Vatikano apaštališkoji biblioteka (Biblioteca Apostolica Vaticana) – viena seniausių ir turtingiausių intelektualinio paveldo saugyklų pasaulyje. Tai nėra tiesiog knygų rinkinys; tai „žmonijos atmintis“, kurioje saugomi dokumentai formavo Vakarų civilizacijos raidą. Ji vadinama „apaštališkąja“ todėl, kad nuo pat įsteigimo 1475 m. buvo laikoma popiežiaus – apaštalų įpėdinio – oficialia mokslinių studijų ir Bažnyčios atminties biblioteka, tiesiogiai tarnaujanti apaštalinei misijai.
Nors popiežiai bibliotekas kaupė nuo pat ankstyvosios krikščionybės laikų (archyvai minimi dar IV a.), moderniosios Vatikano bibliotekos pradžia laikomi 1448 metai. Tuometinis popiežius Mikalojus V nusprendė, kad Bažnyčios sukauptos žinios turi būti prieinamos mokslininkams. Jis biblioteką atidarė su maždaug 350 rankraščių kolekcija.
Tikrasis bibliotekos institucinis įtvirtinimas įvyko 1475 m. birželio 15 d., kai popiežius Sikstas IV išleido bulę Ad decorem militantis Ecclesiae. Jis skyrė bibliotekai nuolatines patalpas, finansavimą ir pirmąjį etatinį bibliotekininką Bartolomeo Platina.
XVI a. pabaigoje popiežius Sikstas V užsakė architektui Domenico Fontana suprojektuoti naują, didingą pastatą, kuriame biblioteka įsikūrusi iki šiol. Šis laikotarpis žymi bibliotekos aukso amžių:
- Kolekcijų augimas: Biblioteka pildėsi ne tik perkamais kūriniais, bet ir ištisomis dovanotomis ar perimtomis kolekcijomis (pvz., Heidelbergo Bibliotheca Palatina ar Švedijos karalienės Kristinos rinkiniai).
- Archyvo atskyrimas: 1612 m. popiežius Paulius V atskyrė biblioteką nuo Vatikano apaštališkojo archyvo (Archivio Apostolico Vaticano), kuriame saugomi valstybiniai ir diplomatiniai popiežių dokumentai.
- Modernizacija: Šiandien biblioteka naudoja pažangiausias technologijas rankraščių skaitmenizavimui ir jų išsaugojimui nuo aplinkos poveikio.
Vatikano bibliotekos fondai yra stulbinantys savo verte ir amžiumi. Čia saugoma:
- 1,1 milijono spausdintų knygų (iš jų 8 500 inkunabulų – knygų, išleistų iki 1501 m.).
- 75 000 rankraščių (tarp jų – jūsų minėtas Barberini graecus 336).
- 65 000 archyvinių vienetų.
- Milžiniškos monetų, medalių ir žemėlapių kolekcijos.
Svarbu suprasti, kad ši biblioteka nėra vieša skaitykla turistams. Ji skirta kvalifikuotiems mokslininkams ir tyrėjams, kurie turi pagrįsti savo tyrimų poreikį. Lankytojai gali apžiūrėti tik dalį patalpų (pvz., Siksto salę) per Vatikano muziejų ekskursijas, tačiau tikrasis darbas vyksta tyliose studijų salėse, kur susitinka praeities išmintis ir šiuolaikinis mokslas.
Unikalūs Vatikano bibliotekos rankraščiai ir dokumentai
Vatikano apaštališkojoje bibliotekoje (Biblioteca Apostolica Vaticana) saugomi vienetiniai dokumentai, kurie yra laikomi Vakarų ir Rytų civilizacijų pamatais. Daugelis jų yra unikalūs (unicum), t. y. išlikęs tik vienas jų egzempliorius.
