Ignoto laiškas efeziečiams

„Ignoto laiškas efeziečiams“ (The Epistle of Ignatius to the Ephesians) yra vienas svarbiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, priskiriamų Antiochijos vyskupui Ignotui, kankiniui ir apaštalinių tėvų tradicijos atstovui. Laiškas parašytas kelionės į Romą metu, kai Ignotas buvo gabenamas mirčiai. Tai suteikia tekstui ypatingą toną: jis rašo kaip žmogus, kuris jaučiasi stovintis ant mirties slenksčio ir todėl kalba su visišku atvirumu, be diplomatiškų užuolankų. Laiškas atspindi II a. pradžios Bažnyčios savivoką, jos kovą su vidinėmis erezijomis ir besiformuojančią griežtą hierarchiją.

Kūrinys išsiskiria ypatingu dėmesiu vienybei ir paklusnumui vyskupui, kuriuos Ignotas laiko esminėmis krikščioniškos bendruomenės savybėmis. Jis nuolat pabrėžia, kad tikintieji turi būti „kaip viena lygiagrečiai skambanti giesmė“, o vyskupas – Kristaus atvaizdas žemėje. Šiame laiške pirmą kartą krikščioniškoje literatūroje taip aiškiai išsakoma mintis, kad atsiskyrimas nuo vyskupo yra atsiskyrimas nuo Dievo. Tai rodo, kaip anksti ir kaip griežtai formavosi bažnytinė valdžios struktūra, kuri vėliau tapo visos katalikų ir ortodoksų tradicijos pamatu.

Laiške taip pat ryškiai matoma kova su klaidatikiais ir doktrinų maišytojais. Ignotas perspėja efeziečius saugotis „vilkų avies kailyje“, kurie neša Jėzaus vardą, bet skleidžia mokymus, prieštaraujančius tikrajai tikėjimo tradicijai. Šios polemikos atskleidžia, kokia įtempta ir fragmentuota buvo ankstyvoji krikščionybė, ir kaip stipriai bendruomenės jautė poreikį apsibrėžti prieš įvairias gnostines ar doketines idėjas. Dėl šių temų laiškas yra vienas iš kertinių šaltinių, padedančių suprasti, kaip II a. pradžioje buvo suvokiama Bažnyčios vienybė, autoritetas ir tikėjimo grynumas.

Ignoto laiškas efeziečiams

TURINYS

1 SK. EFEZIEČIŲ PAGYRIMAS.
2 SK. SVEIKINIMAI IR PRAŠYMAI.
3 SK. PARAGINIMAI VIENYBEI.
4 SK. TAS PATS TĘSIAMA.
5 SK. VIENYBĖS PAGYRIMAS.
6 SK. GERBKITE VYSKUPĄ KAIP PATĮ KRISTŲ.
7 SK. SAUGOKITĖS NETIKRŲ MOKYTOJŲ.
8 SK. ATNAUJINTAS EFEZIEČIŲ PAGYRIMAS.
9 SK. JŪS NEKREIPĖTE DĖMESIO Į NETIKRUS MOKYTOJUS.
10 SK. PARAGINIMAI MALDAI, NUOLANKUMUI IR T. T.
11 SK. PARAGINIMAS BIJOTI DIEVO IR T. T.
12 SK. EFEZIEČIŲ PAGYRIMAS.
13 SK. PARAGINIMAS DAŽNAI SUSIRINKTI DIEVO GARBINIMUI.
14 SK. PARAGINIMAI TIKĖJIMUI IR MEILEI.
15 SK. PARAGINIMAS IŠPAŽINTI KRISTŲ TYLA, KAIP IR KALBA.
16 SK. NETIKRŲ MOKYTOJŲ LIKIMAS.
17 SK. SAUGOKITĖS KLAIDINGŲ MOKYMŲ.
18 SK. KRYŽIAUS ŠLOVĖ.
19 SK. TRYS GARBINGOS PASLAPTYS.
20 SK. KITO LAIŠKO PAŽADAS.
21 SK. PARAGINIMAI TVIRTUMUI IR VIENYBEI.
22 SK. PABAIGA.

IGNATO LAIŠKAS EFEZIEČIAMS: TRUMPESNĖ IR ILGESNĖ VERSIJOS

Ignatas, dar vadinamas Teoforu, bažnyčiai, esančiai Efeze, Azijoje, pelnytai pačiai laimingiausiai, palaimintai Dievo Tėvo didybe ir pilnatve, ir iš anksto paskirtai prieš laikų pradžią, kad ji visada būtų patvariai ir nekintamai šlovei, sujungtai ir išrinktai per tikrąją kančią Dievo Tėvo ir Jėzaus Kristaus, mūsų Dievo, valia: gausi laimė per Jėzų Kristų ir Jo nesuteptą malonę.

Ignatas, dar vadinamas Teoforu, bažnyčiai, esančiai Efeze, Azijoje, pelnytai pačiai laimingiausiai, palaimintai Dievo Tėvo didybe ir pilnatve, ir iš anksto paskirtai prieš laikų pradžią, kad ji visada būtų patvariai ir nekintamai šlovei, sujungtai ir išrinktai per tikrąją kančią Dievo Tėvo ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, mūsų Išganytojo, valia: gausi laimė per Jėzų Kristų ir Jo nesuteptą džiaugsmą.

1 SK. EFEZIEČIŲ PAGYRIMAS.

Aš susipažinau su jūsų vardu, labai mylimu Dievuje, kurį jūs įgijote per teisumo įprotį, pagal tikėjimą ir meilę Jėzuje Kristuje, mūsų Išganytojuje. Būdami Dievo sekėjai ir ragindami save Dievo krauju, jūs tobulai atlikote darbą, kuris jums derėjo. Nes, išgirdę, kad atvykau surakintas iš Sirijos dėl bendro vardo ir vilties, tikėdamasis jūsų maldų dėka gauti leidimą kovoti su žvėrimis Romoje, kad taip per kankinystę iš tiesų tapčiau moksleiviu To, „kuris atidavė save už mus kaip atnašą ir auką Dievui“, [jūs paskubėjote mane pamatyti]. Taigi, aš priėmiau visą jūsų daugybę Dievo vardu per Onesimą, neapsakomos meilės vyrą ir jūsų vyskupą kūne, kurį prašau jūsų per Jėzų Kristų mylėti, ir kad jūs visi stengtumėtės būti į jį panašūs. Ir palaimintas Tas, kuris suteikė jums, būdami to verti, gauti tokį puikų vyskupą.

