Popiežiaus Hadriano I laiškas (Epistola Hadriani) yra vienas unikaliausių aštuntojo amžiaus dokumentų, kurio eilutėse paslėpta ne tik istorinė pergalė, bet ir būsimų klastočių šešėlis. Tai yra akrostichas – eiliuotas kūrinys, kurio pirmosios raidės lotyniškai suformuoja kreipinį: HADRIANUS PAPA CAROLO REGI. Sukurtas maždaug 774 metais, laiškas šlovina Karolio Didžiojo pergalę prieš Langobardų karalių Desiderijų (Desiderius) ir jo įžengimą į Paviją. Popiežius čia imperatorių vadina Bažnyčios gynėju (defensor), pabrėždamas jo nuolankumą apaštalų sostui bei senųjų dovanų grąžinimą.
Šis kūrinys yra savotiškas viduramžių „Trojos arklys“, sujungiantis tikrą istorinį įvykį su milžiniška apgaule. Viskas prasidėjo 774 metais, kai galingasis valdovas Karolis Didysis (Carolus Magnus) sutriuškino langobardus bei užėmė jų sostinę Paviją. Švęsdamas šią pergalę, popiežius Hadrianas I (Hadrianus I) nusiuntė karaliui ypatingą eilėraštį, parašytą kaip akrostichas. Tai reiškia, kad pirmosios kiekvienos eilutės raidės, skaitant iš viršaus į apačią, suformuoja užrašą: HADRIANUS PAPA CAROLO REGI (Popiežius Hadrianas karaliui Karoliui). Šis kodas turėjo patvirtinti dokumento tikrumą bei parodyti didžiulę pagarbą nugalėtojui.
Eilėraštyje popiežius vadina Karolį Bažnyčios gynėju (defensor) ir mini, kad valdovas „grąžino senąsias dovanas“ (lotyniškai – Reddidit prisca dona). Nors tai skamba kaip padėka, čia slypi teisiniai spąstai. Ši frazė leidžia suprasti, kad žemės Italijoje Bažnyčiai priklausė jau seniai, o Karolis jas tiesiog atidavė teisėtam savininkui. Praėjus beveik šimtui metų, grupė klastotojų, pasivadinusių Pseudo-Izidoru (Pseudo-Isidorus), pasinaudojo šio autoritetingo laiško šlove. Jie įterpė šį tikrą Hadriano I kreipimąsi į savo sugalvotų įstatymų rinkinį kaip įžangą.
To meto teisininkas, pamatęs autentišką popiežiaus laišką su vardiniu kodu, automatiškai patikėdavo ir visais kitais dokumentais, kurie tame rinkinyje buvo tiesiog išgalvoti. Taip tikra istorinė pergalė tapo „pakuote“ sisteminiam melui, padėjusiam popiežiams iškilti virš visų Europos karalių bei imperatorių. Šis raštas, išlikęs Žano Polio Minio (Jacques Paul Migne) surinktame Patrologijos (Patrologia Latina) rinkinyje, primena, kaip meistriškai supinta tiesa ir apgaulė gali valdyti pasaulį ištisus šimtmečius. Tai buvo didinga era, kurioje rašytinis žodis turėjo galią formuoti ištisų tautų likimus bei nustatyti naujas galios taisykles.
Popiežiaus Hadriano I laiškas Karoliui Didžiajam
POPIEŽIAUS HADRIANO LAIŠKAS KARALIUI KAROLIUI DIDŽIAJAM, kuris senuose egzemplioriuose pridedamas prieš jo Kanonų kodeksą.
Dieviška švytinti doktrina pranoksta karalystės skeptrus,
Laiminga karalių kilmė, visuomet palaiminga gimtis,
–0135C–
Matome, kad įstatymo didybė turi šlovės malonę,
Teisingu karaliumi gimsta maitintojos Bažnyčios gynėjas,
Nes niekuomet negali būti nugalėta dangiškoji disciplina,
Jau seniai pergalingai priimantis tėviškos karalystės
–0136A–
Pavyzdį, kuriuo pasišventęs tikėjimas džiaugiasi pergale,
Kristui padedant ir palaimintajam raktininkui Petrui,
Visas priešiškas tautas pajungia po karališkomis pėdomis.