- Graikiškasis Vatikano Biblijos kodeksas – Codex Vaticanus Graecus 1209
Vienas seniausių (IV a.) graikiškos Biblijos pergamentinių kodeksų, laikomas vienu iš trijų svarbiausių krikščionybės Šventojo Rašto liudijimų; jo tekstas itin artimas originalioms graikiškoms tradicijoms. - Vatikano Vergilijaus rankraštis – Vergilius Vaticanus (Vat. lat. 3225)
Apie 400 m. sukurtas iliustruotas „Eneidos“ ir „Georgikų“ rankraštis, vienas seniausių išlikusių antikinių literatūros kodeksų su originaliomis vėlyvosios antikos miniatiūromis. - Bodmerio papirusai XIV–XV – Papyri Bodmer XIV–XV (P75)
II–III a. papirusai, kuriuose išlikusios seniausios Evangelijų pagal Luką ir Joną versijos; itin svarbūs Naujojo Testamento tekstologijai. - Romos Vergilijaus rankraštis – Vergilius Romanus (Vat. lat. 3867)
V a. pabaigos prabangus Vergilijaus kūrinių kodeksas, garsėjantis spalvotomis miniatiūromis ir laikomas vienu iš ankstyviausių romėnų literatūros iliustravimo pavyzdžių. - Barberinio graikiškasis maldynas – Codex Barberini graecus 336
VIII a. pabaigos Bizantijos euchologijus, seniausias išlikęs Rytų liturgijos maldynas, atskleidžiantis ankstyvąsias krikšto, Eucharistijos ir šventimų formas. - Traktatas apie medžioklę su paukščiais – De arte venandi cum avibus (Vat. Pal. lat. 1071)
XIII a. imperatoriaus Frydricho II mokslinis veikalas apie sakalininkystę, garsėjantis tiksliais zoologiniais stebėjimais ir iliustracijomis, pralenkusiomis savo epochą. (Pastaba: pridėjau signatūrą, nes tai garsusis Manfredo egzempliorius). - Otobonų Katulo kodeksas – Codex Vaticanus Ottobonianus Latinus 1829
Vienintelis išlikęs Katulo poezijos rankraštis, kurio dėka apskritai žinome šio romėnų poeto kūrybą; be jo Katulas būtų dingęs iš literatūros istorijos. - Popiežių metraščių kodeksas – Liber Pontificalis (Vat. lat. 3761 ir kt.)
(Pastaba: Vat. lat. 3747 yra senas, bet ne vienintelis Liber Pontificalis šaltinis, tačiau kaip pavyzdys tinka). Viduramžių popiežių biografijų rinkinys, aprašantis svarbiausius Bažnyčios įvykius; vienas pagrindinių šaltinių popiežių istorijai. - Bokačo parengta „Dieviškoji komedija“ – Dante Alighieri, La Divina Commedia (Vat. lat. 3199)
Rankraštis, kurį Giovanni Boccaccio pats nurašė ir padovanojo Petrarkai; vienas reikšmingiausių Dantės epo perdavimo liudijimų. - Petrarkos autografų kodeksas – Codex Vaticanus Latinus 3196
Francesco Petrarkos ranka rašyti eilėraščių juodraščiai ir pastabos, leidžiantys matyti jo kūrybos procesą ir renesanso humanizmo gimimą. - Vatikano kanconjeras – Cancioneiro da Vaticana (Vat. lat. 4803)
XVI a. nuorašas, išsaugojęs XIII–XIV a. galisų–portugalų trubadūrų lyriką; vienas svarbiausių viduramžių iberų poezijos šaltinių. - Borgijos kodeksas – Codex Borgia (Vat. borg. mess. 1)
Vienas iš nedaugelio išlikusių ikikolumbinės Amerikos (mistekų kultūros) ritualinių rankraščių, pieštas ant elnio odos; jame vaizduojami kosmologiniai ciklai ir dievybės. - Urbino Biblija – Bibbia di Federico da Montefeltro (Vat. Urb. lat. 1–2)
Vienas įspūdingiausių Renesanso rankraščių pasaulyje, sukurtas XV a. antroje pusėje Urbino kunigaikščio Federico da Montefeltro užsakymu. Ši dviejų tomų lotyniška Biblija, pasižyminti nepriekaištinga humanistinio rašto kokybe, prabangiais inicialais ir subtiliomis miniatiūromis, laikoma vienu iš aukščiausių Italijos knygos meno pasiekimų. Rankraštis atspindi Urbino dvaro kultūrinį idealą — harmoningą teksto, ornamentikos ir intelektinės ambicijos sintezę. - Karolingų teologinis traktatas – Libri Carolini (Vat. lat. 7207)
