NHC XII,3 (angl. Fragmentary Tractate, kartais žymimas kaip XII,3* arba Unidentified Tractate) yra be pavadinimo išlikęs, labai fragmentiškas XII kodekso tekstas. Jį sudaro keturi smulkūs lapų likučiai, katalogiškai žymimi kaip Fragments 1A–1B ir 2A–2B. Tai vienintelis XII kodekso tekstas, kurio neįmanoma identifikuoti su jokiu žinomu ankstyvosios krikščionybės ar gnosticizmo kūriniu.
Tekstas išliko tik puslapio apačios gabalais, todėl nėra nei pradžios, nei pabaigos, nei pavadinimo. Fragmentuose matyti, kad traktatas buvo parašytas sahidų dialektu, turinčiu archajiškų ir dialektinių formų, kurios jį skiria tiek nuo „Seksto sentencijų“, tiek nuo „Tiesos evangelijos“. Tai rodo, kad tekstas buvo atskiras, savarankiškas kūrinys, o ne šių dviejų traktatų dalis.
Iš išlikusių eilučių galima spręsti, kad traktatas turėjo etinių ir religinių pamokymų pobūdį. Jame vartojamas pirmasis asmuo („aš“, „mes“), o kalbėtojas mini „mano Tėvą“, kas leidžia manyti, kad kalbėtoju galėjo būti Jėzus arba Jėzaus vardu kalbantis mokytojas. Tekste daroma skirtis tarp kalbėtojo sekėjų ir „blogųjų“, minėtų trečiuoju asmeniu. Nėra aiškių gnostinių elementų, tačiau niekas neprieštarauja galimybei, kad tekstas buvo krikščioniškas. Dėl fragmentiškumo neįmanoma nustatyti nei teologinės sistemos, nei platesnio konteksto.
Kadangi išliko tik keli sakiniai, šio traktato turinys išlieka neaiškus. Vis dėlto jis liudija, kad XII kodeksas buvo sudėtingesnis ir įvairesnis, nei leidžia spręsti iš dviejų pagrindinių jame išlikusių tekstų. „Fragmentinis traktatas“ yra svarbus kaip vienintelis liudijimas apie prarastą, neidentifikuotą ankstyvosios krikščionybės ar religinės etikos kūrinį, kurio originalas greičiausiai buvo graikiškas.
XII, 3*1A FRAGMENTAS
Nag Hamadžio biblioteka
(1–5 eilutės neišlikusios)
6 […]
8 […] vaikai (arba sūnūs) […]
10 […] mūsų […] taip, kaip jie […]
11 […] vienas kitą. Tačiau […]
12 […] daugybė […]
13 […] jie kalba (arba taria) blogį (arba piktavališkai)
14 […] gyvenimą (arba gyvastį), kuris yra […]
15 […] […]
16 […] (jie) darys tai, kas bloga
17 […] (jie) darys gera. Ir jie […]
18 […] (jie) darys tai, kas […]
19 […] pažino mane (arba suvokė mane). Taigi […]
20 […] (jie) darys tai, kas […]
21 […] darbus […]
22 […] mes patys, mes darysime […]
23 […] tų (žmonių) darbus […]
24 […] blogus darbus […]
25 […] tai, kas […]
26 […] darbai, kurie […]
27 […] […]
28 […] kiekvienas […]
29 […] […]
Įdomu tai, kad išlikusiuose trupiniuose minimas „mano Tėvas“ ir „aš“, kalbantis apie savo mokymą. Kai kurie tyrinėtojai spėlioja, kad šis „aš“ gali būti ne Jėzus, o koks nors svarbus gnostikų mokytojas, kuris save laikė Jėzaus mokymo tęsėju. Tai rodo, kad šioje grupėje galėjo būti skirtingi autoritetai, neapsiribojantys vien tik istoriniu Jėzumi. Tekstas, atrodo, yra tarsi trumpas, slaptas patarimas, skirtas jau įšventintiems. Jis pabrėžia vidinį supratimą, o ne išorinius ritualus. Tai mažas, bet vertingas langas į įvairias to meto dvasines paieškas.