Trys Seto stelos

„Trys Seto stelos“ (angl. The Three Steles of Seth, NHC VII,5) yra Nag Hamadžio bibliotekos VII kodekso penktasis tekstas. Tai himnų ir maldų rinkinys, priskiriamas Adomo sūnui Setui, kuris gnostinėje tradicijoje laikomas teisiosios žmonijos protėviu ir dvasinio pažinimo nešėju. Tekstas pateikiamas kaip trys iškilmingos stelos – tarsi akmeninės plokštės su įrašytais himnais, skirtomis dvasiniam šlovinimui ir dieviškosios tikrovės kontempliacijai.

Kūrinio kalba pakili, ritminga ir artima liturginei poezijai. Jame Sethas kreipiasi į Aukščiausiąjį – dažnai vadinamą „Neaprėpiamuoju“, „Tobuluoju“ ar „Gyvuoju“ – ir šlovina jo didybę, ramybę ir nematomą prigimtį. Šie himnai išreiškia gnostinį siekį pakilti virš materijos ir susivienyti su dieviškąja Šviesa, kuri yra anapus pasaulio valdovų ir jų sukurtos sumaišties.

Tekste akcentuojamas dvasinis kilimas. Setas ir jo palikuonys vaizduojami kaip tie, kurie turi gebėjimą pažinti tikrąją dieviškąją tikrovę ir pakilti į aukštesnes sferas. Kiekviena stela žymi tam tikrą pakopą: nuo šlovinimo ir dėkojimo iki gilesnio susivienijimo su dieviškąja esme. Šis kilimas suprantamas ne kaip fizinis judėjimas, bet kaip vidinis sielos atbudimas.

Trys Seto stelos išsiskiria tuo, kad tai vienas iš nedaugelio Nag Hamadžio tekstų, kuriame nėra polemikos ar kosminių konfliktų. Vietoje to čia dominuoja ramus, kontempliatyvus tonas, primenantis ankstyvąsias krikščioniškas ar žydiškas maldas, tačiau persmelktas gnostinės teologijos. Tekstas skirtas ne mokymui, o dvasinei praktikai – tai himnai, kuriuos gnostinė bendruomenė galėjo naudoti liturgijoje ar meditacijoje.

Trys Seto stelos

Nag Hamadžio biblioteka

Dositėjo (Dositheos) apreiškimas apie tris Seto stelas, gyvosios ir nepajudinamos giminės tėvą. Jis prisiminė tai, ką matė, suprato ir perskaitė, ir perdavė tai išrinktiesiems, lygiai taip, kaip ten buvo parašyta.

Dažnai aš jungiausi šlovinti kartu su galiomis ir buvau palaikytas vertu neišmatuojamų didybių.

Stelos yra šios:

PIRMOJI SETO STELA

Šlovinu tave, tėve Geradamai (Geradamas),
aš, tavo sūnus Emacha Setas (Emmacha Seth),
kurį tu sukūrei be gimdymo
mūsų dievo šlovei.
Aš esu tavo sūnus,
o tu esi mano protas, o mano tėve.
Aš sėjau ir kūriau,
bet tu regėjai didybes
ir stovėjai be pabaigos.
Šlovinu tave, tėve.
Šlovink mane, tėve.
Dėl tavęs aš esu,
dėl dievo tu esi,
dėl tavęs aš esu su juo.
Tu esi šviesa ir matai šviesą.
Tu apreiškei šviesą.
Tu esi Mirotėjas (Mirotheas),
tu esi mano Mirotėjas (Mirotheos).
Šlovinu tave kaip dievą,
šlovinu tavo dieviškumą.
Didis yra gerasis, savaime pradėtasis, kuris stovėjo,
dievas, kuris pirmas stovėjo.
Tu atėjai gerume,
tu pasirodei
ir apreiškei gerumą.
Aš ištarsiu tavo vardą,
tu esi pirminis vardas.
Tu esi negimęs,
tu pasirodei, kad apreikštum tai, kas amžina.
Tu esi tas, kuris yra,
todėl apreiškei tuos, kurie iš tikrųjų yra.
Tu esamas ištariamas balsu,
bet protu esi šlovinamas.
Tu esi galingas visur,
kad juslių pasaulis taip pat tave pažintų,
dėl tavęs ir tavo sėklos.
Tu esi gailestingas
ir iš kitos giminės,
ir ji iškelta virš kitos giminės.
Dabar, tu esi iš kitos giminės,
ir ji iškelta virš kitos giminės.
Tu esi iš kitos giminės,
tu esi kitoks.
Tu esi gailestingas,
tu esi amžinas.
Tu esi iškeltas virš giminės,
tu padarei, kad visi šie augtų
dėl mano sėklos,
ir tu žinai, kad ji patalpinta gimdyme.
Bet jie yra iš kitų giminių,
jie yra skirtingi.
Jie iškelti virš kitų giminių,
jie patalpinti gyvenime.
Tu esi Mirotėjas.
Aš šlovinu jo galią, suteiktą man.
Tu, kuris sukūrei vyriškumus,
kurie iš tiesų yra trigubai vyriški,
kurie buvo padalyti į penkis,
kurie buvo mums duoti triguboje galioje,
kurie buvo pradėti be gimdymo,
kurie išėjo iš aukštesniojo
ir dėl žemesniojo įžengė į vidurį,
tu esi gimdytojas per gimdytoją,
žodis iš įsakymo.
Mes šloviname tave, trigubas vyre,
tu suvienijai visus per juos visus,
tu suteikei mums galių.
Tu atsiradai iš Vieno,
iš Vieno tu išėjai.
Tu atėjai pas Vieną.
Tu išgelbėjai,
tu išgelbėjai,
tu išgelbėjai mus,
tu, kuris esi vainikuotas ir vainikuoji.
Mes šloviname tave amžinai,
mes šloviname tave,
mes, kurie esame išgelbėti,
kurie esame tobulos būtybės,
kurie esame tobuli dėl tavęs,
kurie tapome tobuli su tavimi.
Tu, kuris esi užbaigtas,
kuris užbaigi,
kuris esi tobulas per visus šiuos,
kuris esi visur panašus,
trigubas vyre,
tu stovėjai,
tu buvai pirmas, kuris stovėjo.
Tu buvai padalytas visur,
tu išlikai vienas.
Ką tik norėjai,
tu išgelbėjai,
ir tu trokšti,
kad visi, kurie verti, būtų išgelbėti.
Tu esi tobulas,
tu esi tobulas,
tu esi tobulas.