(Signatūra patikslinta į 7207, nes 7205 yra kitas). VIII a. Karolio Didžiojo aplinkos parengtas veikalas, kritikuojantis Bizantijos ikonoklazmą; unikalus frankų intelektinės tradicijos dokumentas. - Hebrajiškasis Jeruzalės Talmudo fragmentas – Codex Vaticanus Ebraicus 133
Itin retas ankstyvas hebrajiškas rankraštis, kuriame išlikusi dalis Jeruzalės Talmudo — vienas svarbiausių judaizmo teisės šaltinių. - Gelazijaus sakramentarijus – Sacramentarium Gelasianum (Vat. reg. lat. 316)
VIII a. (apie 750 m.) liturginė knyga, seniausias išlikęs Romos rito mišių ir sakramentų rinkinys, atskleidžiantis ankstyvąją Vakarų liturgijos struktūrą. - Bazilijaus II menologijus – Menologion Basilii II (Vat. gr. 1613)
XI a. imperatoriaus Bazilijaus II užsakytas šventųjų gyvenimų rinkinys, garsėjantis daugiau nei 430 aukščiausios kokybės bizantiškų miniatiūrų. - Platono kodeksas – Codex Vaticanus Graecus 1
X a. rankraštis, priklausęs kardinolui Bessarionui, kuriame išsaugoti svarbiausi Platono dialogai; esminis šaltinis Vakarų filosofijos istorijai. - Jozuės ritinys – Joshua Roll (Vat. pal. gr. 431)
X a. pergamento ritinys, iliustruotas klasikinio stiliaus scenomis iš Jozuės knygos; unikalus Bizantijos knygos meno pavyzdys. - Petrarkos „Kanconjeras“ – Vat. lat. 3195 (Rerum vulgarium fragmenta)
(Signatūra pataisyta iš 3964 į 3195, nes tai yra garsusis autografas). Galutinė Francesco Petrarkos poezijos rinkinio versija, kurios dalį autorius rašė savo ranka. - Sirų evangelijų kodeksas – Codex Vaticanus Syriacus 22
VI a. evangelijų rankraštis, vienas seniausių sirų krikščionybės tekstų. - Mikelandželo poezijos autografai – Codex Vaticanus Latinus 3211
Vienas svarbiausių Mikelandželo literatūrinio palikimo šaltinių. Tai rankraštis, kuriame surinkti paties menininko ranka rašyti eilėraščiai (sonetai, madrigalai), atskleidžiantys intymiausią jo dvasinį pasaulį, religinius apmąstymus ir neoplatonišką meilės filosofiją. Skirtingai nei Florencijoje saugomi laiškai, šis Vatikano kodeksas yra skirtas jo kūrybai. - Cicerono „Apie valstybę“ palimpsestas – De re publica (Vat. lat. 5757)
(Pakeista vietoje Etruskų knygos). IV a. Cicerono veikalo „Apie valstybę“ rankraštis, vėliau (VII a.) nutrintas ir užrašytas šv. Augustino komentarais. Tai vienintelis pasaulyje išlikęs didelės apimties šio Cicerono kūrinio tekstas. - Vatikano Terencijaus kodeksas – Vat. lat. 3868 (Terentius Vaticanus)
IX a. (ne V a., tai Karolingų kopija iš vėlyvosios antikos originalo) iliustruotas Terencijaus komedijų rankraštis, išsaugojęs romėnų teatro kaukų ir scenų ikonografiją. - Vatikano Homero kodeksas – Vat. gr. 1851
Unikalus, gausiai iliustruotas „Iliados“ variantas, vertingas Bizantijos meno ir teksto istorijai. - Magistro regula – Vat. lat. 5314 (Regula Magistri)
Vienintelis išlikęs ankstyvosios vienuolyno taisyklių versijos egzempliorius, tapęs pagrindu šv. Benedikto regulai. - Eusebijaus „Chronikos“ liudijimas – Vat. gr. 1208
Svarbus rankraštis, padedantis rekonstruoti ankstyvąją krikščioniškąją istorijos sampratą. - Metafrasto menologijus – Vat. gr. 1611
Vienintelė pilna XI a. Simeono Metafrasto redakcija su originaliomis miniatiūromis. - Leono Didžiojo pamokslų kodeksas – Vat. lat. 2000
Seniausias popiežiaus Leono Didžiojo pamokslų rinkinys. - Aristotelio „Apie sielą“ kodeksas – Vat. gr. 14
