„Traktatas apie prisikėlimą“ (The Treatise on the Resurrection, taip pat vadinamas Epistle to Rheginos) yra vienas brandžiausių ir teologiškai išplėtotų Nag Hammadi bibliotekos tekstų, rastas Codex I, kaip ketvirtasis traktatas (NHC I,4). Tai laiško forma parašytas kūrinys, skirtas asmeniui vardu Reginas (Rheginos), kuriame aiškinama prisikėlimo prasmė. Nors tekstas priskiriamas ankstyvajai krikščioniškajai tradicijai, jo teologija aiškiai gnostinė: prisikėlimas suprantamas ne kaip kūno atgimimas ateityje, bet kaip dvasinis prabudimas, vykstantis jau dabar, šiame gyvenime.
Traktato pradžioje autorius pabrėžia, kad daugelis žmonių ieško žinojimo, bet tik nedaugelis randa tiesą. Tikroji ramybė, pasak teksto, ateina ne iš filosofinių ginčų, bet iš pažinimo, kurį suteikia Išganytojas. Laiškas Reginui parašytas kaip atsakymas į klausimą apie prisikėlimo prigimtį — klausimą, kuris II a. krikščionybėje buvo itin aktualus. Autorius teigia, kad prisikėlimas yra tiesos apreiškimas, o ne fizinis įvykis, ir kad tik tie, kurie pažįsta tiesą, jau dabar dalyvauja prisikėlimo tikrovėje.
Svarbi traktato dalis skirta Kristaus prigimties aiškinimui. Jėzus vadinamas tiek „Dievo Sūnumi“, tiek „žmogaus sūnumi“, nes jis sujungė dieviškumą ir žmogiškumą tam, kad nugalėtų mirtį ir atkurtų pleromą — dieviškos pilnatvės tvarką. Kristus „prarijo mirtį“, tapo nemirtingu eonu ir suteikė tikintiesiems galimybę dalyvauti jo nemirtingume. Autorius cituoja apaštalą Paulių: „Mes kentėjome su juo, prisikėlėme su juo ir įžengėme į dangų su juo“, taip pabrėždamas, kad prisikėlimas yra bendras tikinčiųjų ir Kristaus veiksmas, vykstantis jau dabar.
Traktate aiškiai išdėstoma, kad prisikėlimas yra dvasinis, o ne kūniškas. Kūnas yra laikinas „drabužis“, kurį žmogus dėvi šiame pasaulyje, o tikroji žmogaus tapatybė yra dvasia, kurią Kristus pakelia į nemirtingumą. Autorius teigia, kad „gyvieji mirs“, nes pasaulis yra iliuzija, tačiau prisikėlimas yra tikrovė, „šviesa, užliejanti tamsą“, ir „negedančioji prigimtis, praryjanti sugedimą“. Tai vienas aiškiausių gnostinių teiginių apie pasaulio iliuziškumą ir dvasinės tikrovės pirmenybę.
Tekste pateikiama ir praktinė mokymo dalis: Reginui patariama „nebūti išsklaidytam“, „nebūti kūno vergijoje“, bet pažinti savyje tai, kas yra nemirtinga. Autorius ragina jį suvokti, kad prisikėlimas jau vyksta — tai vidinis virsmas, kuriame žmogus atpažįsta savo tikrąją prigimtį ir atsiskiria nuo pasaulio klaidų. Prisikėlimas nėra būsimas įvykis, bet dabartinė dvasinė būsena, kurią galima patirti per pažinimą, tikėjimą ir vidinį prabudimą.
Traktato pabaigoje autorius atsisveikina su Reginu kaip su dvasiniu sūnumi, ragindamas jį nebijoti klausti ir dalintis šiuo mokymu su tais, kurie yra pasirengę jį priimti. Laiškas baigiasi palaiminimu ir broliška meile, pabrėždamas, kad tikroji bendruomenė yra dvasinė, o ne kūniška.
Traktatas apie prisikėlimą
Nag Hamadžio biblioteka
Mano sūnau Reginai, kai kurie žmonės nori tapti mokyti. Toks yra jų tikslas, kai jie imasi spręsti neišspręstas problemas. Jei jiems pasiseka, jie didžiuojasi. Tačiau aš nemanau, kad jie stovėjo tiesos žodyje. Veikiau jie ieško savo pačių atilsio, kurį mes gavome iš mūsų Išganytojo ir mūsų Viešpaties, Kristaus. Mes gavome atilsį, kai pažinome tiesą ir ja rėmėmės.