ANTROJI SETO STELA

Didi yra pirmoji amžinoji karalystė,
vyriškoji mergelė Barbelo (Barbelo),
pirmoji nematomo tėvo šlovė.
Tu, kuri esi vadinama tobula,
pirmoji pamatei,
kad tas, kuris iš tikrųjų egzistuoja iš anksto,
nėra.
Iš to vieno ir per jį
tu atsiradai pirmoji ir amžinai,
tu, kuri esi neegzistuojanti iš Vieno, nedalomos, trigubos galios.
Tu esi triguba galia,
tu esi didis Vienas iš tyro Vieno.
Tu esi aukštesnis Vienas,
pirmasis šventojo tėvo šešėlis,
šviesa iš šviesos.
Mes šloviname tave,
tobulumo kūrėja,
amžinųjų karalysčių davėja.
Tu pamatei, kad tie, kurie amžini,
yra iš šešėlio.
Tu suteikei daugybiškumą,
tu radai ir išlikai Vienas,
vis dar suteikdama daugybiškumą per padalijimą.
Tu esi trigubas pasikartojimas,
iš tikrųjų tu esi atkartota tris kartus.
Tu esi Vienas, iš Vieno,
ir tu esi iš jo šešėlio.
Tu esi paslėpta,
tu esi žinojimo pasaulis,
tu žinai, kad tie, kurie yra iš Vieno, yra iš šešėlio.
Ir jie yra tavo tavo širdyje.
Dėl jų tu padarei, kad amžinieji būtų,
tu padarei, kad dieviškumas gyventų,
tu padarei žinojimą gerą,
palaimoje tu sukūrei šešėlius, tekančius iš Vieno.
Tu sukūrei vieną supratime;
tu sukūrei kitą kūrinijoje.
Tu sukūrei lygų ir nelygų,
panašų ir skirtingą.
Tu suteikei galią gimdyme ir formavime,
tuo, kas yra, kitiems…
… ir gimdymas.
Tu suteikei jiems stiprybės,
paslėptos širdyje,
ir tu išėjai pas juos ir iš jų.
Tu esi padalytas tarp jų
ir tampi didžiu vyrišku pirmiau pasirodančiu protu.
Tėve dieve,
dieviškas vaike,
daugybiškumo kūrėjau,
dalydamas visus tuos, kurie iš tikrųjų yra,
tu apreiškei jiems visiems žodį.
Tu turi juos visus be gimimo,
amžinai, negendančiai.
Dėl tavęs atėjo mums išgelbėjimas,
iš tavęs ateina išgelbėjimas.
Tu esi išmintis,
tu esi žinojimas,
tu esi tiesa.
Dėl tavęs yra gyvybė,
iš tavęs gyvybė.
Dėl tavęs yra protas,
iš tavęs protas.
Tu esi protas,
tu esi tiesos pasaulis.
Tu esi triguba galia,
tu esi trigubas pasikartojimas,
iš tikrųjų tu esi atkartota tris kartus,
amžinųjų karalysčių amžinoji karalystė.
Tu viena matai tyrai pirmuosius, nemirtingus, negimusius
ir pirmuosius padalijimus, nes tu buvai padalyta.
Suvienyk mus, kaip tu buvai suvienyta.
Išmokyk mus to, ką matai.
Suteik mums stiprybės, kad būtume išgelbėti amžinajam gyvenimui.
Mes esame tavo šešėlis…
kaip tu esi šešėlis to pirmojo iš anksto egzistuojančiojo.
Išgirsk mus pirmiausia.
Mes esame amžini.
Išgirsk mus kaip tobulas būtybes.
Tu esi amžinųjų karalysčių amžinoji karalystė,
visų tobuliausioji, kuri yra įtvirtinta.
Tu išgirdai,
tu išgirdai.
Tu išgelbėjai,
tu išgelbėjai.
Mes dėkojame,
mes šloviname visada,
mes tave šlovinsime.