Aš susipažinau su jūsų labai trokštamu vardu Dievuje, kurį jūs įgijote per teisumo įprotį, pagal tikėjimą ir meilę Kristuje Jėzuje, mūsų Išganytojuje. Būdami Dievo meilės žmogui sekėjai ir ragindami save Kristaus krauju, jūs tobulai atlikote darbą, kuris jums derėjo. Nes, išgirdę, kad atvykau surakintas iš Sirijos dėl Kristaus, mūsų bendros vilties, tikėdamasis jūsų maldų dėka gauti leidimą kovoti su žvėrimis Romoje, kad taip per kankinystę iš tiesų tapčiau moksleiviu To, „kuris atidavė save už mus kaip atnašą ir auką Dievui“, [jūs paskubėjote mane pamatyti]. Taigi, aš priėmiau visą jūsų daugybę Dievo vardu per Onesimą, neapsakomos meilės vyrą, kuris yra jūsų vyskupas, kurį prašau jūsų per Jėzų Kristų mylėti, ir kad jūs visi stengtumėtės būti į jį panašūs. Palaimintas Dievas, kuris suteikė jums, kurie patys esate tokie puikūs, gauti tokį puikų vyskupą.

2 SK. SVEIKINIMAI IR PRAŠYMAI.

Kalbant apie mano tarnybos draugą Burą, jūsų diakoną pagal Dievą ir palaimintą visuose dalykuose, aš prašau, kad jis pasiliktų ilgiau, tiek jūsų, tiek jūsų vyskupo garbei. Taip pat Krokas, vertas tiek Dievo, tiek jūsų, kurį priėmiau kaip jūsų meilės apraišką, visame kame mane atgaivino, kaip ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas atgaivins jį; kartu su Onesimu, Buru, Euplu ir Frontonu, per kuriuos meilėje mačiau jus visus. Te visada džiaugiuosi jumis, jei tik esu to vertas. Todėl dera, kad jūs visais būdais šlovintumėte Jėzų Kristų, kuris jus pašlovino, idant per vieningą paklusnumą „būtumėte tobulai sujungti tos pačios dvasios ir tos pačios nuomonės, ir visi kalbėtumėte tą patį apie tą patį“, ir kad, būdami pavaldūs vyskupui ir presbiterijai, visais atžvilgiais būtumėte pašventinti.

Kalbant apie mūsų tarnybos draugą Burą, jūsų diakoną pagal Dievą ir palaimintą visuose dalykuose, aš meldžiu, kad jis išliktų nepriekaištingas Bažnyčios ir jūsų labiausiai palaiminto vyskupo garbei. Krokas taip pat, vertas tiek Dievo, tiek jūsų, kurį priėmėme kaip jūsų meilės mums apraišką, visame kame mane atgaivino ir „nesigėdijo mano pančių“, kaip ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas atgaivins jį; kartu su Onesimu, Buru, Euplu ir Frontonu, per kuriuos meilėje mačiau jus visus. Te visada džiaugiuosi jumis, jei tik esu to vertas. Todėl dera, kad jūs visais būdais šlovintumėte Jėzų Kristų, kuris jus pašlovino, idant per vieningą paklusnumą „būtumėte tobulai sujungti tos pačios dvasios ir tos pačios nuomonės, ir visi kalbėtumėte tą patį apie tą patį“, ir kad, būdami pavaldūs vyskupui ir presbiterijai, visais atžvilgiais būtumėte pašventinti.

3 SK. PARAGINIMAI VIENYBEI.

Aš neduodu jums nurodymų, tarsi būčiau koks didis asmuo. Nes nors esu surakintas dėl [Kristaus] vardo, aš dar nesu tobulas Jėzuje Kristuje. Nes dabar aš tik pradedu būti moksleiviu ir kalbu jums kaip savo mokslo draugams. Nes man reikėjo, kad jūs mane paragintumėte tikėjimu, pamokymu, kantrybe ir ištverme. Tačiau kadangi meilė neleidžia man tylėti jūsų atžvilgiu, aš ėmiausi pirmiausia paraginti jus, kad visi kartu bėgtumėte pagal Dievo valią. Nes net ir Jėzus Kristus, mūsų neatskiriamas gyvenimas, yra Tėvo [apreiškta] valia; kaip ir vyskupai, paskirti visur iki pat [žemės] pakraščių, yra tokie Jėzaus Kristaus valia.

Aš neduodu jums nurodymų, tarsi būčiau koks didis asmuo. Nes nors esu surakintas dėl Jo vardo, aš dar nesu tobulas Jėzuje Kristuje. Nes dabar aš tik pradedu būti moksleiviu ir kalbu jums kaip savo tarnybos draugams. Nes man reikėjo, kad jūs mane pamokytumėte tikėjimu, pamokymu, kantrybe ir ištverme. Tačiau kadangi meilė neleidžia man tylėti jūsų atžvilgiu, aš ėmiausi pirmiausia paraginti jus, kad bėgtumėte kartu pagal Dievo valią. Nes net ir Jėzus Kristus viską daro pagal Tėvo valią, kaip Jis pats vienoje vietoje pareiškia: „Aš visada darau tai, kas Jam patinka.“ Todėl ir mums dera gyventi pagal Dievo valią Kristuje ir sekti Juo, kaip darė Paulius. Nes jis sako: „Būkite mano sekėjai, kaip ir aš esu Kristaus.“

4 SK. TAS PATS TĘSIAMA.

Todėl dera, kad jūs bėgtumėte kartu pagal savo vyskupo valią, ką jūs ir darote. Nes jūsų pelnytai garsi presbiterija, verta Dievo, taip tiksliai priderinta prie vyskupo, kaip stygos prie arfos. Todėl jūsų meilėje, kurios Vadas ir Sergėtojas yra Jėzus Kristus, jūs, kiekvienas asmeniškai, tapkite vienu choru; kad, sutardami santarvėje ir pasiekdami tobulą vienybę su Dievu, jūs iš tiesų galėtumėte būti viena harmoningame jausme su Dievu Tėvu ir Jo mylimuoju Sūnumi Jėzumi Kristumi, mūsų Viešpačiu. Nes, sako Jis, „Suteik jiems, Šventasis Tėve, kad kaip Aš ir Tu esame viena, taip ir jie būtų viena mumyse.“ Todėl naudinga, kad jūs, susijungę su Dievu nepriekaištingoje vienybėje, būtumėte Kristaus, kurio nariais taip pat esate, pavyzdžio sekėjai.

