 28 eilučių ir turi aiškią struktūrą. Pirmoje dalyje kalbama apie pačių džinų liudijimą, kad jie klausėsi Korano ir pripažino jame esančią tiesą. Jie sakė: „Mes išgirdome nuostabų Koraną, vedantį į tiesą, todėl mes juo patikėjome.“ Šiame liudijime išryškėja esminė Korano funkcija – būti vedliu visoms protingoms būtybėms, nepriklausomai nuo jų prigimties.
Toliau sura atskleidžia džinų įvairovę. Kai kurie iš jų tikintys, kiti – netikintys, kai kurie paklusnūs, o kiti maištaujantys. Tai primena žmogaus pasaulį, kuriame taip pat egzistuoja pasirinkimo laisvė. Šis aspektas parodo, kad tiek žmonės, tiek džinai yra laikomi atsakingais prieš Dievą už savo darbus, todėl religija nėra tik žmogiškas reiškinys, o universali dvasinė sistema.
Religinė suros prasmė glaudžiai siejasi su vienybės (tawhid) idėja. Džinai patvirtina, kad neturi garbinti nieko kito, tik Dievą, ir pripažįsta, jog anksčiau kai kurie jų buvo suklaidinti, garbino beprasmius stabus ar tikėjo melagingomis jėgomis. Tai parodo, kad net anapus žmonijos egzistuoja klaidingos praktikos, kurias tik Koranas gali ištaisyti, atvesdamas į vienintelį tiesos kelią.
Antroje suros dalyje pateikiamas Dievo perspėjimas žmonėms ir džinams. Pabrėžiama, kad pranašas nėra savarankiškas stebukladarys ar žinantis paslaptis – jis tik perduoda Dievo žinią. Tai svarbus priminimas, kad net pats pranašas yra tik tarpininkas, o visa galia priklauso vien Dievui. Čia pabrėžiama ir Prisikėlimo dienos realybė: tiek žmonės, tiek džinai stosis prieš Aukščiausiąjį ir atsiskaitys už savo gyvenimą.
Sura turi ir praktinį naudojimą islamo tradicijoje. Ji dažnai skaitoma kaip apsauga nuo blogųjų jėgų ir pagundų, nes džinai, kaip ir žmonės, gali daryti tiek gėrį, tiek blogį. Tikintieji tiki, kad šios suros klausymasis ar skaitymas saugo žmogų nuo nematomų pavojų ir padeda sutvirtinti tikėjimą Dievu.
Kultūriškai ši sura turėjo didžiulę įtaką musulmonų vaizduotei apie dvasinį pasaulį. Ji formavo požiūrį į džinus kaip į realias būtybes, gyvenančias paraleliai žmonėms, turinčias savo bendruomenes, religijas ir atsakomybę. Skirtingai nuo mitinių pabaisų, džinai Korane pateikiami kaip protingi padarai, galintys pažinti tiesą. Tai sujungia kosminę perspektyvą – žmonės nėra vieninteliai gavę Dievo žinią, bet jie yra kviečiami gyventi atsakingai kartu su kitais Dievo kūriniais.