TREČIOJI SETO STELA

Mes džiaugiamės
mes džiaugiamės
mes džiaugiamės.
Mes matėme
mes matėme
mes matėme tai, kas iš tikrųjų egzistuoja iš anksto,
kad tai tikrai yra
ir yra pirmasis amžinasis.
Tu, negimęs,
iš tavęs ateina amžinieji
ir amžinosios karalystės,
visų tobuliausieji, kurie yra įtvirtinti,
ir tobulos būtybės.
Mes šloviname tave, ne-būtie,
tikrove prieš tikroves,
pirmoji būtybe prieš būtybes,
dieviškumo ir gyvybės tėve,
proto kūrėjau,
gerumo davėjau,
palaimos davėjau.
Mes visi šloviname tave,
tave, kuris žinai,
šlovinančia šlove,
tave, dėl kurio visi šie yra…
kuris pažįsti save tik per save patį.
Prieš tave nėra nieko veiklaus.
Tu esi dvasia, vienintelė ir gyva.
Tu pažįsti Vieną,
kad mes negalime kalbėti apie šį Vieną,
kuris yra tavo visur.
Tavo šviesa apšviečia mus.
Įsakyk mums pamatyti tave,
kad būtume išgelbėti.
Tavo pažinimas yra mūsų išgelbėjimas.
Įsakyk!
Jei tu įsakysi,
mes buvome išgelbėti.
Iš tiesų mes esame išgelbėti
Mes matėme tave per protą.
Tu esi visi šie
ir gelbsti juos visus,
tu, kuris nebūsi išgelbėtas
nei buvai jų išgelbėtas.
Tu mums įsakei.
Tu esi Vienas,
tu esi Vienas,
kaip kas nors galėtų tau pasakyti,
tu esi Vienas.
Tu esi viena, gyva dvasia.
Kaip mes duosime tau vardą?
Mes neturime jokio.
Tu esi jų egzistencija,
tu esi jų gyvenimas,
tu esi jų protas.
Tavyje jie džiaugiasi.
Tu įsakei juos išgelbėti
per savo žodį…
vienintelę šlovę, esančią priekyje,
O paslėptasis, palaimintas Senaonai (Senaon), kuris pats save pradėjai,
Asinėjus (Asineus)
Mefnėjus (Mephneus)
Optaonas (Optaon)
Elemaonas (Elemaon), didžioji galia
Emunjaras (Emouniar)
Nibarėjus (Nibareus)
Kandeforas (Kandephoros)
Afredonas (Aphredon)
Deifanėjus (Deiphaneus)
tu, kuris esi mano Armedonas (Armedon)
tu galių kūrėjau
Talanatėjus (Thalanatheus)
Antitėjus (Antitheus).
Tu esi savyje,
tu esi prieš save,
ir po tavęs niekas neatėjo veikti.
Kaip mes tave šlovinsime?
Mes negalime,
bet mes dėkojame tau,
mes, kurie esame žemesni.
Mat tu įsakei mums,
tu, kuris esi mūsų viršininkas,
tave šlovinti
kaip geriausiai galime.
Mes šloviname tave, nes esame išgelbėti
ir mes visada tave šloviname.
Dabar mes tave šlovinsime,
kad būtume išgelbėti amžinu išgelbėjimu.
Mes tave šlovinome,
nes mes galime.
Mes buvome išgelbėti.
Tu visada norėjai,
kad mes tai darytume.
Mes tai padarėme…
Kas prisimena šiuos dalykus ir visada šlovina, bus tobulas tarp tobulųjų ir laisvas nuo kančios už visų dalykų ribų. Jie visi šlovina šiuos dalykus, atskirai ir kartu, o po to jie tylės.
Kaip paskirta, jie kyla aukštyn. Po tylos jie leidžiasi žemyn nuo trečiosios. Jie šlovina antrąją, o po to pirmąją. Kilimo kelias yra leidimosi kelias.
Tad supraskite, kaip tie, kurie gyvi, kad jums pavyko. Jūs išmokėte save apie begalinius dalykus. Žavėkitės tiesa juose ir apreiškimu.

Trys Seto stelos
Ši knyga priklauso tėvystei.
Tai sūnus ją parašė.
Palaimink mane, o Tėve. Aš laiminu
tave, o Tėve, ramybėje.
Amen.