Todėl dera, kad ir jūs bėgtumėte kartu pagal vyskupo, kuris Dievo paskyrimu jums vadovauja, valią. Ką jūs iš tiesų ir patys darote, Dvasios mokomi. Nes jūsų pelnytai garsi presbiterija, būdama verta Dievo, taip tiksliai priderinta prie vyskupo, kaip stygos prie arfos. Taip, susijungus santarvėje ir harmoningoje meilėje, giedamas Jėzus Kristus. Ir jūs, kiekvienas asmeniškai, tapkite choru, kad, būdami harmoningi meilėje ir vieningai užtraukdami Dievo giesmę, galėtumėte vienu balsu giedoti Tėvui per Jėzų Kristų, kad Jis ir išgirstų jus, ir iš jūsų darbų suprastų, jog iš tiesų esate Jo Sūnaus nariai. Todėl naudinga, kad gyventumėte nepriekaištingoje vienybėje, kad taip visada galėtumėte džiaugtis bendryste su Dievu.

5 SK. VIENYBĖS PAGYRIMAS.

Nes jei aš per šį trumpą laiką mėgavausi tokia bendryste su jūsų vyskupu – turiu galvoje ne grynai žmogišką, bet dvasinę prigimtį – tai kiek labiau laikau jus laimingais, kurie taip sujungti su juo, kaip Bažnyčia su Jėzumi Kristumi ir kaip Jėzus Kristus su Tėvu, kad taip viskas sutartų vienybėje! Tegu niekas savęs neapgaudinėja: jei kas nėra prie aukuro, tas netenka Dievo duonos. Nes jei vieno ar dviejų malda turi tokią galią, kiek labiau vyskupo ir visos Bažnyčios! Todėl tas, kuris nesusirenka su Bažnyčia, jau tuo pačiu parodė savo puikybę ir pasmerkė save. Nes parašyta: „Dievas priešinasi išpuikėliams.“ Būkime atidūs, kad nesipriešintume vyskupui, idant būtume pavaldūs Dievui.

Nes jei aš per šį trumpą laiką mėgavausi tokia bendryste su jūsų vyskupu – turiu galvoje ne grynai žmogišką, bet dvasinę prigimtį – tai kiek labiau laikau jus laimingais, kurie taip priklausomi nuo jo, kaip Bažnyčia nuo Viešpaties Jėzaus, o Viešpats nuo Dievo ir Jo Tėvo, kad taip viskas sutartų vienybėje! Tegu niekas savęs neapgaudinėja: jei kas nėra prie aukuro, tas netenka Dievo duonos. Nes jei vieno ar dviejų malda turi tokią galią, kad Kristus stovi jų viduryje, kiek labiau vyskupo ir visos Bažnyčios malda, harmoningai kylanti prie Dievo, nulems visų jų prašymų išpildymą Kristuje! Todėl tas, kuris atsiskiria nuo tokių ir nesusirenka bendruomenėje, kurioje aukojamos aukos, ir su „pirmagimių Bažnyčia, kurių vardai įrašyti danguje“, yra vilkas avies kailiu, nors ir atrodo švelniai išoriškai. Jūs, mylimieji, būkite atidūs, kad paklustumėte vyskupui, presbiteriams ir diakonams. Nes kas jiems paklūsta, tas paklūsta Kristui, kuris juos paskyrė; o kas jiems nepaklūsta, tas nepaklūsta Kristui Jėzui. Ir „kas nepaklūsta Sūnui, nematys gyvenimo, bet Dievo rūstybė ant jo pasilieka.“ Nes tas, kuris nepaklūsta savo vyresniesiems, yra pasitikintis savimi, linkęs ginčytis ir išdidus. Bet „Dievas“, sako [Raštas], „priešinasi išpuikėliams, o nuolankiesiems teikia malonę“; ir „Išpuikėliai labai nusikalto.“ Viešpats taip pat sako kunigams: „Kas jūsų klauso, manęs klauso; o kas manęs klauso, klauso Tėvo, kuris mane siuntė. Kas jus niekina, mane niekina; o kas mane niekina, niekina Tą, kuris mane siuntė.“

6 SK. GERBKITE VYSKUPĄ KAIP PATĮ KRISTŲ.

Kuo labiau kas mato vyskupą tylintį, tuo labiau turėtų jį gerbti. Nes mes turime priimti kiekvieną, kurį namų Šeimininkas siunčia prižiūrėti savo namų, taip, kaip priimtume Tą, kuris jį siuntė. Todėl akivaizdu, kad mes turime žiūrėti į vyskupą taip, kaip žiūrėtume į patį Viešpatį. Ir iš tiesų, pats Onesimas labai giria jūsų gerą tvarką Dievuje, kad jūs visi gyvenate pagal tiesą ir kad jokia sekta neranda pas jus buveinės. Ir iš tiesų, jūs nesiklausote nieko kito labiau nei Jėzaus Kristaus, kalbančio tiesoje.

Todėl kuo labiau matote vyskupą tylintį, tuo labiau jį gerbkite. Nes mes turime priimti kiekvieną, kurį namų Šeimininkas siunčia prižiūrėti savo namų, taip, kaip priimtume Tą, kuris jį siuntė. Todėl akivaizdu, kad mes turime žiūrėti į vyskupą taip, kaip žiūrėtume į patį Viešpatį, kadangi jis stovi prieš Viešpatį. Nes „dera žmogui, kuris atidžiai dairosi aplink ir yra aktyvus savo reikaluose, stovėti prieš karalius, o ne prieš tingius žmones.“ Ir iš tiesų, pats Onesimas labai giria jūsų gerą tvarką Dievuje, kad jūs visi gyvenate pagal tiesą ir kad jokia sekta neranda pas jus buveinės. Ir iš tiesų jūs nesiklausote nieko kito labiau nei Jėzaus Kristaus, tikrojo Ganytojo ir Mokytojo. Ir jūs esate, kaip jums rašė Paulius, „vienas kūnas ir viena dvasia, nes buvote pašaukti vienai tikėjimo vilčiai.“ Kadangi taip pat „yra vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas, vienas Dievas ir visų Tėvas, kuris virš visų, per visus ir visuose.“ Tokie tad jūs esate, mokyti tokių instruktorių – Pauliaus, Kristaus nešėjo, ir ištikimiausiojo Timotiejaus.