Kadangi tavo malonus klausimas yra apie tai, kas yra tiesa apie prisikėlimą, rašau tau šiandien, kad papasakočiau. Daugelis tuo netiki, bet mažai kas tai atranda. Tad pažiūrėkime.
KAIP DIEVAS TAPO ŽMOGAUS SŪNUMI
Kaip Viešpats skelbė dalykus būdamas kūne ir po to, kai apsireiškė esąs Dievo sūnus? Jis gyveno šiame pasaulyje, kuriame gyveni tu, kalbėdamas apie gamtos dėsnį, kurį aš vadinu mirtimi. Ir dar daugiau, Reginai: Dievo sūnus tapo Žmogaus sūnumi. Jis apėmė abi savybes, turėdamas ir žmogiškumą, ir dieviškumą, kad būdamas Dievo sūnumi nugalėtų mirtį, o būdamas Žmogaus sūnumi atkurtų Pleromą (Pilnatvę). Pradžioje jis buvo viršuje kaip tiesos sėkla, kuri buvo prieš atsirandant kosmosui. Kosminėje struktūroje atsirado daug viešpatijų ir dievybių.
TIESA KAIP VEIKSNYS
Žinau, kad pristatau problemą sudėtingais žodžiais, bet tiesos žodyje nėra nieko sudėtingo. Kai pasirodė sprendimas, siekiant užtikrinti, kad niekas nebūtų paslėpta ir viskas būtų atvirai apreikšta, atsirado du esminiai dalykai: blogio sunaikinimas ir išrinktųjų apreiškimas. Šis sprendimas apima tiesos ir dvasios, taip pat tiesos suteikiamos malonės emanaciją (išspinduliavimą).
IŠGANYTOJAS PRARIJO MIRTĮ
Išganytojas prarijo mirtį. Tu privalai tai žinoti. Jis padėjo į šalį gendantį pasaulį ir pavertė save negęstančiu eonu (amžinybe), prikėlė save ir prarijo tai, kas regima, tuo, kas neregima. Tuo jis suteikė mums nemirtingumą. Tada, kaip pasiuntinys Paulius apie jį sakė: „Mes kentėjome su juo, prisikėlėme su juo ir įžengėme į dangų su juo.“ Dabar, kadangi esame matomi šiame pasaulyje, mes dėvime jį kaip drabužį. Iš Išganytojo mes spinduliuojame spindulius ir esame laikomi jo glėbyje iki pat mūsų pačių saulėlydžio, mūsų mirties šiame gyvenime. Mes esame jo traukiami į dangų, kaip spinduliai traukiami saulės, ir niekas mūsų nesulaiko. Tai yra dvasios prisikėlimas, kuris praryja sielą ir kūną.
PRISIKELK SU TIKĖJIMU
Jei negali tikėti, negali būti įtikintas. Mano sūnau, šie dalykai priklauso tikėjimo sričiai, o ne įtikinamiems argumentams, teigiantiems, kad mirusieji prisikels. Tarp pasaulio filosofų gali būti vienas, kuris tiki. Tikrai tas filosofas prisikels. Ir tegul tas filosofas čia, žemėje, nemano, kad jis grįžta į save patį savo jėgomis, o dėl tikėjimo. Mes pažinome Žmogaus sūnų ir tikime, kad jis prisikėlė iš numirusių. Mes sakome apie jį: „Jis yra mirties naikintojas.“
Tikslas, kaip ir juo tikintieji, yra didis. Ir tikinčiųjų mąstantis protas neišnyks, kaip neišnyks ir protas tų, kurie žino. Mes esame išrinkti išganymui ir atpirkimui, nes nuo pradžių mums buvo lemta nepulti į neišmanėlių kvailystę. Mes įžengsime į išmintį tų, kurie pažino tiesą. Tie, kurie pabudo tiesai, negali jos apleisti. Pleromos sistema yra stipri. Maža jos dalis yra tai, kas atitrūko, kad sudarytų pasaulį. Tai, kas apima viską, visumos karalystė, neatsirado. Ji buvo. Tad niekada neabejok prisikėlimu, mano sūnau Reginai.
