Jėzaus žmonos evangelija

2012 metų rugsėjį Romoje vykusiame Tarptautiniame koptų studijų kongrese Harvardo universiteto profesorė Karen L. King pristatė nedidelį papiruso fragmentą, kuris akimirksniu apskriejo viso pasaulio žiniasklaidą. Keturių centimetrų aukščio ir aštuonių centimetrų pločio skiautėje koptų kalba buvo įrašyti žodžiai, kurių nebuvo jokiame kitame žinomame ankstyvosios krikščionybės tekste: „Jėzus pasakė jiems: ‘Mano žmona…’“

Šis radinys, gavęs provokuojantį „Jėzaus žmonos evangelija“ (Gospel of Jesus’ Wife) pavadinimą, vėl pakurstė senas teorijas apie galimą Jėzaus santuoką su Marija Magdalena ir sukėlė audringas diskusijas apie moterų vaidmenį ankstyvojoje Bažnyčioje.

Detektyvas: Nuo sensacijos iki demaskavimo

Nors pradžioje manyta, kad tai IV a. tekstas, perrašytas iš II a. graikiško originalo, mokslininkų abejonės kilo beveik iš karto. Galutinį tašką šioje istorijoje padėjo žurnalistas Arielis Sabaras ir koptų kalbos ekspertai.

  1. Gramatinis „patchwork“: Mokslininkai (ypač Francis Watsonas ir Andrew Bernhardas) pastebėjo, kad fragmento tekstas yra tarsi sudėliotas iš skiautinių. Kiekviena eilutė beveik identiškai sutampa su dalimis iš internete publikuotos Tomo evangelijos koptiškos versijos.
  2. Identifikuotas šaltinis: Buvo nustatyta, kad klastotojas nukopijavo tekstą iš konkretaus 1997 m. internetinio vertimo, padarydamas net tas pačias spausdinimo klaidas, kurios buvo tame tinklalapyje.
  3. Lycopolitan dialektas: Profesorius Christianas Askelandas įrodė, kad kito to paties savininko pateikto fragmento (Jono evangelijos dalies) dialektas ir rašysena identiškai sutampa su „Jėzaus žmonos“ fragmentu, nors jų radijo anglies tyrimų datos skyrėsi šimtmečiais. Tai buvo akivaizdus ženklas, kad rašė tas pats šiuolaikinis asmuo ant senų pergamento atraižų.
  4. Savininko pėdsakai: A. Sabaras išsiaiškino, kad paslaptingas papiruso savininkas – Floridoje gyvenantis vokietis Walteris Fritzas. Jis buvo buvęs egiptologijos studentas, turėjęs pakankamai žinių sufabrikuoti tokį tekstą ir netgi valdęs pornografijos svetaines, kuriose propagavo „dieviškosios moteriškos energijos“ idėjas.

2016 metais pati profesorė Karen King pripažino, kad įrodymai „linksta klastotės kryptimi“. Šiandien mokslininkų konsensusas yra vieningas: tai moderni klastotė, parašyta šiuolaikiniu rašalu ant tikro senovinio papiruso skiautės.

Šis atvejis tapo svarbia pamoka akademiniam pasauliui apie tai, kaip stiprus noras rasti sensaciją ir patvirtinti tam tikras ideologines nuostatas gali apakinti net aukščiausio lygio ekspertus. Nors „Jėzaus žmonos evangelija“ nepasako nieko apie istorinį Jėzų, ji daug pasako apie šiuolaikinį poreikį perrašyti religijos istoriją.


Jėzaus žmonos evangelija (fragmento tekstas)

Priekinė pusė (Recto):

  1. […] ne [man]. Mano motina davė man gyvybę […]
  2. […] Mokiniai sakė Jėzui: […]
  3. […] neigti. Marija yra (ne?)verta to […]
  4. […] Jėzus pasakė jiems: „Mano žmona…“ […]
  5. […] ji galės būti mano mokinė […]
  6. […] Tebūnie piktadariai išpuikę […]
  7. […] Kas dėl manęs, aš esu su ja tam, kad […]
  8. […] atvaizdas […]

Galinė pusė (Verso): (Tekstas labai pažeistas, matomi tik pavieniai žodžiai)

  1. […] mano moti[na] […]
  2. […] trys […]
  3. […] ketvirtas […] (Kitos eilutės neįskaitomos)
Skaitykite daugiau..
Šis papiruso fragmentas, nors ir sukėlė didelį triukšmą, iš tiesų yra įdomus dėl kelių mažiau žinomų detalių. Pavyzdžiui, pats teksto atsiradimo būdas kelia klausimų. Jis nebuvo rastas archeologinėje krikščioniškoje vietoje, o atsirado privačiose rankose, kas visada kelia abejonių dėl autentiškumo. Kai kurie tyrinėtojai pastebėjo, kad koptiška kalba parašytas tekstas turi keistų gramatinių junginių, kurie nėra būdingi to meto koptų raštams. Tai tarsi surinkta iš skirtingų gabalėlių.

Dar viena įdomi įžvalga susijusi su Marijos Magdalenos vaidmeniu. Net jei šis tekstas būtų tikras, jis neįrodytų santuokos. Jis teigia, kad Jėzus turėjo žmoną, bet tai galėjo reikšti ir dvasinę bendrystę, kuri ankstyvosiose grupėse buvo labai svarbi. Kai kurios gnostinės tradicijos, kurios buvo labai populiarios pirmaisiais amžiais, moteris laikė lygiavertėmis Jėzaus mokiniams, o kartais net pranašėmis. Šis fragmentas, net būdamas suklastotas, vis tiek parodo, kokios skirtingos buvo ankstyvosios krikščionių bendruomenės ir kaip jos interpretavo Jėzaus mokymus. Tai buvo laikas, kai tikrųjų tekstų dar nebuvo griežtai nustatyta.