Štai palaiminga šaknis palikuoniui suteikė pavidalą.
Džiaugsminga garbinti Dievą, visuomet mylėti dieviškąjį įstatymą,
Pagirtiną saugoti tikėjimą ir ginti šventą gyvenimą,
Užtarėją tiesiogiai turintis dangaus vartininką dangaus triumfuose.
Jo nugalinti dorybė visuomet išlieka tvirta.
Apaštališkojo sosto tikėjimo doktrinos šviesą sekantis,
Šiame šventame soste didis karalius Karolis spindi.
Visais gėriais per jį praturtinta [Bažnyčia] triumfuoja visur,
Šiose [žemėse] dangiškąją karalystę turėti visuomet nusipelnė.
Imdamasis dieviškų ginklų, sutrypė išdidžias tautas.
–0136B–
Grąžino senąsias dovanas savo motinai Bažnyčiai,
Didžius miestus, sienas taip pat ir įvairias pilis.
Langobardų ir erulų tautas dieviška dorybe parbloškė.
Liksmindamasis apkabina tikėjimą, kurį gavo iš protėvių.
Ši didi giminė švyti visame pasaulyje:
Aukštas, kilnus, spindintis, valdo įvairias karalystes.
Džiaugdamasis skubiai atvyko sveikas prie apaštalų slenksčio,
Didžiulėmis šlovėmis ir himnais šlovinamas visos tautos.
Atkakliai prašo aukščiausiojo ganytojo už jį melstis,
Kad būtų atpirktos jam nuo jaunystės padarytos nuodėmės.
Sustiprintas palaimingais užtarimais, liežuviu žadėjo mokytojui
Saugoti šventosios Romos Bažnyčios dvasią per amžius,
–0136C–
Ginti savo globėjo palaimintojo Petro teisingumą,
Sumaniai, kaip aukščiau dovanodamas, savo išpažinime jis paaukojo.
Be to, Hadrianas, Kristaus vadovas, išpranašavo triumfus,
–0137A–
Kad dieviškoji dešinė ilgai saugos, Petrui ir Pauliui lydint.
Suteikdami pergalės kalaviją ir už tave kovodami,
Sveikas su savaisiais liksi nugalėtoju, būtent per juos
Jie siekia kelio, kad į Pavijos miestą įžengtum kaip nugalėtojas.
Klastingojo karaliaus Desiderijaus nedorus sprandus sutrypsi,
Jo jėgas parblokšdamas, panardinsi į gilią bedugnę.
Langobardų karalystės apgaubtas, atiduosi savo duoklę,
Pažadėtas šventas dovanas raktininko Petro rūmams,
Dar labiau suteikdamas tau pergalę, taip pat ir garbę
Per amžius viešpatauti su savaisiais čia ir ateities palikuonims.
Nuo įstatymo niekuomet nenustok, laikydamasis šių nurodymų.
–0138A–
Tiek apie Hadriano laišką, kiek jį pavyko išgauti iš sugadintų egzempliorių. Kas gi liečia laiką, kadangi Karolis tris kartus atvyko į Miestą [Romą] Hadrianui gyvam esant: būtent 774 metais, kai apgulė Paviją; vėl 781 metais, kai jo sūnūs Pipinas Italijos, Liudvikas Akvitanijos karaliais Hadriano buvo patepti; galiausiai 787 metais, kai iš ten į Kapują bei Beneventą prieš kunigaikštį Grimoaldą išvyko: mes, nors dalykas neaiškus, Hadriano kodeksą manėme priskirti greičiau paskutinei kelionei nei kaip kitiems patiko [priskirti] pirmajai, kuriai daugelis dalykų, skaitomų jo laiške, vargu ar galėtų tikti.
Nors lotyniškas eilėraštis prasideda akrostichu (pirmosios eilučių raidės suformuoja užrašą HADRIANUS PAPA CAROLO REGI), šis autentiškas tekstas istoriškai tapo „fasadu“ garsiajam Pseudo-Izidoro falsifikatų rinkiniui. Klastotojai pasinaudojo šio tikro dokumento autoritetu, kad įteisintų išgalvotus popiežių nutarimus, kuriais buvo siekiama suteikti Bažnyčiai neribotą politinę galią ir turtus.