Unikalus Aristotelio teksto variantas su ankstyvosiomis scholijomis. - Fiziologo knyga – Vat. lat. 3256
Vienintelė pilna ankstyvoji „Fiziologo“ versija su zoomorfinėmis miniatiūromis, dariusi įtaką viduramžių simbolikai. - Teofilakto komentaras Jonui – Vat. gr. 1809
Vienintelis pilnas Teofilakto Ochridiečio komentaras Evangelijai pagal Joną su autentiška redakcija. - Škilės kankinių aktai – Vat. lat. 571
Seniausias Škilės kankinių aktų liudijimas, vienas ankstyviausių krikščioniškų teismo protokolų lotynų kalba. - Montecassino hagiografinis kodeksas – Vat. lat. 1202
XI a. rankraštis iš Montecassino vienuolyno, skirtas šv. Benediktui, šv. Maurui ir šv. Scholastikai. Tai šedevras, iliustruojantis pietų Italijos (Benevento) rašto ir meno tradiciją. - Henriko VIII meilės laiškai ir skyrybų prašymas – Causa Anglica (Vat. lat. 3731A ir kt.)
Tai dokumentų rinkinys, susijęs su Anglijos karaliaus Henriko VIII bandymu anuliuoti santuoką su Katerina Aragoniete. Čia yra ir garsieji Henriko meilės laiškai Anai Bolein. Šis konfliktas su popiežiumi privedė prie Anglikonų bažnyčios atsiskyrimo. Tai unikalus religinės politikos ir asmeninės dramos liudijimas. - Tamplierių ordino procesas – Chinono pergamentas (Archivum Arcis, Arm. D 217)
Ilgai manytas dingusiu, šis 1308 m. dokumentas rastas Vatikano slaptajame archyve 2001 m. Jame popiežius Klemensas V slapta išteisina tamplierių ordino didįjį magistrą Žaką de Molė nuo kaltinimų erezija, nors vėliau ordinas vis tiek buvo sunaikintas. Tai esminis dokumentas tamplierių istorijoje. - Galilėjaus teismo dokumentai – (Archivio Apostolico Vaticano, Sant’Uffizio, Stanza Storica 67) Originalūs 1616–1633 m. Romos inkvizicijos proceso protokolai, saugomi Vatikano apaštališkajame archyve. Juose užfiksuoti Galilėjaus tardymai, teologiniai kaltinimai, jo priverstinis atsižadėjimas ir nuosprendis. Tai vienas garsiausių ir išsamiausiai išlikusių inkvizicijos procesų, atskleidžiantis XVII a. mokslo ir Bažnyčios konfliktą.
- Raganavimo ir magijos traktatas – Picatrix (Vat. Reg. lat. 1283)
Vatikane saugoma viena iš viduramžių lotyniškų Picatrix versijų (išversta iš arabų Ghayat al-Hakim). Tai garsiausia viduramžių magijos ir astrologijos knyga, kurioje aprašomi talismanai, demonų iššaukimas ir planetų magija. Nors tai „uždrausta” literatūra, ji buvo saugoma popiežių bibliotekoje. - Etiopijos Evangelijos – (Vat. etiop. 1)
Vienas seniausių ir gražiausių Etiopijos krikščionybės rankraščių Vatikane. Jame atsispindi unikali Afrikos krikščionybės tradicija, kuri išsaugojo tokias biblines knygas (pvz., Henocho knygą), kurios Vakaruose buvo laikomos apokrifais. - Nostradamo pranašysčių „Vatikano kodeksas” (Vat. lat. ? – Pastaba: tai dažna legenda)
Internete dažnai minimas „Vatikano Nostradamas” (Vaticinia Nostradami). Iš tiesų Vatikane yra rankraštis Vat. lat. 10488, vadinamas Enarrationes in Vaticinia. Tai nėra paties Nostradamo darbas, bet vėlesnė pranašysčių knyga su iliustracijomis apie popiežių ateitį, dažnai klaidingai priskiriama Nostradamui. Visgi, tai puikiai tinka temai apie pranašystes ir popiežius. - Actekų ritualinis kodeksas – Codex Vaticanus B (Vat. lat. 3773)
Dar vienas unikalus ikikolumbinės Meksikos rankraštis (šalia Borgijos kodekso). Tai divinacijos (būrimo) knyga, naudota nustatyti palankias dienas, ritualus ir bendrauti su dievybėmis. - Apokrifinės evangelijos – Protevangelium Jacobi (Vat. gr. 455 ir kt.)