7 SK. SAUGOKITĖS NETIKRŲ MOKYTOJŲ.

Nes kai kurie turi įprotį nešiotis [Jėzaus Kristaus] vardą su pikta klasta, nors vis dar daro Dievo nevertus darbus. Jų turite vengti, kaip laukinių žvėrių. Nes jie yra plėšrūs šunys, kurie kanda slapta, ir jūs turite jų saugotis, kadangi tai yra žmonės, kuriuos sunkiai galima išgydyti. Yra vienas Gydytojas, turintis tiek kūną, tiek dvasią; ir sukurtas, ir nesukurtas; Dievas, esantis kūne; tikras gyvenimas mirtyje; gimęs iš Marijos ir iš Dievo; iš pradžių galimas, o paskui negalimas [kentėti], – tai Jėzus Kristus, mūsų Viešpats.

Tačiau kai kurie patys niekingiausi asmenys turi įprotį nešiotis [Jėzaus Kristaus] vardą su pikta klasta, nors vis dar daro Dievo nevertus darbus ir laikosi pažiūrų, prieštaraujančių Kristaus mokymui, savo ir tų, kurie jais tiki, pražūčiai. Jų turite vengti, kaip laukinių žvėrių. Nes „teisusis, kuris jų vengia, yra išgelbėtas amžiams, o bedievių pražūtis yra staigi ir tampa džiaugsmo priežastimi.“ Nes „jie yra nebylūs šunys, negalintys loti“, siautėjantys ir kandantys slapta, ir jūs turite jų saugotis, nes jie serga nepagydoma liga. Bet mūsų Gydytojas yra vienintelis tikrasis Dievas, negimęs ir nepasiekiamas, visų Viešpats, viengimio Sūnaus Tėvas ir Gimdytojas. Mes taip pat turime Gydytoją – Viešpatį mūsų Dievą Jėzų Kristų, viengimį Sūnų ir Žodį prieš laikų pradžią, kuris vėliau taip pat tapo žmogumi iš Mergelės Marijos. Nes „Žodis tapo kūnu.“ Būdamas bekūnis, Jis buvo kūne; būdamas nekenčiantis, Jis buvo kenčiančiame kūne; būdamas nemirtingas, Jis buvo mirtingame kūne; būdamas gyvenimas, Jis tapo pavaldus gedimui, kad išlaisvintų mūsų sielas nuo mirties ir gedimo, ir išgydytų jas, ir grąžintų joms sveikatą, kai jos sirgo bedievyste ir piktais geismais.

8 SK. ATNAUJINTAS EFEZIEČIŲ PAGYRIMAS.

Tad teniekas jūsų neapgauna, kaip jūs iš tiesų ir nesate apgauti, kadangi esate visiškai atsidavę Dievui. Nes kadangi tarp jūsų nesiautėja jokie nesutarimai, kurie galėtų jus varginti, jūs tikrai gyvenate pagal Dievo valią. Aš esu toli gražu prastesnis už jus ir man reikia būti pašventintam jūsų Efezo Bažnyčios, taip garsėjančios visame pasaulyje. Kūniškieji negali daryti to, kas dvasinė, o dvasiniai – to, kas kūniška; taip pat kaip tikėjimas negali daryti netikėjimo darbų, nei netikėjimas – tikėjimo darbų. Bet net ir tai, ką darote pagal kūną, yra dvasinė; nes viską darote Jėzuje Kristuje.

Tad teniekas jūsų neapgauna, kaip jūs iš tiesų ir nesate apgauti; nes jūs esate visiškai atsidavę Dievui. Nes kai jumyse nėra pikto troškimo, kuris galėtų jus suteršti ir kankinti, tuomet jūs gyvenate pagal Dievo valią ir esate Kristaus [tarnai]. Išmeskite tai, kas jus teršia, jūs, kurie priklausote švenčiausiajai efeziečių Bažnyčiai, tokiai garsiai ir žinomai visame pasaulyje. Kūniškieji negali daryti to, kas dvasinė, o dvasiniai – to, kas kūniška; taip pat kaip tikėjimas negali daryti netikėjimo darbų, nei netikėjimas – tikėjimo darbų. Bet jūs, būdami kupini Šventosios Dvasios, nieko nedarote pagal kūną, bet viską pagal Dvasią. Jūs esate tobuli Kristuje Jėzuje, „kuris yra visų žmonių, ypač tikinčiųjų, Išganytojas.“

9 SK. JŪS NEKREIPĖTE DĖMESIO Į NETIKRUS MOKYTOJUS.

Vis dėlto aš girdėjau apie kai kuriuos, kurie atvyko pas jus iš kitur, turėdami klaidingą mokymą, kuriems jūs neleidote sėti tarp jūsų, bet užsikimšote ausis, kad nepriimtumėte to, ką jie sėjo, būdami Tėvo šventyklos akmenys, paruošti Dievo Tėvo statybai, ir pakelti į aukštybes per Jėzaus Kristaus įrankį, tai yra kryžių, naudojant Šventąją Dvasią kaip virvę, o jūsų tikėjimas buvo priemonė, per kurią jūs pakilote, ir jūsų meilė – kelias, kuris vedė pas Dievą. Taigi jūs, kaip ir visi jūsų bendrakeleiviai, esate Dievo nešėjai, šventyklos nešėjai, Kristaus nešėjai, šventumo nešėjai, visais atžvilgiais papuošti Jėzaus Kristaus įsakymais, kuriuo aš irgi džiaugiuosi, kad buvau palaikytas vertu per šį laišką bendrauti ir džiaugtis su jumis, nes kalbant apie jūsų krikščioniškąjį gyvenimą, jūs nemylite nieko kito, tik Dievą.