Al-Jinn
- Sakyk (Muhamedai): „Man buvo apreikšta, kad grupė džinų (nuo trijų iki dešimties) klausėsi šio Korano. Jie pasakė: „Iš tiesų, mes išgirdome nuostabų skaitinį!“
- „Jis veda tiesiuoju keliu, ir mes patikėjome juo, ir mes niekada neprilyginsime jokio kito garbinime savo Viešpačiui.“
- „Išaukštinta mūsų Viešpaties didybė – Jis nepaėmė nei žmonos, nei sūnaus (nei jokios atžalos).“
- „Kvailieji tarp mūsų [tai yra Iblisas (Šėtonas) arba politeistai iš džinų] kalbėjo apie Allah neteisingai, be tiesos.“
- „Mes tikėjome, kad nei žmonės, nei džinai nedrįstų meluoti apie Allah.“
- „Tačiau buvo vyrų tarp žmonių, kurie ieškojo prieglobsčio pas džinus, bet šie tik dar labiau juos paskandino nuodėmėje ir netikėjime.“
- „Jie manė, kaip ir jūs manėte, kad Allah nepasiųs jokio Pasiuntinio nei žmonėms, nei džinams.“
- „Mes siekėme pasiekti dangų, bet radome jį pripildytą griežtų sargybinių ir degančių ugnies liepsnų.“
- „Anksčiau mes sėdėdavome ten klausydamiesi, bet dabar kiekvienas, kuris bando klausytis, randa liepsną, tykančią jo pasikėsinime.“
- „Mes nežinome, ar blogis skirtas tiems, kurie yra žemėje, ar galbūt jų Viešpats nori jiems nurodyti tiesųjį kelią.“
- „Tarp mūsų yra teisiųjų, ir yra kitokių – mes esame skirtingos grupės, einančios įvairiais keliais.“
- „Mes suvokiame, kad negalime išvengti Allah bausmės nei žemėje, nei pabėgę kur kitur.“
- „Kai išgirdome Šį Vadovą (Koraną), mes patikėjome. Kas tiki savo Viešpačiu, tam nebebus baimės dėl atlygio sumažinimo ar bausmės padidinimo.“
- „Tarp mūsų yra musulmonų (paklususių Allah), ir yra nuklydusių (Al-Qāsitūn – tie, kurie nutolo nuo Tiesos kelio). Kas priėmė islamą, tas atrado tiesųjį kelią.“
- „O nuklydusieji bus pragaro malkos.“
- „Jei jie būtų patikėję Allah ir laikęsi tiesiojo kelio, Mes būtume juos apdovanoję gausiu vandeniu (gausiu palaiminimu).“
- „Kad juos išbandytume tuo. Kas nusigręžia nuo savo Viešpaties priminimo (Korano), tą Allah įves į skaudžią bausmę.“
- „Mečetės priklauso tik Allah, todėl nemelskite kartu su Juo jokio kito.“
- „Man apreikšta, kad kai Allah tarnas (Muhamedas) atsistojo melstis Jam, džinai susigrūdo aplink jį, lyg minia, kad galėtų klausytis jo skaitinio.“
- Sakyk: „Aš meldžiu tik savo Viešpatį ir neprilyginu Jam jokio partnerio.“
- Sakyk: „Aš neturiu galios jums nei pakenkti, nei jus atvesti į tiesųjį kelią.“
- Sakyk: „Niekas manęs neapsaugos nuo Allah bausmės, jei Jam nepaklusčiau, ir niekur nerasiu užuovėjos, tik pas Jį.“
- „Mano užduotis – perduoti tiesą iš Allah ir Jo žinutes. Kas nepaklūsta Allah ir Jo Pasiuntiniui, tam skirtas pragaro laužas, kuriame jis gyvens amžinai.“
- „Kai jie išvys tai, kas jiems buvo pažadėta, tada jie sužinos, kas yra silpnesnis pagal pagalbininkus ir menkesnis pagal skaičių.“
- Sakyk: „Aš nežinau, ar tai, kuo jums grasinama, yra arti, ar mano Viešpats tam paskyrė tolimą laiką.“
- „Jis vienintelis žino paslėptą (nežinomą) pasaulį, ir Jis neatveria jo niekam.“
- „Tik Pasiuntiniui, kurį Jis pasirenka, Jis leidžia sužinoti kiek nori iš paslėpto, o aplink jį Jis pastato angelus-sargus priekyje ir už nugaros.“
- „Allah saugo juos, kad įsitikintų, jog jie perteikė savo Viešpaties žinias. Jis apima visa, kas su jais susiję, ir Jis suskaičiavęs kiekvieną daiktą.“