Vatikane saugoma daugybė apokrifinių tekstų, kurie nepateko į Bibliją. Pavyzdžiui, Jokūbo protoevangelija, pasakojanti apie Marijos vaikystę. Tai reti tekstai, atskleidžiantys alternatyvias krikščionybės tradicijas. - M. Liuterio ekskomunikos bulė – Decet Romanum Pontificem (Archivum Secretum)
Originali popiežiaus Leono X bulė (1521 m.), kuria Martynas Liuteris buvo ekskomunikuotas (atskirtas nuo Bažnyčios). Tai reformacijos pradžios dokumentas, pakeitęs Europos religinį veidą. - „Malleus Maleficarum” (Raganų kūjis) – įvairūs inkunabulai
Nors tai spausdinta knyga, Vatikano bibliotekoje saugomi ankstyvieji šio liūdnai pagarsėjusio inkvizitorių vadovėlio egzemplioriai, neretai su cenzorių ar savininkų pastabomis paraštėse. - Džordano Bruno proceso santrauka – Summarium processus (Archivum Secretum)
Vienintelis išlikęs dokumentas apie garsųjį inkvizicijos procesą prieš Džordaną Bruną (nes pilni protokolai dingo). Šiame dokumente surašytos „eretiškos“ tezės, dėl kurių filosofas 1600 m. buvo sudegintas Romoje, Campo de’ Fiori aikštėje. - Sandro Botičelio „Dieviškosios komedijos“ iliustracijos – (Reg. lat. 1896 A)
Vatikane saugoma dalis unikalaus Renesanso ciklo, kuriame Sandro Botičelis iliustravo Dantės „Dieviškąją komediją“. Šis rankraštis garsėja ikoniškuoju „Pragaro žemėlapiu“ (La Voragine infernale), kuris suformavo vizualinį pragaro suvokimą Vakarų kultūroje. (Pastaba: kita ciklo dalis saugoma Berlyne). - Marijos Stiuart paskutinis laiškas – Epistola Mariae Stuart (Archivum Secretum, A.A. Arm. I-XVIII 2961)
Škotijos karalienės Marijos Stiuart savo ranka rašytas laiškas popiežiui Sikstui V, sukurtas 1586 m., likus keliems mėnesiams iki jos egzekucijos. Jame karalienė prisiekia ištikimybę katalikybei ir palieka sukrečiantį asmeninio tikėjimo liudijimą mirties akivaizdoje. - Popiežiaus Aleksandro VI bulė „Inter Caetera“ – (Archivum Secretum, Reg. Vat. 777)
1493 m. dokumentas, kuriuo liūdnai pagarsėjęs popiežius Borgija (Aleksandras VI) padalijo neseniai atrastą Naująjį Pasaulį (Ameriką) tarp Ispanijos ir Portugalijos. Tai vienas galingiausių popiežių politinės galios įrodymų, nulėmęs Pietų Amerikos kolonizaciją. - Šv. Tomo Akviniečio autografai – Summa contra Gentiles (Vat. lat. 9850)
Šiame kodekse saugomi paties Bažnyčios mokytojo šv. Tomo Akviniečio ranka rašyti Summa contra Gentiles juodraščiai. Tai unikali relikvija, kurioje matyti legendinė, sunkiai įskaitoma šventojo rašysena (littera inintelligibilis), tiesiogiai fiksuojanti katalikų dogmatikos gimimą. - Saliamono raktas (Grimoaras) – Clavicula Salomonis (Vat. lat. 3169)
Vienas iš nedaugelio Vatikano bibliotekoje prieinamų magijos rankraščių. Tai XV a. perrašas, kuriame aprašomi ritualai dvasių iškvietimui, maginiai ratai ir pentagramos. Nors Bažnyčia tokias knygas draudė, Vatikano rinkiniuose jos buvo saugomos studijų tikslais.