Adomo ir Ievos istorija yra viena seniausių ir geriausiai žinomų pasaulio istorijų, kurios centre atsiduria paslaptingas vaisius. Pasak Biblijos, pirmieji žmonės gyveno Edeno sode (lot. Paradisus), kuriame galėjo mėgautis visomis gėrybėmis, išskyrus vieną. Dievas jiems buvo uždraudęs valgyti nuo Gero ir blogo pažinimo medžio vaisių. Tačiau, pasidavę gyvatės gundymams, Ieva, o vėliau ir Adomas, šį vaisių nuskynė ir paragavo.
Dauguma žmonių šiandien net nesusimąstydami pasakytų, kad tas vaisius buvo obuolys. Visgi, jei atsiverstumėte pačią Bibliją, pamatytumėte, kad ten obuolys nėra minimas nė vienu žodžiu. Tekste rašoma tiesiog apie „vaisių“. Tad kaip nutiko, kad paprastas sodo vaisius tapo viso pasaulio atpažįstamu simboliu?
Kalbinis atsitiktinumas
Svarbiausia priežastis, kodėl mes šiandien kalbame apie obuolį, yra susijusi su senąja lotynų kalba. Kai prieš daugybę šimtų metų Biblija buvo verčiama į lotynų kalbą, vertėjai susidūrė su įdomiu sutapimu. Lotyniškai žodis malum reiškia obuolį, tačiau lygiai taip pat rašomas žodis malum reiškia ir blogį.
Bažnyčios mokytojams tai pasirodė labai taikli užuomina: paragavai obuolio – įsileidai blogį. Šis žodžių žaismas prigijo ir ilgainiui žmonių sąmonėje uždraustasis vaisius galutinai virto obuoliu.
Kodėl būtent obuolys, o ne kitas vaisius?
Viduramžiais ir Renesanso laikais dailininkai, tapydami scenas iš Edeno sodo, norėjo pavaizduoti ką nors atpažįstamo. Kadangi Europoje obuoliai buvo vieni dažniausių ir gražiausių vaisių, menininkai juos piešė savo paveiksluose. Taip obuolys su ryškia odele tapo pagundos ženklu, kurį matydavo kiekvienas, užsukęs į bažnyčią ar žiūrėdamas į meno kūrinius.
Nors istorikai ir teologai spėlioja, kad tikrasis biblinis vaisius galėjo būti figa, granatas ar net vynuogė, obuolys laimėjo šią „konkurenciją“ dėl savo paprastumo ir lotynų kalbos įtakos.
Šis simbolis iš religinių tekstų persikėlė ir į mūsų kasdienybę. Pavyzdžiui, vyrų kakle esantis kremzlės iškilumas vadinamas „Adomo obuoliu“. Senovės pasakojimas sako, kad kai Adomas skubėdamas rijo uždraustą kąsnį, šis jam įstrigo gerklėje kaip ženklas apie padarytą klaidą.