Vis dėlto aš girdėjau apie kai kuriuos, kurie įsibrovė pas jus, skleisdami piktą svetimos ir piktos dvasios mokymą; kuriems jūs neleidote įeiti, kad pasėtų savo rauges, bet užsikimšote ausis, idant nepriimtumėte tos klaidos, kurią jie skelbė, būdami įsitikinę, kad dvasia, klaidinanti žmones, kalba ne Kristaus dalykus, bet savo, nes ji yra melaginga dvasia. O Šventoji Dvasia nekalba savo dalykų, bet Kristaus, ir ne iš savęs, bet iš Viešpaties; kaip ir Viešpats mums paskelbė tai, ką gavo iš Tėvo. Nes, sako Jis, „žodis, kurį girdite, yra ne mano, bet Tėvo, kuris mane siuntė.“ Ir apie Šventąją Dvasią Jis sako: „Ji nekalbės iš savęs, bet ką išgirs iš manęs.“ Ir Jis sako apie save Tėvui: „Aš pašlovinau Tave žemėje; aš atlikau darbą, kurį man davei; aš apreiškiau Tavo vardą žmonėms.“ O apie Šventąją Dvasią: „Ji mane pašlovins, nes ims iš to, kas mano.“ Bet apgaulės dvasia skelbia save ir kalba savo dalykus, nes siekia įtikti sau. Ji šlovina save, nes yra kupina arogancijos. Ji yra melaginga, apgaulinga, meilikaujanti, glostanti, išdavikiška, padrika, tuščiažodžiaujanti, nedarniai skambanti, daugiažodė, niekinga ir baili. Nuo jos galios išvaduos jus Jėzus Kristus, kuris pastatė jus ant uolos kaip išrinktus akmenis, gerai priderintus Tėvo dieviškajam pastatui, kuriuos į aukštybes iškelia už jus nukryžiuotas Kristus, naudodamas Šventąją Dvasią kaip virvę, ir kurie per tikėjimą yra pakeliami, meilės išaukštinami nuo žemės į dangų, keliaujantys kartu su nesuteptaisiais. Nes, sako [Raštas], „Palaiminti, kurie laikosi tobulo kelio, kurie vaikščioja pagal Viešpaties įstatymą.“ O tas kelias, kuriame neklystama, yra Jėzus Kristus. Nes Jis sako: „Aš esu kelias ir gyvybė.“ Ir šis kelias veda pas Tėvą. Nes „niekas“, sako Jis, „neateina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.“ Palaiminti esate jūs, kurie nešate Dievą, nešate dvasią, nešate šventyklą, nešate šventumą, visais atžvilgiais esate papuošti Jėzaus Kristaus įsakymais, būdami „karališkoji kunigystė, šventa tauta, ypatingi žmonės“, dėl kurių aš nepaprastai džiaugiuosi ir turėjau garbę per šį laišką bendrauti su „šventaisiais, esančiais Efeze, ištikimaisiais Kristuje Jėzuje.“ Todėl džiaugiuosi dėl jūsų, kad nekreipiate dėmesio į tuštybę ir nemylite nieko pagal kūną, bet viską pagal Dievą.

10 SK. PARAGINIMAI MALDAI, NUOLANKUMUI IR T. T.

Ir be paliovos melskitės už kitus žmones. Nes juose yra atgailos viltis, kad jie pasiektų Dievą. Žiūrėkite, kad jie būtų pamokyti jūsų darbų, jei ne kitaip. Būkite romūs atsakydami į jų rūstybę, nuolankūs – į jų gyrimąsi: į jų piktžodžiavimus atsakykite savo maldomis; priešingai jų klaidoms, būkite tvirti tikėjime; o dėl jų žiaurumo parodykite savo švelnumą. Rūpindamiesi nesekti jų elgesiu, būkime jų broliais visoje tikroje gerumoje; ir siekime būti Viešpaties sekėjais (kas buvo kada nors neteisingiau traktuojamas, labiau nuskriaustas, labiau pasmerktas?), kad jumyse neatsirastų jokio velnio augalo, bet liktumėte visame šventume ir blaivume Jėzuje Kristuje, tiek kūnu, tiek dvasia.

Ir be paliovos melskitės už kitus žmones; nes yra atgailos viltis, kad jie pasiektų Dievą. Nes „ar tas, kuris krenta, negali vėl atsikelti, o paklydęs – sugrįžti?“ Tad leiskite jiems mokytis iš jūsų. Todėl būkite Dievo tarnai ir Kristaus lūpos. Nes taip sako Viešpats: „Jei atskirsite brangų nuo menko, būsite kaip mano lūpos.“ Būkite nuolankūs atsakydami į jų rūstybę; priešinkitės jų piktžodžiavimams savo nuoširdžiomis maldomis; kai jie klysta, būkite tvirti tikėjime. Nugalėkite jų rūsčią nuotaiką švelnumu, jų aistrą – romumu. Nes „palaiminti romieji“; ir Mozė buvo romus labiau už visus žmones; ir Dovydas buvo nepaprastai romus. Todėl Paulius ragina taip: „Viešpaties tarnui nedera kivirčytis, bet jis turi būti švelnus visiems, gabus mokyti, kantrus, romiai aiškinantis prieštaraujantiems.“ Nesiekite atkeršyti tiems, kurie jus skriaudžia, nes [Raštas] sako: „Jei atlyginau piktu tiems, kurie man atlygino piktu.“ Paverskime juos broliais savo gerumu. Sakykite tiems, kurie jūsų nekenčia: „Jūs esate mūsų broliai“, kad Viešpaties vardas būtų pašlovintas. Sekime Viešpačiu, „kuris, keikiamas, neatsakė tuo pačiu“; kryžiuojamas neatsakė; „kentėdamas negrasino“; bet meldėsi už savo priešus: „Tėve, atleisk jiems; jie nežino, ką daro.“ Jei kas nors, kuo labiau skriaudžiamas, parodo tuo daugiau kantrybės, palaimintas jis. Jei kas yra apgaunamas, jei kas niekinamas dėl Viešpaties vardo, tas iš tiesų yra Kristaus tarnas. Saugokitės, kad jumyse neatsirastų velnio augalo, nes toks augalas yra kartus ir sūrus. „Budėkite ir būkite blaivūs“ Kristuje Jėzuje.

11 SK. PARAGINIMAS BIJOTI DIEVO IR T. T.

Paskutiniai laikai atėjo mums. Todėl būkime pagarbios dvasios ir bijokime Dievo kantrybės, kad ji nevirstų mūsų pasmerkimu. Arba bijokime ateinančios rūstybės, arba branginkime dabar rodomą malonę – vienas iš dviejų dalykų. Tik [taip ar kitaip] būkime rasti Kristuje Jėzuje tikrajam gyvenimui. Be Jo tenevilioja jūsų niekas. Dėl Jo aš nešioju šiuos pančius, šiuos dvasinius brangakmenius, su kuriais tesikeliu jūsų maldų dėka. Meldžiu, kad visada galėčiau jomis dalytis, idant atsidurčiau tarp Efezo krikščionių, kurie Jėzaus Kristaus galia visada buvo vienos minties su apaštalais.