KŪNO IR DVASIOS LIKIMAS
Jei neegzistavai kūne, tu prisiėmei kūną, kai atėjai į pasaulį. Kodėl tad tu nepasiimsi savo kūno su savimi, kai kilsi į eoną? Tai, kas geriau už kūną, yra tai, kas suteikia gyvybę. Tai, kas atsirado dėl tavęs, argi nėra tavo? Argi tai neegzistuoja su tavimi? Bet kol esi pasaulyje, ko tau trūksta? Būtent tai tu ir bandei sužinoti.
Po kūno gimimo ateina senatvė, ir tu egzistuoji gendamume. Bet tai, ko tau trūksta, yra laimėjimas. Išeidamas tu neatsisakysi geresniosios dalies. Menkesnė dalis kenčia, bet randa malonę. Niekas neatperka mūsų iš šio pasaulio, bet mes esame visumos karalystės nariai ir esame išgelbėti. Mes gavome išganymą nuo pradžios iki galo. Mąstykime taip, suvokime taip.
KAS YRA PRISIKĖLIMAS?
Kai kurie klausia, ar žmogus bus išgelbėtas nedelsiant, jei kūnas paliekamas. Tegul niekas neabejoja. Regimosios kūno dalys, kurios yra mirusios, nebus išgelbėtos. Prisikels tik gyvosios dalys, kurios egzistuoja viduje. Kas yra prisikėlimas? Tai yra tų, kurie prisikėlė, apreiškimas. Jei prisimeni skaitęs evangelijoje, kad pasirodė Elijas ir Mozė su juo, nemanyk, kad prisikėlimas yra iliuzija. Tai nėra iliuzija. Tai tiesa. Tinkamiau būtų sakyti, kad pasaulis yra iliuzija, o ne prisikėlimas, kuris yra dėl mūsų Viešpaties Išganytojo, Jėzaus Kristaus.
PRISIKĖLIMO TIESA
Ką aš tau dabar sakau? Gyvieji mirs.
Kaip jie gyvena iliuzijoje?
Turtingieji tampa vargšais, o karaliai nuverčiami.
Viskas keičiasi. Pasaulis yra iliuzija.
Kodėl atrodo, kad aš šaukiu?
Prisikėlimas neturi nieko bendra su šia savybe.
Tai tvirtai stovinti tiesa. Tai apreiškimas to, kas yra,
ir dalykų transformacija,
ir perėjimas į naujumą.
Negendamumas užlieja gendamumą.
Šviesa srūva žemyn į tamsą, prarydama neaiškumą.
Pleroma užpildo tuštumą.
Tai yra prisikėlimo simboliai ir vaizdiniai.
Jie įtvirtina jo gerumą.
PRISIKĖLIMAS YRA ČIA
O Reginai, nepasimesk detalėse ir negyvenk paklusdamas kūnui dėl harmonijos. Bėk nuo išsibarstymo ir buvimo vergijoje, ir tada tu jau turi prisikėlimą. Jei žinai, kas savyje mirs, nors gyvenai daugybę metų, kodėl nepažvelgus į save ir nepamačius savęs prisikėlusio dabar? Tu turi prisikėlimą, visgi elgiesi taip, lyg turėtum mirti, nors mirštanti yra tik ta dalis, kuriai lemta mirti. Kodėl aš pakenčiu tavo prastą pasirengimą? Kiekvienas randa būdą, ir yra daug būdų, kaip išsilaisvinti iš šio elemento ir neklajoti be tikslo paklydime, – ir visa tai tam, kad atgautum tai, kas buvai pradžioje.
ATSISVEIKINIMAS
Šiuos žodžius gavau iš savo Viešpaties, Jėzaus Kristaus, dosnumo. Aš išmokiau tave ir tavo brolius bei seseris, kurie yra mano vaikai, apie šiuos dalykus ir nepraleidau nieko, kas galėtų jus sustiprinti. Jei tarp šių užrašytų žodžių yra kas nors neaiškaus, klausk, ir aš paaiškinsiu.
Nesijaudink dėl pasitarimo su bet kuo savo aplinkoje, kas gali padėti. Daugelis laukia to, ką tau parašiau. Sakau: ramybė ir malonė tebūna tarp jų.
Sveikinu tave ir tuos, kurie myli tave šeimos meile.