Viešpatie, pasigailėk mūsų. Kristau, pasigailėk mūsų. Viešpatie, pasigailėk mūsų. Kristau, išgirsk mus. Kristau, išklausyk mus.
Dieve, dangaus Tėve, pasigailėk mūsų. Dieve, Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, pasigailėk mūsų. Dieve, Šventoji Dvasia, pasigailėk mūsų. Šventoji Trejybe, vienas Dieve, pasigailėk mūsų.
Šventasis Petrai, melski už mus. Šventasis Petrai, Jėzaus pašauktas iš žvejų, melski už mus. Šventasis Petrai, tikėjimo uola, melski už mus. Šventasis Petrai, pirmasis apaštalų tarpe, melski už mus. Šventasis Petrai, Bažnyčios pagrindas, melski už mus. Šventasis Petrai, atleidimo ir atgailos pavyzdy, melski už mus. Šventasis Petrai, nuolankumo ir meilės Kristui simboli, melski už mus. Šventasis Petrai, narsusis Evangelijos skelbėjas, melski už mus. Šventasis Petrai, uolusis Jėzaus pasekėjas, melski už mus. Šventasis Petrai, kryžiumi ištikimybę paliudijęs, melski už mus. Šventasis Petrai, Kristaus Viešpaties apaštale, melski už mus. Šventasis Petrai, Roma tavimi pašventinta, melski už mus. Šventasis Petrai, visų Bažnyčios vadovų globėjau, melski už mus. Šventasis Petrai, dangiškųjų vartų sergėtojau, melski už mus.
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, atleisk mums, Viešpatie. Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, išklausyk mus, Viešpatie. Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų.
Viešpatie Jėzau Kristau, Tu savo apaštalui Petrui patikėjai savo Bažnyčią kaip tikėjimo uolą. Per šventojo Petro užtarimą padėk mums likti ištikimiems Tavo mokymui ir augti tikėjime. Leisk mums, sekant šv. Petro pavyzdžiu, rasti stiprybę liudyti Evangeliją. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Šv. Petro litanija kyla iš senosios Bažnyčios tradicijos pagerbti apaštalą, kurį Kristus pasirinko kaip matomą bendruomenės atramą. Joje ne tik išvardijami Petro titulai, bet ir atskleidžiama visa jo dvasinė biografija – nuo žvejo iš Galilėjos iki kankinio Romoje. Litanijos kreipiniai primena ne idealizuotą, bet labai žmogišką Petrą: žmogų, kuris klupo, klydo, išsigynė, tačiau būtent per šiuos suklupimus tapo tikėjimo uola. Todėl ši malda nėra vien šventojo pagerbimas – tai kelionė per Petro patirtį, kurioje atsispindi kiekvieno tikinčiojo vidinė kova, atgaila ir sugrįžimas.
Litanijoje išryškėja keli esminiai Petro bruožai: jo drąsa skelbti Evangeliją, gebėjimas priimti Dievo gailestingumą po savo silpnumo akimirkų, ištikimybė Kristui iki pat kankinystės. Kreipiniai į Petrą kaip į „tikėjimo uolą“, „Bažnyčios pagrindą“ ar „dangiškųjų vartų sergėtoją“ atspindi ne tik jo istorinį vaidmenį, bet ir simbolinę reikšmę – Petras yra tas, kuris pirmasis išdrįso žengti į vandenį, pirmasis išpažino Kristų, pirmasis patyrė, ką reiškia būti pakeltam po nuopuolio.
Ši litanija ypač artima tiems, kurie ieško tvirtumo tikėjime, nori mokytis nuolankumo ir atgailos, arba meldžiasi už Bažnyčios vadovus – juk Petras laikomas visų popiežių globėju. Ji dažnai skaitoma per Šv. Petro ir Pauliaus iškilmę, rekolekcijose, atgailos pamaldose ar asmeninėje maldoje, kai žmogus nori atsiremti į Petro patirtį kaip į dvasinį kompasą.
Kaip ir daugelis litanijų, ši susiformavo palaipsniui, iš tikinčiųjų pamaldumo ir ilgaamžio Petro kulto. Ji išlaiko klasikinę litanijų struktūrą, tačiau jos turinys kviečia ne tik prašyti užtarimo, bet ir pažvelgti į savo pačių tikėjimo kelią – tokį pat trapų, bet Dievo malonės perkeičiamą, kaip ir šventojo Petro.