Paskutiniai laikai atėjo mums. Todėl būkime pagarbios dvasios ir bijokime Dievo kantrybės, kad nepaniekintume Jo gerumo ir atlaidumo turtų. Arba bijokime ateinančios rūstybės, arba mylėkime dabartinį džiaugsmą šiame gyvenime; ir tegul mūsų dabartinis ir tikrasis džiaugsmas būna tik šis: būti rastiems Kristuje Jėzuje, kad iš tiesų gyventume. Niekada netrokškite net kvėpuoti be Jo. Nes Jis yra mano viltis; Jis yra mano pasididžiavimas; Jis yra mano neišsenkantys turtai, dėl kurių nešioju su savimi šiuos pančius nuo Sirijos iki Romos, šiuos dvasinius brangakmenius, kuriuose taptobulėju per jūsų maldas ir tampu Kristaus kančių dalininku, turėdamas bendrystę su Juo Jo mirtyje, Jo prisikėlime iš numirusiųjų ir Jo amžinajame gyvenime. Tepasiekiu tai, kad atsidurčiau tarp Efezo krikščionių, kurie Jėzaus Kristaus galia visada palaikė ryšius su apaštalais – Pauliumi, Jonu ir ištikimiausiuoju Timotiejumi.

12 SK. EFEZIEČIŲ PAGYRIMAS.

Aš žinau, kas aš esu ir kam rašau. Aš esu pasmerktas žmogus, jūs – gailestingumo objektai; man gresia pavojus, jūs esate įtvirtinti saugume. Jūs esate tie, per kuriuos praeina tie, kurie nukertami dėl Dievo. Jūs esate įšventinti į Evangelijos paslaptis su Pauliumi – šventuoju, kankiniu, pelnytai pačiu laimingiausiu, prie kurio kojų teatrandu save, kai pasieksiu Dievą; kuris visuose savo laiškuose jus prisimena Kristuje Jėzuje.

Aš žinau, kas aš esu ir kam rašau. Aš esu tas labai nereikšmingas Ignatas, kuriam teko dalia su tais, kurie patiria pavojų ir pasmerkimą. Bet jūs patyrėte gailestingumą ir esate įtvirtinti Kristuje. Aš esu vienas iš tų, kurie atiduoti [mirčiai], bet pats mažiausias iš visų nukirstųjų dėl Kristaus, „nuo teisiojo Abelio kraujo“ iki Ignato kraujo. Jūs esate įšventinti į Evangelijos paslaptis su Pauliumi, šventuoju kankiniu, kadangi jis buvo „išrinktas indas“; prie kurio kojų teatrandu save, taip pat ir prie kitų šventųjų kojų, kai pasieksiu Jėzų Kristų, kuris visada atsimena jus savo maldose.

13 SK. PARAGINIMAS DAŽNAI SUSIRINKTI DIEVO GARBINIMUI.

Todėl stengkitės dažnai susirinkti, kad dėkotumėte Dievui ir skelbtumėte Jo šlovę. Nes kai dažnai susirenkate toje pačioje vietoje, šėtono galios yra sunaikinamos, ir pražūčiai, kurios jis siekia, užkerta kelią jūsų tikėjimo vienybė. Nėra nieko brangesnio už taiką, per kurią užbaigiamas bet koks karas, tiek danguje, tiek žemėje.

Todėl stengkitės dažnai susirinkti, kad dėkotumėte Dievui ir skelbtumėte Jo šlovę. Nes kai dažnai susirenkate toje pačioje vietoje, šėtono galios yra sunaikinamos, ir jo „ugningos strėlės“, skatinančios nusidėti, atšoka bejėgės. Nes jūsų santarvė ir harmoningas tikėjimas yra jo pražūtis ir jo pagalbininkų kančia. Nėra nieko geresnio už tą taiką, kuri yra pagal Kristų, kuria užbaigiamas bet koks oro ir žemės dvasių karas. „Nes mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis ir galiomis, su šio pasaulio tamsos valdovais, su dvasiniu blogiu danguje.“

14 SK. PARAGINIMAI TIKĖJIMUI IR MEILEI.

Nė vienas iš šių dalykų nėra paslėptas nuo jūsų, jei tobulai turite tą tikėjimą ir meilę Kristui Jėzui, kurie yra gyvenimo pradžia ir pabaiga. Nes pradžia yra tikėjimas, o pabaiga – meilė. O šie du, būdami neatskiriamai susiję, yra iš Dievo, o visi kiti dalykai, reikalingi šventam gyvenimui, seka po jų. Nė vienas [iš tiesų] išpažįstantis tikėjimą nenusideda; o tas, kuris turi meilę, nieko nekenčia. Medis pažįstamas iš vaisių; taip pat ir tie, kurie išpažįsta esą krikščionys, bus atpažįstami iš jų elgesio. Nes dabar reikalaujama ne tik išpažinimo, bet kad žmogus iki galo išliktų tikėjimo galioje.

Todėl jokios velnio klastos nebus nuo jūsų paslėptos, jei, kaip Paulius, tobulai turėsite tą tikėjimą ir meilę Kristui, kurie yra gyvenimo pradžia ir pabaiga. Gyvenimo pradžia yra tikėjimas, o pabaiga – meilė. Ir šie du, būdami neatskiriamai susiję, ištobulina Dievo žmogų; o visi kiti dalykai, reikalingi šventam gyvenimui, seka po jų. Nė vienas žmogus, išpažįstantis tikėjimą, neturėtų nusidėti, o turintis meilę – neapkęsti savo brolio. Nes Tas, kuris sakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą“, taip pat sakė: „ir savo artimą kaip save patį.“ Tie, kurie išpažįsta esantys Kristaus, atpažįstami ne tik iš to, ką jie sako, bet ir iš to, ką jie daro. „Nes medis pažįstamas iš vaisių.“

15 SK. PARAGINIMAS IŠPAŽINTI KRISTŲ TYLA, KAIP IR KALBA.

Geriau žmogui tylėti ir būti [krikščionimi], nei kalbėti ir juo nebūti. Gera mokyti, jei tas, kuris kalba, taip pat ir daro. Tad yra vienas Mokytojas, kuris tarė ir tai įvyko; bet net ir tie dalykai, kuriuos Jis darė tyloje, yra verti Tėvo. Tas, kuris turi Jėzaus žodį, iš tiesų geba išgirsti net ir Jo tylą, kad būtų tobulas, ir galėtų elgtis taip, kaip kalba, ir būtų atpažįstamas iš savo tylos. Niekas nėra paslėpta nuo Dievo, bet net mūsų paslaptys Jam yra artimos. Todėl viską darykime kaip tie, kuriuose Jis gyvena, kad mes būtume Jo šventyklos ir Jis būtų mumyse kaip mūsų Dievas, kuo Jis iš tiesų ir yra, ir apsireikš prieš mūsų veidus. Užtat mes teisėtai Jį mylime.

Geriau žmogui tylėti ir būti [krikščionimi], nei kalbėti ir juo nebūti. „Dievo karalystė yra ne žodžiai, o galia.“ Žmonės „širdimi tiki, o lūpomis išpažįsta“, vienas „teisumui“, kitas „išgelbėjimui“. Gera mokyti, jei tas, kuris kalba, taip pat ir daro. Nes kas „vykdys ir mokys, tas bus vadinamas didžiu karalystėje.“ Mūsų Viešpats ir Dievas, Jėzus Kristus, gyvojo Dievo Sūnus, pirmiausia darė, o po to mokė, kaip liudija Lukas, „kurio šlovė yra Evangelijoje visose Bažnyčiose.“ Niekas nėra paslėpta nuo Viešpaties, bet net mūsų paslaptys Jam yra artimos. Todėl viską darykime kaip tie, kuriuose Jis gyvena, kad mes būtume Jo šventyklos ir Jis būtų mumyse kaip Dievas. Tegul Kristus kalba mumyse, kaip Jis kalbėjo Pauliuje. Tegul Šventoji Dvasia moko mus kalbėti Kristaus dalykus taip, kaip Jis tai darė.

16 SK. NETIKRŲ MOKYTOJŲ LIKIMAS.

Neklyskite, mano broliai. Tie, kurie gadina šeimas, nepaveldės Dievo karalystės. Jei tad tie, kurie tai daro kūno atžvilgiu, patyrė mirtį, tai kiek labiau bus tam, kuris piktu mokymu gadina Dievo tikėjimą, dėl kurio Jėzus Kristus buvo nukryžiuotas! Toks, tapęs suterštas [tokiu būdu], eis į amžinąją ugnį, kaip ir kiekvienas, kuris jo klauso.

Neklyskite, mano broliai. Tie, kurie gadina šeimas, nepaveldės Dievo karalystės. Ir jei tie, kurie gadina vien žmogiškas šeimas, yra pasmerkiami mirčiai, kiek labiau kentės amžinąją bausmę tie, kurie bando sugadinti Kristaus Bažnyčią, dėl kurios Viešpats Jėzus, viengimis Dievo Sūnus, ištvėrė kryžių ir pasidavė mirčiai! Kiekvienas, kuris „nutukęs“ ir „tapęs šiurkštus“ niekina Jo mokymą, eis į pragarą. Taip pat ir kiekvienas, gavęs iš Dievo gebėjimą atskirti, bet vis tiek sekantis neprityrusiu piemeniu ir klaidingą nuomonę priimantis už tiesą, bus nubaustas. „Ką bendro turi šviesa su tamsa? ar Kristus su Beliaru? Arba kokią dalį turi tikintis su netikinčiu? ar Dievo šventykla su stabais?“ Taip ir aš sakau, ką bendro turi tiesa su melu? ar teisumas su neteisumu? ar tikrasis mokymas su klaidingu?

17 SK. SAUGOKITĖS KLAIDINGŲ MOKYMŲ.

Dėl to Viešpats leido išlieti aliejų ant Jo galvos, kad įkvėptų nemirtingumą savo Bažnyčiai. Nebūkite patepti blogu šio pasaulio kunigaikščio mokymo kvapu; neleiskite jam jūsų paimti į nelaisvę nuo gyvenimo, kuris jums skirtas. Ir kodėl gi nesame visi apdairūs, gavę Dievo pažinimą, kuris yra Jėzus Kristus? Kodėl mes kvailai žūstame, neatpažindami dovanos, kurią Viešpats iš tiesų mums atsiuntė?

Dėl to Viešpats leido išlieti aliejų ant Jo galvos, kad Jo Bažnyčia dvelktų nemirtingumu. Nes [Raštas] sako: „Tavo vardas yra kaip išlietas aliejus; todėl mergelės Tave pamilo; jos Tave patraukė; užuodusios Tavo aliejų kvapą mes bėgsime paskui Tave.“ Tegul niekas nebūna pateptas blogu šio pasaulio [kunigaikščio] mokymo kvapu; neleiskite, kad šventa Dievo Bažnyčia būtų paimta į nelaisvę jo gudrumo, kaip buvo paimta pirmoji moteris. Kodėl mes, apdovanoti protu, nesielgiame išmintingai? Kai iš Kristaus gavome ir mumyse buvo įskiepytas gebėjimas spręsti apie Dievą, kodėl stačia galva puolame į nežinojimą? Ir kodėl dėl nerūpestingo dovanos, kurią gavome, nevertinimo mes kvailai žūstame?

18 SK. KRYŽIAUS ŠLOVĖ.

Tebūna mano dvasia laikoma nieku dėl kryžiaus, kuris yra suklupimo akmuo tiems, kurie netiki, bet mums – išgelbėjimas ir amžinasis gyvenimas. „Kur išminčius? kur ginčytojas?“ Kur tų, kurie vadinami galingais, gyrimasis? Nes mūsų Dievas, Jėzus Kristus, pagal Dievo paskyrimą, buvo pradėtas Marijos įsčiose, iš Dovydo sėklos, bet iš Šventosios Dvasios. Jis gimė ir buvo pakrikštytas, kad savo kančia apvalytų vandenį.

…Kristaus kryžius iš tiesų yra suklupimo akmuo tiems, kurie netiki, bet tikintiesiems tai yra išgelbėjimas ir amžinasis gyvenimas. „Kur išminčius? kur ginčytojas?“ Kur tų, kurie vadinami išmintingais, gyrimasis? Nes Dievo Sūnus, kuris buvo pagimdytas prieš laikų pradžią ir viską įtvirtino pagal Tėvo valią, buvo pradėtas Marijos įsčiose, pagal Dievo paskyrimą, iš Dovydo sėklos ir iš Šventosios Dvasios. Nes [Raštas] sako: „Štai mergelė lauksis ir pagimdys sūnų, ir Jis bus pramintas Imanueliu.“ Jis gimė ir buvo Jono pakrikštytas, kad patvirtintų tam pranašui patikėtą instituciją.

19 SK. TRYS GARBINGOS PASLAPTYS.

Mergelės Marijos mergystė buvo paslėpta nuo šio pasaulio kunigaikščio, kaip ir jos Kūdikis, bei Viešpaties mirtis; trys garbingos paslaptys, kurias tyloje įvykdė Dievas. Kaip gi Jis buvo apreikštas pasauliui? Danguje sušvito žvaigždė virš visų kitų žvaigždžių, kurios šviesa buvo neapsakoma, o jos naujumas pribloškė žmones nuostaba. Ir visos kitos žvaigždės, kartu su saule ir mėnuliu, sudarė chorą šiai žvaigždei, o jos šviesa nepaprastai pranoko jas visas. Ir buvo jaučiamas sumišimas, iš kur atsirado šis naujas reginys, toks nepanašus į nieką kitą [danguje]. Nuo tada buvo sunaikinta visokeriopa magija ir dingo visi nedorybės pančiai; nežinojimas buvo pašalintas ir senoji karalystė panaikinta, pačiam Dievui apsireiškus žmogaus pavidalu amžinojo gyvenimo atnaujinimui. Ir dabar prasidėjo tai, kas buvo Dievo paruošta. Nuo to laiko viskas buvo sąmyšio būsenoje, nes Jis sumąstė mirties panaikinimą.

Mergelės Marijos mergystė buvo paslėpta nuo šio pasaulio kunigaikščio, kaip ir jos Kūdikis, bei Viešpaties mirtis; trys garbingos paslaptys, kurios buvo atliktos tyloje, bet dabar apreikštos mums. Danguje sušvito žvaigždė virš visų, buvusių prieš ją, ir jos šviesa buvo neapsakoma, o jos naujumas pribloškė žmones nuostaba. Ir visos kitos žvaigždės, kartu su saule ir mėnuliu, sudarė chorą šiai žvaigždei. Ji toli pranoko jas visas savo ryškumu, ir buvo jaučiamas sumišimas, iš kur atsirado šis naujas reginys. Nuo tada pasaulietinė išmintis tapo kvailyste; užkalbėjimai pasirodė esą tik menkniekiai; o magija tapo visiškai juokinga. Išnyko kiekvienas nedorybės įstatymas; neišmanymo tamsa buvo išsklaidyta; ir tironiška valdžia buvo sunaikinta, Dievui apsireiškus kaip žmogui, o žmogui rodant galią kaip Dievui. Bet nei pirmasis nebuvo vien vaizduotė, nei antrasis nereiškė vien tik žmogiškumo; bet vienas buvo visiškai tikras, o kitas – išganymo planas. Dabar prasidėjo tai, ką ištobulino Dievas. Nuo to laiko viskas buvo sąmyšio būsenoje, nes Jis sumąstė mirties panaikinimą.

20 SK. KITO LAIŠKO PAŽADAS.

Jei Jėzus Kristus maloningai leis man jūsų maldų dėka ir jei bus Jo valia, aš antrajame nedideliame darbe, kurį jums parašysiu, toliau atskleisiu jums tą išganymo planą, kurį pradėjau [nagrinėti], susijusį su naujuoju žmogumi, Jėzumi Kristumi, Jo tikėjime ir Jo meilėje, Jo kančioje ir Jo prisikėlime. Ypač [tai padarysiu], jei Viešpats man praneš, kad jūs susirenkate…

21 SK. PARAGINIMAI TVIRTUMUI IR VIENYBEI.

Tvirtos būkite, broliai, Jėzaus Kristaus tikėjime ir Jo meilėje, Jo kančioje ir Jo prisikėlime. Visi susirinkite bendrai ir asmeniškai, per malonę, viename Dievo Tėvo ir Jėzaus Kristaus, Jo viengimio Sūnaus ir „kiekvieno kūrinio pirmagimio“, bet iš Dovydo sėklos pagal kūną, tikėjime, vedami Guodėjo, paklusdami vyskupui ir presbiterijai nedaloma širdimi, laužydami vieną ir tą pačią duoną, kuri yra nemirtingumo vaistas ir priešnuodis, apsaugantis mus nuo mirties, ir apvalanti priemonė, nuvejanti blogį, kuri lemia, kad gyventume Dievuje per Jėzų Kristų.

…kiekvienas atskirai ir bendrai per malonę, asmeniškai, viename tikėjime ir Jėzuje Kristuje, kuris buvo iš Dovydo sėklos pagal kūną, būdamas ir Žmogaus Sūnus, ir Dievo Sūnus, kad paklustumėte vyskupui ir presbiterijai nedaloma širdimi, laužydami vieną ir tą pačią duoną, kuri yra nemirtingumo vaistas ir priešnuodis, apsaugantis mus nuo mirties, [kuris lemia], kad gyventume amžinai Jėzuje Kristuje.

22 SK. PABAIGA.

Tebūna mano siela už jūsų ir tų, kuriuos dėl Dievo garbės nusiuntėte į Smirną; iš kur ir rašau jums, dėkodamas Viešpačiui ir mylėdamas Polikarpą taip pat, kaip ir jus. Atsiminkite mane, kaip ir Jėzus Kristus atsiminė jus. Melskitės už Bažnyčią, esančią Sirijoje, iš kur esu vedamas surakintas į Romą, būdamas paskutinis iš tikinčiųjų, esančių ten, ir buvau palaikytas vertu būti išrinktam, kad parodyčiau Dievo garbę. Likite sveiki Dievuje Tėve ir Jėzuje Kristuje, mūsų bendroje viltyje.

Tebūna mano siela už jūsų ir tų, kuriuos dėl Dievo garbės nusiuntėte į Smirną; iš kur ir rašau jums, dėkodamas Viešpačiui ir mylėdamas Polikarpą taip pat, kaip ir jus. Atsiminkite mane, kaip ir Jėzus Kristus atsimena jus, kuris yra palaimintas per amžius. Melskitės už Antiochijos Bažnyčią, esančią Sirijoje, iš kur esu vedamas surakintas į Romą, būdamas paskutinis iš tikinčiųjų ten, kurie vis dėlto buvo palaikyti vertais nešti šiuos pančius Dievo garbei. Likite sveiki Dievuje Tėve ir Viešpatyje Jėzuje Kristuje, mūsų bendroje viltyje, ir Šventojoje Dvasioje. Likite sveiki. Amen. Malonė [tebūna su jumis].